science daily

Jau ne vieną dešimtmetį plėtojamos dirbtinio intelekto sistemos pačiu geriausiu atveju nėra protingesnės už 4 metų vaiką, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai išbandė dirbtinio intelektų sistemų (AI, artificial intelligence) galimybes siekdami sužinoti šiuolaikinį AI lygį.

Mokslininkai tvirtina, kad beždžionės geba suprasti skaičius, rašo „Science Daily“. „Tyrimo metu pastebėjome, kad babuinai sugeba skaičiuoti. Jie gali suprasti skirtingus daiktų kiekius. Tai rodo, kad beždžionės, kaip ir žmonės, turi fundamentalų gebėjimą apytiksliai atskirti dydžius. Žmonės šį gebėjimą lavina mokydamiesi skaičių per kalbą. Nors beždžionės kalbinių gebėjimų neturi, jos vis tiek sugeba skaičiuoti“, – aiškina Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkė Jessica Cantlon.

Iš baimės plačiai pramerktos akys padidina mūsų regos lauką ir leidžia geriau pastebėti grėsmę keliančius dalykus, be to, toks žvilgsnis leidžia ir kitiems suprasti, kur yra pavojaus šaltinis, skelbia Toronto universiteto mokslininkai. „Kiekviena emocinė išraiška atlieka tam tikrą funkciją. Visos jos yra socialiai naudingos ir padeda išreikšti emocines būsenas, be to, tai yra svarbūs fiziniai signalai.

Mokslininkai tvirtina, kad dešinės rankos kumščio gniaužymas padeda geriau įsiminti įvykius ar veiksmus, o kairiojo kumščio gniaužymas leidžia lengviau atkurti prisiminimus, rašo „Science Daily“. Tyrimo metu dalyviai buvo suskirstyti į grupes, ir jų buvo prašoma įsiminti žodžius iš 72 žodžių sąrašo. Keturios tiriamųjų grupės žodžius bandė įsiminti gniaužydami rankas. Viena dalyvių grupė gniaužė dešinį kumštį maždaug 90 sekundžių bandydami įsiminti žodžių sąrašą.

Tyrimas rodo, kad moterys sugeba priimti teisingus sprendimus tada, kai susikerta skirtingi interesai. Tai gali lemti jų gebėjimą būti geresnėmis įmonių vadovėmis. Tyrimas, kuriame dalyvavo 600 direktorių, atskleidė, kad moterys yra labiau linkusios apsvarstyti kitų žmonių interesus ir priimdamos sprendimus atsižvelgia į jų poreikius, rašo Science Daily. „Mes jau seniau žinojome, kad tos kompanijos, kuriose vadovaujančias pozicijas užima daugiau moterų, pasiekia geresnių rezultatų.

Grupei mokslininkų iš Maxo Plancko informatikos instituto (Vokietija) pavyko sukurti technologiją, gerokai palengvinsiančią kino kūrėjų darbą. Kaip praneša „Science Daily“, tikima, kad naujoji technologija gerokai palengvins daugelio filmų scenų sukūrimą, taip pat pagelbės gydytojams, sportininkams ir sporto žurnalistams analizuoti judesius ir jų seką.

Nustatyta, kad neigiami stereotipai apie berniukus neigiamai veikia jų mokymosi pasiekimus. Geresnių rezultatų pasiekti padėtų teiginiai, kad tiek berniukai, tiek mergaitės yra vienodai geri mokiniai. Nuo labai jauno amžiaus vaikai mano, kad berniukai savo akademiniais pasiekimais nusileidžia mergaitėms. Be to, jie tiki, kad taip pat galvoja ir suaugusieji, rašo Science Daily. Tokias išvadas pateikia Didžiosios Britanijos Kento universitetas.

Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika patirti nerimą ir nuotaikų sutrikimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo „Science Daily“. Miuncheno Maxo Plancko psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene. Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje.

Komanda, vadovaujama profesoriaus Matijo Mano (Matthais Mann) iš Novo Nordsko Baltymų Tyrimo Centro (Novo Nordsk Center for Protein Research) Kopenhagos universitete bei Max Planck Biochemijos Instituto Vokietijoje, 1750 – yje baltymų atrado 3600 acetilinimo „mygtukų“. Anot profesoriaus Mano, tai yra daugiau nei technologinis pasiekimas. Šis atradimas šešiskart padaugino žinomų acetilinimo „mygtukų“ ir suteikė progą pirmą kartą pažvelgti į šią baltymų modifikacijos rūšį.