savivaldybių asociacija

Savivaldybių išlaidos kovai su koronavirusu turėtų viršyti 30 mln. eurų, tačiau dar neaišku, ar centrinė valdžia kompensuos visą sumą, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. „Procesas, matyt, išsitęs, bet savivaldybės jau kreipėsi į Finansų ministeriją. (...) Neaišku, kokia dalis bus kompensuota. Kai kuriose situacijose to neapibrėžtumo daugiau. Yra keblumų, diskutuotinų vietų.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Ilgametis Ignalinos rajono meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Bronis Ropė teigia, kad nemaža dalis skolų kamuojamų Lietuvos savivaldybių, pasidėjusios ant stalo parengtus aplankus su dokumentais, laukia, ką nuspręs Vyriausybė. Priklausomai nuo to, tie aplankai arba atguls į gilius stalčius, arba keliaus į teismą. B. Ropė: tikiu, kad laimėsime  „Apie pusės Lietuvos savivaldybių padėtis yra labai sunki.

Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius. Beveik milijardo litų skola per kelerius pastaruosius metus esą susidarė ir dėl to, kad Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai mažesnė negu kitoms savivaldybėms. Nelinkusi dalytis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių, nes norint kam nors pridėti, paprastai reikia iš ko nors kito atimti.

Beveik milijardas litų. Tiek pinigų Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja priteisti iš valstybės. Nelinkusi dalintis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius.

Sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir išmokų socialinės paramos gavėjams suma 2009 m. peršoko per  1 mlrd. 45 mln. Lt, nors 2008 m. siekė tik kiek daugiau negu 892 mln. Lt. 2010 m. įvairių socialinių išmokų Lietuvos gyventojams skirta jau 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m.  - daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt. Vien piniginė socialinė parama nepasiturintiems  gyventojams nuo kiek daugiau negu 142 ,5 mln. Lt 2008 m. išaugo iki daugiau kaip 768,5 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Seimo valdybos persiųstas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarai siūlo nustatyti prekybininkų antkainių maistui ribas. Jei pataisoms būtų pritarta, prekybininkų antkainis negalėtų viršyti 50 proc. gamintojų kainos. Nesilaikantiems šių reikalavimų grėstų 2 proc. mėnesinės įmonės apyvartos bauda už pirmą pažeidimą ir 5 proc. – už pakartotinius. Tačiau manoma, kad parlamentarų idėjos bus atmestos.