savanoriavimas

Nėštumas – vienas gražiausių moters gyvenimo etapų, kai įsčiose auga gyvybė, o galvoje sukasi mintys, kokį vardą suteikti atžalai, kaip atrodys mažylis, išvysiantis pasaulį. Tačiau ne visada viskas vyksta pagal planą. Dabar Kaune gyvenančios Gretos Borusienės dukra Atėnė – guvi ir energinga mergaitė, visai netrukus švęsianti 2-ąjį gimtadienį. Tačiau Atėnė į pasaulį atėjo anksčiau nei tikėtasi – gimė 25-ąją nėštumo savaitę, sverdama vos 764 gramus, 32 centimetrų ūgio.

Susidūrus su sunkumais ne visi turi kam išsikalbėti, pasiguosti ir palengvinti tą sielą spaudžiantį sunkumą, o kartais net ir turint kam išsakyti visus sunkumus, nesinori užkrauti jiems savo rūpesčių naštos. Tačiau Aušra Stankūnienė įsitikinusi, kad nei viena problema nėra maža ir yra pasirengusi jas išklausyti anonimiškai.

Įprasta matyti, kaip ligoninių koridoriaus tėvai prie savęs glaudžia išsigandusius vaikus. Juk jiems toks apsilankymas kupinas nežinomybės – svetimi žmonės, neįprasta aplinka, o kur dar visų procedūrų baimė. Tačiau, kaip su visu tuo susitvarko vaikai, kurie neturi, kas juos palydėtų ir laikytų už rankos? Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ tikslas – kad nei vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas.

Šimtas trisdešimt. Tiek vienišų vaikų buvo išgelbėti nuo vienatvės ligoninėje. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėje, kurie yra palikti be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros. Vienos iš Kauno skyriaus savanorių Vaidos Rudminienės balsas kalbant apie savanoriavimo patirtį prisotintas džiaugsmo: net klausant užsimerkus galima suprasti, kad moteris šypsosi. „Man 44 metai, palaukit, bendrai, reikia paskaičiuot.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.

Neseniai jauna mama tapusi Eisvina Gailiūnė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria akimirka. Panevėžietė krašto apsaugos savanorė įsiamžino fotosesijoje kartu su savo kelių mėnesių dukrele, kurioje abi apsirengusios karių uniformomis. Savanorės kelią prieš metus pasirinkusi Eisvina mėgsta miegoti miške po atviru dangumi, o braidymas po pelkes jai puikus savęs išbandymas.

Praėjusį pavasarį studijas baigusios 22-ejų I. Jaugaitė ir 23-ejų E. Juknevičiūtė prieš kelis mėnesius susipažino Vilniuje – savanoriaudamos Dailininkų sąjungos galerijoje. „Baigiau meno istorijos ir literatūros studijas, bet darbo patirties neturėjau. Savanoriaudama labai daug išmokau ir dabar tikrai galėčiau tvirtesne koja žengti į darbo rinką“, – sako Iveta. „Baigusi interaktyvaus dizaino studijas užsiregistravau darbo biržoje.

 Lietuvoje galimybė jauniems žmonėms savanoriauti kariuomenėje nėra naujovė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai keliauja po visas šalies mokyklas ir aktyviai bendradarbiauja su Darbo birža jau seniai. Tačiau daugeliui mintis išbandyti šį karjeros kelią vis dar atrodo neįtikėtina. Kita vertus – kaipgi čia nesistebėsi? Savanoriu gali tapti kiekvienas, sulaukęs 18 metų, už tai mokami pinigai, atsiveria galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Tiesa, yra tam tikrų reikalavimų.

Prieš dvejus metus – 2013-aisiais – startavęs projektas „Savanoriai – žmonių saugumui“, be abejonės, vienas įdomiausių užimtumo projektų jaunimui Lietuvoje. Šiame projekte, kuris vyksta visoje šalyje, gali dalyvauti niekur nedirbantis ir nesimokantis 18–29 metų jaunimas. Nors ypatingų atrankos kriterijų projekto dalyviams nėra ir jame gali dalyvauti visi susidomėję, dalyvavimo šiame projekte negalima pavadinti paprastu.