• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Lietuvoje galimybė jauniems žmonėms savanoriauti kariuomenėje nėra naujovė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai keliauja po visas šalies mokyklas ir aktyviai bendradarbiauja su Darbo birža jau seniai. Tačiau daugeliui mintis išbandyti šį karjeros kelią vis dar atrodo neįtikėtina.

 Lietuvoje galimybė jauniems žmonėms savanoriauti kariuomenėje nėra naujovė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai keliauja po visas šalies mokyklas ir aktyviai bendradarbiauja su Darbo birža jau seniai. Tačiau daugeliui mintis išbandyti šį karjeros kelią vis dar atrodo neįtikėtina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus – kaipgi čia nesistebėsi? Savanoriu gali tapti kiekvienas, sulaukęs 18 metų, už tai mokami pinigai, atsiveria galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Tiesa, yra tam tikrų reikalavimų. Apie tai, kaip tapti Lietuvos kariuomenės savanoriu ir ką suteikia tokia savanorystė, pasakoja Krašto apsaugos savanorių 109 kuopos vadas Druskininkuose kapitonas Kęstutis Valenta.

REKLAMA

Kaip tapti savanoriu?

Tapti kariuomenės savanoriu gali visi nebausti ir neteisti pilnamečiai asmenys, praėję kruopštų sveikatos patikrinimą. Iš pradžių jų laukia 19 dienų Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas Rukloje, o po jų tarnavimas savo vietinėje kuopoje. „Tarnaudami kuopoje savanoriai gauna metų tvarkaraštį, pagal kurį ateina į pratybas. Taip pat dalyvauja įvairiuose kariuomenės renginiuose, pratybose su kitais daliniais. Per metus savanoriai tarnybai skiria maždaug apie 30 dienų“, – pasakoja Kęstutis Valenta.

REKLAMA
REKLAMA

Savanoriai pasirašo 4 metų sutartį, kurią vėliau galima pratęsti. „Atsiveria karjeros galimybės. Bėgant laikui, kyla laipsniai, galima baigti patinkančius kursus, pavyzdžiui, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, taiklaus šaulio ir kt. Po 3 metų pavyzdingos tarnybos yra galimybė pradėti tarnauti profesionalioje kariuomenėje. Tuomet tai tampa pilnaverčiu darbu – nuo pirmadienio iki penktadienio“, – šypsosi pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pastebi, kad daugiausiai savanorių gretose yra jaunų žmonių: „Net pasigendu vyresnės kartos. Štai pavyzdžiui, Danijoje į tokią veiklą žiūrima kitaip. Žmonės, visą savaitę dirbantys valstybės institucijose, versle ir t. t. savaitgaliais skiria laiko krašto gynybai ir dauguma puikiai suderina savanorystę su įprastu gyvenimu. Pas mus kol kas tokio požiūrio apraiškų nedaug. Idealiu atveju savanoris turėtų būti ne profesija, o gyvenimo būdas.“

REKLAMA

Laukiamos ir merginos

Dar vienas vis dar gajus mitas, kad kariuomenėje moterims – ne vieta. Laimei, atsiranda merginų, kurios sėkmingai šį mitą paneigia.

„Merginų savanorių kuopose būna ne tiek jau daug, mažiau nei 10 proc. Tačiau jos labai motyvuotos ir savo kantrybe bei ištverme net verčia pasitempti vaikinus. Juk reikalavimai joms – tokie pat kaip vyrams. O keliauti į žygį su keliasdešimt kilogramų sveriančia kuprine, su ginklu, nėra lengva. Bet jos nesiskundžia, – pasakoja K. Valenta. – Deja, visuomenėje vis dar galvojama, kad kariuomenė – tai vyriškumo mokykla. Todėl daugelis merginų nuogąstauja ne tik dėl to, kad ant veido teks teptis visai kitokią kosmetiką nei įprasta, bet ir dėl to, kad fiziškai nepakels krūvių.“

REKLAMA

Pašnekovas pataria susidomėjusiems savanoryste jauniems žmonėms iš anksto dėl panašių dalykų nesibaiminti, o verčiau praeiti sveikatos patikrinimą ir atvykti į bazinius mokymus. Čia paprastai ir paaiškėja, ar žmogui iš tikrųjų tinka ir patinka tokia veikla.

Galima keliauti į misijas svetur

Per sveikatos patikrinimą tikrinama viskas – nuo psichologinių testų iki širdies darbo tyrimų. „Yra kelios sveikatos grupės – A, B, C, D, E ir t. t. Visi iki D grupės yra tinkami rikiuotės padaliniuose, o turintys A, B – misijoms užsienyje. Mūsų savanoriai važiuodavo ir į Afganistaną, ir į kitas šalis“ , –pasakoja pašnekovas. Tačiau ir tiems, kam mieliau likti arčiau namų, savanorystės kariuomenėje metu netruks nuotykių ir įdomios patirties: „Tuo savanorių kariuomenė ir skiriasi nuo šauktinių, kad nuolat galvojame, kaip padaryti pratybas kuo įdomesnes, kuo patrauklesnes. Juk suprantame, kad žmogui, kuris 5 dienas dirba įprastą darbą, atiduoti savaitgalį kažkokiai nuobodžiai veiklai – didelė auka. Todėl stengiamės, kad visą laiką būtų įdomu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie darbą su jaunimu viešinant savanorystės galimybes, K. Valenta taip pat dažnai mini žodį „įdomu“: „Ir mokyklose, ir jaunimo darbo centre lankomės nuolat, bent kartą per mėnesį vis kažkur važiuojame. Tačiau stengiamės neatsibosti. Todėl bendraujant su jaunimu labai padeda Druskininkų jaunimo darbo centro kolektyvas – mums praneša, kai atsiranda nauji jauni žmonės, kiek iš jų susidomėjo galimybe savanoriauti kariuomenėje. Kai atvykstame pristatyti savo veiklos, atsivežame ir ginklus, ir kario ekipuotę, o mūsų laukia susidomėjusi, motyvuota auditorija. Kiekvieną kartą, kai po susitikimo kas nors apsisprendžia išbandyti savo jėgas savanorių pajėgose, būna labai smagu“, – pokalbio pabaigoje pabrėžia pašnekovas. Juokdamasis jis priduria, kad vis dėlto geriausia kariuomenės reklama jaunimui – atsiliepimai ir pasakojimai bendraamžių, kurie jau dalyvavo mokymuose.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų