santvarka

„Aš, Ok­sa­na Lau­ru­ty­tė, pa­reiš­kiu, kad eks­kur­si­jos į Bal­ta­ru­si­ją me­tu žur­na­lis­ti­nio dar­bo ne­dirb­siu“, – to­kio tu­ri­nio pa­reiš­ki­mą fak­su pri­va­lė­jau nu­siųs­ti Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dai Lie­tu­vo­je tam, kad gau­čiau tu­ris­ti­nę vi­zą. Vi­zą ga­vau, žur­na­lis­ti­nio dar­bo ne­dir­bau. Tik­rai tik­rai – ne­pa­kal­bi­nau nė vie­no bal­ta­ru­sio. Bet akis tu­riu, au­sis ir­gi.

Gal kažkas ir liko nusivylęs, kai Romo Kalantos tragiškos žūties 40-ųjų metinių proga Kauno Vytauto Didžiojo universiteto meno galerijoje surengtos parodos atidaryme iš ilgai laukto svečio – 1968–1972 metais veikusios Kauno pantomimos trupės įkūrėjo ir vadovo Modrio Tenisono nieko neišgirdo apie menininkų protestus, priešinimąsi sovietams. Į visus su politika susijusius klausimus jis atsakinėjo maždaug taip: pantomima apie politiką nieko nekalbėjo, pantomima gyveno laimės jausmu.

Po žiemą įvykusių politinių perversmų Tunise ir Egipte bei nenumaldomai artėjant Muamaro Kadafio režimo pabaigai Libijoje, demokratijos šalininkai įgauna vis daugiau tikėjimo, jog autokratinių režimų žlugimo scenarijus galėtų pasikartoti ir kitose Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono valstybėse. Nemažai užsienio politikos ekspertų ilgą laiką turėjo iliuzijų dėl autoritarinių santvarkų stabilumo.

Tvirtą ranką mėgstantiems Lietuvos piliečiams Latvijos prezidentas Valdis Zatleras dabar turi patikti labiau nei Dalia Grybauskaitė. Saugikliai ir atsvaros Nepabijojo V. Zatleras būti neišrinktas Seimo naujai kadencijai – pradėjo parlamento paleidimo procedūrą. O gal todėl ir nepabijojo, kad neturėjo ko prarasti – jautė, kad jo vis tiek neišrinks.

Gyvename bankrutavusios ekonomikos griuvėsiuose. Tai akivaizdu. Valdžioje esančios partijos trimituoja kaip tiktai gali, kad blogiausia „sunkmečio“ dalis jau pragyventa, o žodis „krizė“ apskritai dingo iš viešosios erdvės.