Santaros klinikos

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Gydytojai jau kurį laiką įspėja dėl liekamųjų koronavirusinės infekcijos pasekmių ir ragina ypač pasirūpinti sveikata, jei norima kuo greičiau atsigauti po ligos Štai VUL Santaros klinikų kineziterapeutė Neringa Jankauskienė pristato 2 dalių pratimų kompleksą sergantiems ar persirgusiems COVID-19 liga. Pratimai skirti simptomams mažinti ir palaipsniui didinti fizinį pajėgumą. Kviečiame žiūrėti 1 pratimų kompleksą. Kviečiame stebėti 2 pratimų kompleksą.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo jų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. šalies gyventojų. Medikai savo ruožtu įspėja, kad svarbi ne tik šių ligų prevencija, bet ir gyvenimo būdo taisykles, kurios padės išvengti ligos atkryčio.

Kepenis pažeidžiantis per kraują plintantis virusas dešimtmečius pamažu ardo šį organą: žūsta kepenų ląstelės, jas keičia randinis audinys, jo negydant formuojasi kepenų cirozė, sutrinka kepenų funkcija. Deja, tačiau kepenų neskauda: apie 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, to nežino.

Kiekvienais metais gegužės 17-tą dieną visame pasaulyje yra minima hipertenzijos diena. Tai liga, kuomet kraujospūdis padidėja ir peržengia saugias ribas. Neretai arterinė hipertenzija yra vadinama civilizacijos liga, nes net kas 4-5 suaugusio žmogaus kraujospūdis yra per aukštas. Būtent dėl to gydytojai skambina pavojaus varpais, mat šios ligos simptomai ilgai yra nejaučiami, o negydoma liga pažeidžia arterijas ir gyvybiškai svarbius organus.

Situacija Vilniaus Santaros klinikose – sudėtinga. Ligoninė praneša, kad kraujo stygius – didžiulis. Antradienį Santaros klinikos išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame kreipiasi į potencialius kraujo donorus. Anot jų, situacija įstaigoje pakankamai sunki, nes yra jaučiamas didelis kraujo stygius.  „Ypatingai reikalingas O (I) ir A(II) kraujo grupės kraujas. Prašome donorų nelikti abejingais ir prisidėti prie pagalbos pacientams“, – rašoma Santaros klinikų pranešime.

Vilniaus universiteto Santaros klinikos skelbia apie išsekusias A(II) kraujo grupės atsargas bei kviečia atvykti donorus. „Santaros klinikose kritiškai išseko A(II) kraujo grupės atsargos! Skubiai kviečiame A(II) kraujo grupės donorus registruotis kraujo donorystei!“, – skelbia klinikos. Donorų kraujas naudojamas sergantiesiems onkologinėmis ligomis, pacientams po transplantacijų, gimdyvėms, vaikams, nukentėjusiems po nelaimingų atsitikimų bei COVID-19 infekcijos paveiktiems pacientams.

Dėl augančio sergančiųjų COVID-19 skaičiaus, planines paslaugas yra apribojusios dauguma Vilniaus regiono ligoninių, informuoja Santaros klinikos. „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė transformuota į COVID-19 ligoninę ir praktiškai neteikia nekovidinių paslaugų. Kitos Vilniaus regiono ligoninės – Santaros klinikos, Vidaus reikalų ministerijos, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų, Druskininkų, Alytaus S. Kudirkos, Ukmergės – didelę dalį savo resursų skiria COVID-19 pacientams gydyti.

Balandžio 27 dienos duomenimis,  Vilniaus regione užimta 81 proc. (81 vieta) reanimacijos ir intensyviosios terapijos ir 86 proc., t. y. 606 aktyvaus gydymo vietos. Didžiausią COVID-19 aktyvaus gydymo ir reanimacijos vietų stygių jaučia Vilniaus miestas. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, kur gydomi tik sunkūs ir labai sunkūs pacientai,  reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų užimta jau 88 proc., o aktyvaus gydymo – 80 proc.

Didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Dėl reanimacijos lovas užpildančių Covid–19 pacientų, gali kentėti kitos ligoninės teikiamos paslaugos, sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius. Jis taip pat paaiškino, kas yra naujoji Lietuvoje aptikta mutacija.

Buvusi Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentė D. Matonienė Lobistinės veiklos įstatymo nepažeidė. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos akiratyje atsidūrė ir buvęs Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

COVID-19 pasiglemžė dar vienos jaunos moters gyvybę, kuri priklausė 30–39 metų amžiaus grupei. Po kovos su koronavirusu moters gyvybė užgeso Santaros klinikose. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė, vakar fiksuota jaunos, 30–39 m. amžiaus moters mirtis nuo COVID-19. Jos gyvybė užgeso Santaros klinikose. Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Dėl nemažėjančio pacientų srauto Vilniaus regione toliau pildosi lovos COVID-19 ligoniams gydyti, praneša Santaros klinikos. Ypač auga reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų poreikis, mat daugėja sunkių ligonių. Balandžio 20 dienos duomenimis, stacionarinių vietų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, užimtumas Vilniaus regione siekia 85 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 90 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino išteisinamąjį nuosprendį dėl kyšio paėmimo buvusiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.  Kaip BNS informavo Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė, toks sprendimas priimtas dėl nustatytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė stabiliai aukštas į Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų skaičius: praėjusią parą jis išaugo iki 100. Aktyvaus gydymo vietų Vilniaus regione užimta 87 proc., o sostinėje, šio ryto duomenimis, siekia apie 90 proc.   Prieš savaitgalį papildomai didinamas COVID-19 vietų skaičius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

„Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – teigia Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Pastarąsias tris paras į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70-80 pacientų, kaip rodo Santaros klinikų, kaip organizuojančios COVID-19 procesus Vilniaus ir Alytaus apskrityse įstaigos, duomenys. Prognozuojama, kad pikas išsilaikys apie dvi savaites.

Koronaviruso susirgimo skaičiai kasdien vis auga, o į ligonines pastarosiomis dienomis patenka vis daugiau užsikrėtusiųjų klastingu virusu. Kai kurie ligoniai po medikų apžiūros yra išleidžiami gydytis namo. Su tokia situacija susidūrė ir Dmitrijus sesuo, kuri dėl Covid-19 pateko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų priimamąjį. Po gydytojų apžiūros moteris 4 val. ryto buvo išleista namo.

Vis daugiau šalies savivaldybių pandemijos dinamika įgauna minuso ženklą. Šiuo metu šalyje perpus daugiau zonų, kur pandemija veržiasi, o ne slopsta. Itin sudėtinga situacija – Vilniaus apskrityje, kur per dvi savaites mirtingumas nuo COVID-19 išaugo beveik dvigubai, o ligoninės vėl pildosi, deja, ir jaunesniais pacientais. Sergamumas koronavirusu sostinėje į viršų kopia jau daugiau nei mėnesį. Kovo 30 d. naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst.

Santaros klinikos penktadienį patenkino žinomo šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano Vytauto Kasiulevičiaus prašymą atleisti iš darbo po to, kai paaiškėjo jo sutuoktinės skiepijimo nuo COVID-19 aplinkybės. „Santaros klinikų administracija V. Kasiulevičiaus prašymą šiandien patenkino“, – BNS informavo gydymo įstaiga.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius nusprendė trauktis iš pareigų, kai paaiškėjo, kad jo prašymu nuo koronaviruso su pirmaisiais medikais buvo paskiepyta jo žmona. „Aš pripažįstu savo kaltę ir prisiimu visą atsakomybę už tą skiepų istoriją“, – feisbuke ketvirtadienį parašė V. Kasiulevičius.

Hemofilija sergantys asmenys susiduria su kraujo krešėjimo problemomis – tai vyksta itin lėtai arba nevyksta visai, nes šia liga sergantys žmonės neturi kraujo krešėjimui itin reikalingo aštuntojo (hemofilija A) arba devintojo (hemofilija B) faktoriaus – baltymo, kuris itin reikšmingas kraujo krešėjime. Sunkią ligos formą turintiems asmenims gali pasireikšti kraujavimas, neturintis jokios priežasties.

Sostinėje daugėjant norinčiųjų testuotis dėl COVID-19 susidaro eilės, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ sprendžiant problemą ketina įdarbinti daugiau specialistų. Biuro duomenimis, mobiliajame punkte antradienį popiet jau buvo užpildytos visos 840 vietų šios dienos PGR testams, trečiadienį testams dar yra per 260 laisvų vietų iš numatytų 420, bet iki dienos pabaigos jų turėtų atsirasti ir daugiau.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje ja kasmet suserga apie milijonas gyventojų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų, per metus nuo jo miršta daugiau kaip 800 žmonių. Gydytojai ragina neatidėlioti ir išsitirti profilaktiškai ir pasakoja, ko galima tikėtis tyrimo ir ligos gydymo metu.

Vilniaus Santaros klinikų patalpose maistą tiekiančios įmonės darbuotojai niekaip nesulaukia vakcinos. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja tvirtina, kad maitinimą tiekiančios įmonės darbuotojai kontaktuoja ne tik su maistu, bet ir su ligoninėje esančiais asmenimis, kuriuos sutinka maistą gabendami klinikos koridoriais, o tai pavojinga. Įmonės direktorius teigia, kad darbuotojų skiepijimo paskubinti negali ir tvirtina, kad darbuotojai kontakto su ligoniais neturi.

Naujos technologijos šiandien leidžia tai, kas dar ne taip seniai galėjo atrodyti lyg iš fantastikos srities. dabar navigacinė sistema leidžia stebėti trimatį širdies vaizdą ekrane. Ši sistema Santaros klinikose jau pritaikyta 12-kai pacientų.

Tikra Lietuvos estrados pažiba Giulija Baužienė prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasirodžiusi scenoje iš karto užkariavo gerbėjų širdis ir pelnė klausytojų simpatijas. Vis tik ilgametė patirtis muzikos pasaulyje ir alinantis darbas scenoje paliko žymę moters sveikatoje. Giulija atvirauja, jog scenoje praleidžiant didžiąją laiko dalį stovint bei avint nepatogią avalynę – sąnarių skausmai tampa rimta ir neišvengiama problema.

Santaros klinikose pradėti skiepyti Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. Pokalbiu po skiepo su Valdu Adamkumi Santaros klinikos pasidalijo savo „YouTube“ paskyroje.

Vakar pradėti skiepyti VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. „Džiaugiuosi, kad turime galimybę pasirūpinti Lietuvos žmonėmis.

Mažėjant COVID-19 liga sergančiųjų skaičiui ligoninėje, atsiranda galimybė teikti daugiau planinių paslaugų kitomis ligomis sergantiems pacientams. VUL Santaros klinikos praneša, kad pacientams, kuriems reikia skubios, neatidėliotinos pagalbos ir planinių paslaugų turėtų nedvejodami kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof.

Antradienį užregistruotas septintasis donoras šiais metais, kuris, būdamas pakankamai jaunas ir turėjęs geros būklės organus, išgelbėjo net šešis žmones – vieniems išgelbėta gyvybė, kitiems ženkliai pagerinta sveikata, leisianti vėl sugrįžti į įprastą gyvenimą. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vasario 2 d., antradienį, koordinavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruoto donoro transplantacijos procesą.

Antradienį, sausio 19-ąją, VUL Santaros klinikose vyksta inkstų transplantacijos procesas. Pirmadienį vakare šiose klinikose užregistruotas potencialus donoras, kurio artimieji sutiko velionio organus paaukoti donorystei. Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatoriai nuo pirmadienio vakaro koordinuoja transplantacijos procesą po to, kai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informavo, jog užregistruotas potencialus donoras.

Santaros klinikose nuo koronaviruso paskiepyti onkohematologinėmis ligomis sergantys vaikai. Viena jų – šešiolikmetė Austėja, kuri į ligoninę atskubėjo tiesiai iš nuotolinės prancūzų kalbos pamokos. Apie skiepo būtinybę Austėjai papasakojo jos medikė mama, kuri taip pat buvo paskiepyta. Dėl ligos, merginos imuninė sistema yra itin silpna, tad net lengviausia viruso forma gerokai apkartintų jos gyvenimą.

Santaros klinikose COVID-19 serga 79 medikai, paskiepyti pirmąja vakcinos doze, ketvirtadienį informavo gydymo įstaiga. Kaip BNS sakė Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė, darbuotojai koronavirusu galėjo užsikrėsti ir prieš skiepijimą, ir po jo, nes viena vakcinos dozė imuniteto nuo ligos dar nesukuria. „Antikūnai pradeda gamintis po 11–12 dienų po pirmojo skiepo, tačiau tokia apsauga nėra pakankama, todėl reikia antrojo skiepo, kad šis procesas vyktų efektyviau“, – komentavo ji.

Gruodį Santaros klinikos kvietė tiek su medicininiu išsilavinimu, tiek jo neturinčius žmones – tapti savanoriais ligoninėje. Į šį kvietimą atsiliepė daugybė žmonių, o tarp jų ir ne vienas žinomas veidas. Savanorių rankų laukė didžiausia Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojanti ligoninė.

Su kiekviena diena paskiepijama ne tik vis daugiau medikų, bet ir pažeidžiamiausios grupės pacientų. Jau pusantrų metų dializuojama ir laukianti inksto transplantacijos Vilija – viena tokių. Moteris pasakojo nesuprantanti, kodėl yra žmonių, kurie skeptiškai pasisako apie skiepus – juk būtent skiepai panaikino tokias baisias ligas kaip raupai ir kitos. „Apie skiepijimą galvoju labai teigiamai, tai yra vienintelis išsigelbėjimas nuo tokios pandemijos.

COVID-19 vakcinos sulaukia vis daugiau pacientų. Pirmieji ją gavę Santaros klinikose buvo patyrę organų transplantacijas – kepenų ir inksto. Pabrėžiama, kad vakcinacija tokiems asmenims yra gyvybiškai būtina. Iš viso klinikose paskiepyta 12 pirmųjų tokių pacientų. Viena jų – 23-erių metų Roberta Vaičiūnaitė. Ji gyvena su transplantuotu inkstu ir dirba Santaros klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja.

VUL  Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics" atliko 8 iš daugiau kaip 4000 pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. Jungtinėje Karalystėje pastebėtos naujos „rūpestį keliančios” (angl. Variant of concern, VOC) viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Visuose mėginiuose buvo iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita B.1.258 atmaina.

Šeštadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Koronavirusas pasiglemžė dar vieną gyvybę. Mirė Šilalės rajono ligoninės vadovas Antanas Damulis. Vyrui buvo 69-eri metai. Ligoninei jis vadovavo dar no 2012 metų, buvo Darbo partijos narys.  Šia žinią pranešusių LNK žinių teigimu, vyro gyvybė užgeso Santaros klinikose. Praėjusią parą patvirtinta 2350 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 23 asmenys, antrąją Kalėdų dieną pranešė Statistikos departamentas.

Gruodžio 21-ąją, pirmadienį, trijose šalies ligoninėse užfiksuoti trys organų donorai. Neišmatuojamos vertės išankstinės kalėdinės dovanos – taip galima įvardinti transplantacijų operacijas, kurios atliktos inkstų ir ragenų laukusiems recipientams.  Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai pirmadienį koordinavo net tris potencialių donorų atvejus.

Nepaisant įvestų naujų ribojimų, susirgimų koronavirusu skaičiai iš inercijos toliau auga, o medikai su nerimu laukia švenčių. Vis tik vieno karštųjų Covid-19 taškų – VUL Santaros klinikų – vadovas prof. Feliksas Jankevičius sako, kad ir kokia įtempta situacija būtų, besitikintis geriausio. Jo teigimu, didžiausią viltį teikia tai, kad jau sausį galėtų prasidėti medikų vakcinavimas.

Santaros klinikos šiuo sudėtingu metu kviečia žmones – tiek su medicininiu išsilavinimu, tiek jo neturinčius – tapti savanoriais ligoninėje. Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija, rašoma pranešime.

Jeigu visuomenė nesusiims ir nepradės laikytis karantino nurodymų, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti, įspėja Santaros klinikų gydytojas. „Priėmimo skyriai kemšasi, nes ligonių skaičius turime milžiniškus, gydytojai nėra kažkokie klonai, jų nepripūsi, neprigaminsi per vieną dieną ir tiesiog gali būti ir panašu, kad ateina tas momentas, kada tiesiog reikės pačiam pacientui rūpintis savimi.

Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija. Vilniaus regione yra maždaug 960 tūkst. gyventojų.

Priešakinėse kovos su COVID-19 pandemija linijose stovintys Vilniaus Santaros klinikų medikai, patys to nežinodami, naudojosi galimai priverstinio darbo vaisiais. Lietuvos įmonės prestižinę sveikatos apsaugos įstaigą aprūpino Kinijoje pagamintomis kaukėmis, kurių gamybai išnaudojama Kinijos režimo persekiojama uigūrų tautinė mažuma.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas docentas Mindaugas Šerpytis pasakoja, kad medikai, kaip ir ligonio artimieji, jautriai išgyvena, net verkia dėl savo pacientų. Gydytojo manymu, bendravimas su pacientu itin svarbus ir gali parodyti daug daugiau nei bet koks tyrimas. Jam pritaria ir neurochirurgas Ramūnas Raugalas.

Daugkartiniai Lietuvos sportinių šokių čempionai Gintarė ir Tomas Slausgalviai pripažįsta, jog profesionaliame sporte siekiant aukščiausių rezultatų, traumų išvengti yra be galo sunku. Tam didelės įtakos turi ne tik fizinis pasiruošimas ar tinkamas apšilimas, bet ir bendra organizmo būklė, kuri per laiką, deja, bet kartais, neatlaikius nuolatinio krūvio, tiesiog palūžta.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Greitosios medicininės pagalbos automobilyje dirbanti specialistė pasidalino sukrečiančiais vaizdais iš priimamojo. Atvykę greitosios automobiliai rikiuojasi į eilę, o atvežtiems COVID-19 pacientams pagalbos laukti tenka net kelias valandas. Skubios medicinos pagalbos specialistė Reda Naruševičiūtė savo Facebook paskyroje dalinasi kraupiu vaizdu.

Viena iš dažniausių uždegiminių lėtinių sąnarių ligų yra reumatoidinis artritas. Tai bene agresyviausia artrito formų, galinti išsivystyti bet kuriame amžiuje. Šios ligos klastingumas pasižymi tuo, jog sukeliamas sąnarių uždegimas, skausmas ir patinimas, ilgainiui, gali pažeisti ir svarbius žmogaus vidaus organus. Reumatoidinis artritas laikomas autoimunine liga, kuomet žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš paties organizmo audinius.