šalies biudžetas

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau kritikai piktinasi dideliu biudžeto deficitu ir, kaip sako opozicijos atstovai, „beatodairišku skolinimusi”. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įžvelgia pernelyg optimistines Finansų ministerijos prognozes. Esą jų įgyvendinimui trukdys keliems metams į Europą atėjusi energetikos krizė. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą.

Daugiau nei 10,5 milijardo eurų. Tokio dydžio valstybės biudžetą 2019 metams antradienį patvirtino Seimas. Didžiausia naujojo biudžeto išlaidų dalis, arti 6 mlrd. eurų, tradiciškai keliaus socialinei apsaugai, mažiausia, 240 mln. eurų – būstui ir komunaliniam ūkiui. Beveik penktadalį ateinančių metų biudžeto lėšų sudaro ES paramos lėšos.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Japonijos vyriausybė skaičiuoja, kad šaliai po kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio atstatyti per artimiausią dešimtmetį teks išleisti 291 mlrd. dolerių. Per pirmuosius penkerius metus, vyriausybė ketina išleisti 19 trilijonų jenų arba daugiau kaip 80 proc. visų atstatymui skirtos sumos, siekiančios 23 trilijonus jenų, praneša šalies žiniasklaida.

Vakar sostinėje vyko Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų organizuotas verslo atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos finansų viceministru Rolandu Kriščiūnu. Susitikimo metu viceministras pristatė šių metų šalies biudžetą bei diskutavo su renginio dalyviais. „Norvegai paprastai domisi biudžeto formavimu. Jį patvirtinus organizuojamas biudžeto pristatymo renginys, kuriame aktyviai dalyvauja tiek didžiųjų šalies įmonių vadovai, tiek smulkieji verslininkai.