robotizacija

COVID-19 viruso sukelta pandemija pakeitė didžiosios dalies žmonių kasdienybę – saugumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas ir darbas iš namų tapo visiems įprastu reiškiniu. Verslui pastarieji metai taip pat nebuvo lengvi, tačiau daliai verslo atstovų pandemija tapo paskatinimu kurti ir vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie pandemijos keliamų rizikų valdymo.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju. Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį.

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovės Baltijos šalims Ligos Bitės teigimu, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie skaitmeninės revoliucijos diktuojamų sąlygų ir iš anksto pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Švedijos kapitalo keičiamo aukščio stalų gamintoja „ROL/Statga“ plečia gamybinius pajėgumus Šiauliuose. Bendrovė pabaigė naujos gamyklos statybas ir pradėjo montuoti robotizuotą stalų gamybos įrangą. Investicijos į išmanią gamyklą iki 2018 metų sieks 11,9 mln. eurų. „Rinkdamiesi investicijų lokaciją naujos kartos robotizuotai gamyklai „ROL Group“ akcininkai svarstė apie galimybes Lenkijoje ir Slovakijoje.

Sparčiai besivystančios technologijos per ateinančius penkerius metus prives prie to, kad darbo neteks maždaug 30 proc. bankų darbuotojų, mano buvęs „Citigroup“ vadovas Vikramas Panditas. Dirbtinis intelektas ir robotizacija supaprastina procesus ir mažina žmonių specialistų poreikį, interviu verslo naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė V. Panditas, „Citigroup“ bankui vadovavęs nuo 2007 iki 2012 metų, t. y., finansų krizės metu.