Rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą.
Skandalingas ūkininkas iš Raudonės sukėlė šou: Puteikį pavadino asilu ir pastate užsirūkė
Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) pašalino iš Seimo rinkimų Baltarusijoje nuo Lietuvos pareigūnų besislapstantį paleckininką. Taip pat pašalino ir skandalingai pagarsėjusį ūkininką iš Raudonės. Pats ūkininkas atvykęs į posėdį surengė tikrą šou. Jau tarpduryje užsipuolė VRK darbuotojas, bandė pastate ir užsirūkyti.
Ūkininkas iš Raudonės – taip save pristato į Seimą pakliūti norintis Algirdas Mačiulaitis. Tiesa, kol kas jis dar tik kandidatas į kandidatus.
Socialdemokratai ginčijasi su konservatoriais: kas Lietuvai daro didesnę žalą?
Socdemai su konservatoriais susiginčijo, kurių valdymas šaliai daro didesnę žalą. Štai socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė plaka konservatorius už tai, kad šie nesugebėjo priimti mokesčių reformos. Esą dėl to Lietuva negaus beveik milijardo eurų numatytos europinės paramos.
Gabrielius Landsbergis skambina pavojaus varpais dėl Žemaitaičio: ragina vienytis prieš jį
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis skambina pavojaus varpais, kad Lietuvoje valdžią bando paimti radikalai ir ragina visus aplinkui vienytis, kad jiems tai nepavyktų. Remigijų Žemaitaitį Landsbergis šiandien sulygino su Adolfu Hitleriu.
Opozicija sako, kad pats Landsbergis su valdančiaisiais ir privedė tautą prie to, kad dalis jos nusigręžia nuo tradicinių partijų ir puola žemaitaičiams į glėbį.
Iš kovos dėl Seimo nario mandato pasitraukė 12 kandidatų: tarp jų – ir Mazuronis bei Jakeliūnas
Dvylika Seimo rinkimuose ketinusių dalyvauti kandidatų persigalvojo ir atsiėmė pareiškinius dokumentus, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Pasak VRK, dėl Seimo nario mandato rinkimuose atsisakė kovoti Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Andrius Černiauskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Džeraldas Dagys, kartu su Taikos koalicija ketinę dalyvauti Stasys Jakeliūnas ir Rūta Rutkelytė, savarankiškai išsikėlęs Gintautas Kniukšta, sociald...
VRK ragina spalio 13 d. balsuoti savo rinkimų apylinkėse
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad spalio 13 d. Seimo rinkimuose ketinantys balsuoti asmenys tai daryti turėtų savo rinkimų apygardose.
Praėjusiuose rinkimuose balsavimo biuleteniai buvo vienodi visoje Lietuvoje, todėl buvo galima balsuoti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje. Tačiau spalio 13 d. pusė Seimo narių bus renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai bus skirtingi, praneša VRK.
Vienas rinkimų ženklų – drama tarp Pinskuvienės ir Raskevičiaus, pasigendama svarbių partijų dokumentų
Iki rinkimų likus vos kiek daugiau nei mėnesiui svarbiausią partijų dokumentą – politines programas – paskelbė vos trys partijos iš penkiolikos. Politologai stebi, kad partijų lyderiai per daug pastangų į raštišką pažadų fiksavimą nededa ir pasikliauja tuo, kad žmonės nubalsuos už juos dėl žinomų veidų. O tie, kurie politines programas paskelbė rinkėjams žeria šūsnį pažadų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Perspėjo, kas įvyktų, jei Blinkevičiūtė persigalvotų: „Tada rožę nešime ant jų programos fundamento“
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė išsklaidė abejones ir pareiškė, kad, partijai laimėjus rinkimus, taptų premjere. V. Blinkevičiūtė nepraleido progos ir kirto konservatoriams, kad ji po sijonu nesislepia, priešingai nei kai kurių partijų lyderiai, turėdama omenyje konservatorių partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį. Apie tokį V. Blinkevičiūtės pareiškimą išgirdę oponentai iki galo socialdemokratų lyderės žodžiais netiki, ragina palaukti rinkimų ir tik po jų dalintis postais.
Petras Gražulis prakalbo apie jo partijos išskirtinumą: „Mes antisistemiškiausi, nes teisiamas partijos lyderis“
Antradienį Petras Gražulis oficialiai pateikė skundą Vyriausiam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Ar P. Gražulio partija turi galimybių patekti į Seimą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo pats politikas.
Zuokas prabilo apie žadamus pokyčius švietimo sistemoje: „Nebus jokių reformų“
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs šio miesto meras Artūras Zuokas, šeštadienį nusprendė partijos taryba. Antroji sąraše – buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė, trečias – buvęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, toliau – Jolanta Butkevičienė ir Regimantas Čiupaila.
Skvernelis bendroje koalicijoje po Seimo rinkimų nematytų demagogų, prorusiškų jėgų
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sėkmės rudenį vyksiančių rinkimų atveju koalicijos neformuotų su demagogiją politikoje skleidžiančiomis, prorusiškomis politinėmis jėgomis, sako partijos lyderis Saulius Skvernelis.
REKLAMA
REKLAMA
Vokietija: per rinkimų kampanijos mitingą populistinės partijos lyderė buvo apipilta dažais
Naujos populistinės Vokietijos partijos „Sahra Wagenknecht Alliance“ (BSW) lyderė ketvirtadienį trumpam turėjo palikti sceną, kai buvo apipilta dažais per rinkimų kampanijos mitingą Tiuringijos žemėje šalies rytuose.
Kairiųjų pažiūrų politikė Sahra Wagenknecht, BSW partijos įkūrėja, nesunkiai nukentėjo nuo dažų ir netrukus po incidento vėl pasirodė savo šalininkams, sakė Erfurte buvęs DPA fotografas.
Įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Landsbergis mato TS-LKD darbą koalicijoje su socialdemokratais: jie nebėra suskilę, be aiškių lyderių
Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako matantis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus valdžioje ir po šį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Jis taip pat tvirtino, kad valdančiąją koaliciją būsimame Seime konservatoriai galėtų formuoti ir su socialdemokratais, jei tai leistų apsaugoti „būsimą Vyriausybę nuo populistinių, antivakarietiškų, antiukranietiškų, prorusiškų jėgų“.
„Mes tiesiog neturime to leisti, mes negalime to leisti.
Bankai nebeskolina partijoms, politikai kelia versiją kodėl: „Galbūt truputėlį ir pakerštavo“
Lietuvos politinės partijos susidūrė su problema – komerciniai bankai nenori teikti paskolų, kurių politikams prireikia prieš rinkimus. Tai komercinių bankų kerštas, svarsto kai kurios partijos paaiškėjus, kad nė vienai to prašiusiai parlamentinei partijai, bankai paskolų neišdavė, nors anksčiau dėl to problemų esą nekildavo.
Dalis politikų mano, kad bankai susitarė politikus šitaip pamokyti už įvestą solidarumo mokestį ir netgi tai vadina karteliniu susitarimu.
DIENOS PJŪVIS. Ar Petro Gražulio partija turi galimybių patekti į Seimą – interviu su partijų lyderiais
Antradienį Petras Gražulis oficialiai pateikė skundą Vyriausiam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Apie sprendimą neregistruoti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininko Petro Gražulio kandidatu artėjančiuose Seimo rinkimuose VRK pranešė praėjusią savaitę.
Bulgarija skelbia septintus visuotinius rinkimus per mažiau nei ketverius metus
Bulgarijoje spalio 27 dieną rengiami nauji pirmalaikiai rinkimai – jau septinti per trejus su puse metų, pirmadienį pareiškė šalies vadovas, kai partijoms nepavyko suformuoti vyriausybės.
Balkanų šalį kamuoja politinė sumaištis nuo tada, kai dėl masinių antikorupcinių protestų 2021 metais buvo nuverstas konservatyvaus triskart premjero Boiko Borisovo kabinetas.
Roberto Javtoko komandoje esanti legendinė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė: „Visi matome, kad tų pokyčių reikia“
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) jau labai greitai turės naują prezidentą. Rugsėjo 17 d. Kaune daugiau kaip pusantro šimto balsavimo teisę turinčių LKF narių rinksis tarp dabartinio generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno ir buvusio Lietuvos krepšinio rinktinės kapitono Roberto Javtoko kandidatūrų. Vienas iš šių žinomų vyrų LKF prezidento poste pakeis Vydą Gedvilą, kuris nusprendė nesiekti perrinkimo.
Abi krepšinio asmenybės savo planus paskelbė praėjusią savaitę.
Kiti visuotiniai Vokietijos rinkimai vyks 2025 metų rugsėjį
Kiti nacionaliniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 metų rugsėjo 28 dieną, penktadienį pranešė prezidento biuras.
Kancleris Olafas Scholzas sako, kad sieks antros kadencijos, tačiau jo partijos ir kitų dviejų koalicijos partnerių populiarumas smarkiai sumažėjo dėl nuolatinių vidaus kovų.
Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio biuras pranešė, kad valstybės vadovas pritarė vyriausybės rekomendacijai ir oficialiai nustatė Bundestago, žemųjų parlamento rūmų, rinkimų datą.
VRK ragina Pietų Amerikoje ir dalyje Europos gyvenančius lietuvius registruotis rinkimams
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragina suskubti registruotis Pietų Amerikoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Kosove ir Šiaurės Makedonijoje gyvenančius ir balsuoti paštu Seimo rinkimuose ketinančius lietuvius.
Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, registracija balsuoti Pietų Amerikoje baigiasi rugsėjo 8 dieną. Tuo metu Kroatijoje, Juodkalnijoje, Kosove ir Šiaurės Makedonijoje – rugsėjo 9-ąją.
Politinės partijos Seimo rinkimams jau sukaupė daugiau kaip 800 tūkst. eurų: kol kas daugiausia turi konservatoriai
Artėjant Seimo rinkimams, politinės partijos ir toliau renka finansines aukas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kol kas pilniausia sąskaita gali džiaugtis valdančiąją daugumą sudarantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Kaip nurodoma VRK interneto puslapyje, konservatorių rinkiminėje sąskaitoje – beveik 320 tūkst. eurų. Tiesa, didžioji dalis šios sumos – 300 tūkst.
Burtai ištraukti – pirmuoju numeriu Seimo rinkimuose eis Tautos ir teisingumo sąjunga, štai ką gavo kiti
Artėjant Seimo rinkimams, politinės partijos burtų keliu sužinojo numerius, kuriais bus įrašytos į balsavimo biuletenius.
Pirmasis numeris atiteko Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams). Antruoju numeriu biuletenyje bus įrašytas Nacionalinis susivienijimas , trečiuoju – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Tuo metu ketvirti biuletenyje bus Lietuvos žaliųjų partija, penkti – Liaudies partija , šešti – Regionų partija, septinti – Krikščioniškosios demokratijos partija, ašt...
VRK prezidento, Europos Parlamento rinkimams ir referendumui organizuoti išleido 31,7 mln. eurų
Prezidento, Europos Parlamento (EP) rinkimų bei referendumo dėl daugybinės pilietybės organizavimo išlaidos siekė 31,7 mln. eurų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK duomenimis, 25,9 mln. eurų buvo skirta darbuotojų užmokesčiui. Dar 15,7 tūkst. buvo panaudota socialinio draudimo įmokoms – darbdavio mokamai socialinių įmokų sumai apmokėti.
Prezidento, EP rinkimai ir referendumas valstybei kainavo per 31 mln. eurų
Šiemet vykusių prezidento rinkimų dviem turams, referendumui dėl pilietybės išsaugojimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams surengti valstybė išleido 31,72 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Kaip jais remdamasis trečiadienį skelbia LRT portalas, tai yra daugiau nei dvigubai didesnė suma lyginant su 2019 metais, kai du prezidento rinkimų turai, du referendumai ir rinkimai į EP valstybės biudžetui kainavo 12,27 mln. eurų.
Pilvelytė, Tratas ir Tutkus – Uspaskicho buriamoje koalicijoje
Parlamentaro Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) paskelbė „Taikos koalicijos“ sąraše atsidursiančius kandidatus į Seimą.
Tarp pavardžių yra Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, kontraversiškai vertinamas aktorius Žilvinas Tratas, verslininkė Rūta Rutkelytė, dainininkė Aistė Pilvelytė, 2021-iais metų kauniete išrinkta dėstytoja Dileta Jatautaitė.
Užsienio reikalų ministras: dėl rinkimų rezultatų Venesueloje Peru konsultacijoms atšaukė ambasadorių Karakase
Peru užsienio reikalų ministras Javieras Gonzalezas-Olaechea sekmadienį paskelbė konsultacijoms atšaukęs Limos ambasadorių Venesueloje dėl rinkimų rezultatų, kai laimėtoju buvo paskelbtas prezidentas Nicolasas Maduro.
„Atsižvelgiant į labai rimtus oficialius Venesuelos rinkimų institucijų pranešimus, nedelsiant konsultacijoms atšaukiamas Peru ambasadorius, akredituotas Venesuelos Bolivaro Respublikoje“, – socialiniame tinkle X parašė J. Gonzalezas-Olaechea.
Rinkimų taryba: Venesueloje perrinktas Maduro, gavęs 51,2 proc. balsų
Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro laimėjo trečiąją šešerių metų kadenciją, per rinkimus sekmadienį surinkęs 51,2 proc. balsų, paskelbė rinkimų taryba po kampanijos, kurią temdė kaltinimai opozicijos bauginimu ir baimė, kad bus sukčiaujama.
Vyriausybei lojalios rinkimų institucijos CNE prezidentas Elvisas Amoroso žurnalistams sakė, kad 44,2 proc. balsų atiteko apklausose pirmavusiam opozicijos kandidatui Edmundo Gonzalezui Urrutiai.
Prakalbo apie pasirinkimus artėjančiuose Seimo rinkimuose: „Rinkėjai sprendžia ne matematiškai“
Prezidento rinkimuose trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė sutiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio dėlione rinkimuose ir viltingai žvelgdamas laukia penktadienį vyksiančio partijos tarybos verdikto. Advokatas kandidatų sąraše nori būti 141-oje pozicijoje.
Ekspertas atskleidė, ko iš Kamalos Haris tikisi demokratai: „Tada partija bus patenkinta“
Jungtinių Valstijų lyderis Joe Bidenas neatlaikė spaudimo – jis sudrebino pasaulį staiga paskelbęs, kad traukiasi iš kovos dėl prezidento posto. Nedelsdamas savo įpėdine Bidenas paskelbė viceprezidentę Kamalą Haris.
DIENOS PJŪVIS. Džiaugtis ar liūdėti – kodėl nesisteminiai veikėjai Lietuvoje negali būti vienoje valtyje?
Prezidento rinkimuose trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė sutiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio dėlione rinkimuose ir viltingai žvelgdamas laukia penktadienį vyksiančio partijos tarybos verdikto. Advokatas kandidatų sąraše nori būti 141-oje pozicijoje.
Kiti visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 m. rugsėjo 28 dieną
Kiti visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį nusprendė ministrų kabinetas.
Vyriausybės pasiūlytą datą dar turi patvirtinti prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, tačiau tai dažniausiai tik formalumas.
Pastaruosius rinkimus 2021 m. laimėjo kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai. Jis sudarė trišalę koaliciją su Žaliųjų ir liberalia Laisvųjų demokratų partijomis.
Konservatoriai praranda žvaigždes, bet opozicija džiūgauja: „Iš partijos bėga ikonos“
Artimiausiuose Seimo rinkimuose nedalyvausianti konservatorė Monika Navickienė traukiasi iš didžiosios politikos, bet partijoje pasilieka. Navickienė sako, kad padės konservatoriams ruoštis rinkimams, nešios lankstinukus. Apie tai išgirdusi opozicija žodžių į vatą nevynioja ir tikina, kad prieš pat rinkimus partija patiria fiasko – praranda ryškiausią partijos žvaigždę.
Buvusi ministrė, konservatorių žvaigždė Monika Navickienė traukiasi iš aktyvios politikos.
Aktorius, demokratų rėmėjas Clooney paragino Bideną pasitraukti iš rinkimų
Amerikiečių aktorius George'as Clooney trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną nutraukti savo rinkimų kampaniją dėl antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose.
G. Clooney yra vienas pagrindinių Demokratų partijos lėšų rinkimo renginių organizatorių.
Paskelbus rinkimų rezultatus prancūzai užplūdo šalies gatves: „Siaubingai palengvėjo“
Istoriniai Prancūzijos parlamento rinkimai baigėsi netikėta pergale. Nepaisant to, kad pirmajame ture pergalę išplėšė kraštutinių dešiniųjų partija su Marine Le Pen, vakar triumfavo Kairysis frontas.
Dabartinis ministras pirmininkas Gabrielis Attalis jau paskelbė apie savo atsistatydinimą, o kas sudarys naują vyriausybę – neaišku.
Apie tai – TV3 žinių reportaže.
Liono gatvėse dešiniųjų ir kairiųjų šalininkai svaido vieni į kitus ugnį.
Politologai apie Prancūzijos parlamento rinkimų rezultatus: „Tai turbūt nėra gera žinia Lietuvai“
Prancūzijos parlamento rinkimuose nei vienai partijai neiškovojus daugumos, šalis susilpnės ir susidurs su nestabilumu, o tai nėra gera žinia panašų požiūrį į užsienio politiką ir gynybos klausimus turinčiai Lietuvai, sako politologai.
Prancūzijos kairieji šią savaitę įvardys savo kandidatą į premjerus
Prancūzijos kairieji per šią savaitę išsirinks kandidatą į ministrus pirmininkus iš savo koalicijos, pirmadienį pareiškė Socialistų partijos lyderis Olivier Faure'as.
O. Faure'o socialistai yra viena iš kairiųjų partijų, sudarančių Naująjį liaudies frontą (NFP) – aljansą, kuris sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausia vietų, bet ne absoliučią daugumą.
Prancūzų rinkimuose kairieji nukovė kraštutinę dešinę, tačiau parlamentui gresia aklavietė
Prancūzijos kairiųjų koalicija sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą, tačiau nesurinko daugumos.
Šie rezultatai Prancūziją priartina prie to, kad nė viena partija neturės daugumos, ir šalį gali ištikti politinis paralyžius.
Nerimas dėl rinkimų rezultatų: Prancūzijos parlamento darbas gali sustoti
Istoriniai rinkimai Prancūzijoje: prancūzai balsuoja gausiausiai per 40 metų. Apklausos rodo, kad prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renesansas“ neišlaikys valdžios ir turės užleisti vietą Marine Le Pen vadovaujamiems kraštutiniams dešiniesiems arba radikaliai kairiesiems.
Apžvalgininkų nuomone, nė viena iš pirmaujančių partijų neužsitikrins daugumos, o kardinaliai skirtingos politinės jėgos dėl koalicijos greičiausiai nesiderės.
Artėjant antrajam rinkimų turui Prancūzijoje buvo užpulta vyriausybės atstovė spaudai
Likus kelioms dienoms iki svarbių parlamento rinkimų, Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Prisca Thevenot buvo užpulta rinkimų kampanijos metu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Emmanuelio Macrono vadovaujamo centristų aljanso „Ensemble“ kandidatė P. Thevenot, jos pavaduotojas ir partijos aktyvistas trečiadienio vakarą netoli Paryžiaus klijavo rinkimų plakatus prieš liepos 7-osios parlamento rinkimų antrą turą.
Šiandien Jungtinėje Karalystėje vyksta visuotiniai rinkimai: istorinė pergalė prognozuojama leiboristams
Ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vyksta visuotiniai rinkimai, per kuriuos tikimasi, kad į valdžią grįš opozicinė Leiboristų partija ir baigsis beveik pusantro dešimtmečio trukęs konservatorių valdymas.
Visuotiniai rinkimai šalyje vyksta pirmą kartą po 2019 m., kai Borisas Johnsonas atvedė torius į pergalę, ir po ministro pirmininko Rishi Sunako netikėto sprendimo surengti juos pusmečiu anksčiau nei reikalaujama.
Britų laikraštis „The Sun“ pareiškė remiantis leiboristus JK parlamento rinkimuose
Britų bulvarinis laikraštis „The Sun“ trečiadienį pranešė, kad „atėjo laikas leiboristams“, taip išreikšdamas paramą pagrindinei opozicinei partijai, siekiančiai pergalės parlamento rinkimuose Jungtinėje Karalystėje.
Anot leidinio, konservatoriai po 14 valdymo metų yra išsekę ir susiskaldę.
Įtakingo laikraščio, kuris priklauso Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperijai „News Corp“, paramą ne kartą yra užsitikrinę įvairaus plauko politiniai lyderiai.
Ekspertas apie konservatorių sąrašo TOP 10 atsidūrusią Navickienę: „Tie moralės standartai“
Konservatoriai baigė reitinguoti partijos kandidatų į Seimą sąrašą. Daugiausiai palaikymo partijos kolegos suteikė ir į pirmą vietą išreitingavo krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną.
Po jo rikiuojasi konservatorė, ką tik švietimo ministrės postą perėmusi, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Šeštu numeriu konservatoriai išreitingavo iš ministro posto dėl skandalingo skrydžio privačiu lėktuvu į Dubajų pasitraukusią Moniką Navickienę.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Iki liepos 22 d. galima registruotis dalyvauti Seimo rinkimuose
Liko trys savaitės, kai politinės kampanijos dalyviai dar gali užsiregistruoti dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Politinės kampanijos dalyvių registravimas vyks iki šių metų liepos 22 d.
Šiuo metu VRK savarankiškais politinės kampanijos dalyviais jau yra registravusi 14 politinių partijų, 45 partijų iškeltus kandidatus ir vieną save išsikėlusį kandidatą.
Chaosas Prancūzijoje: tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, kilo susirėmimai, pastatytos barikados
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris (RN).
Žmonės Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose susirinko protestuoti prieš Marine Le Pen partiją ir Prancūzijos poslinkį į dešinę. Remiantis pirminėmis prognozėmis, per pirmąjį pirmalaikių rinkimų ratą RN kartu su savo sąjungininkais kraštutiniais dešiniaisiais gavo 33–34,2 proc. balsų.
Trumpas gina savo sprendimą, kuriuo JAV pasitraukė iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos
Donaldas Trumpas gynė savo sprendimą, kuriuo jam prezidentaujant šalis pasitraukė iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos, pastarąją pavadindamas „Jungtinių Valstijų apiplėšimu“.
„Ją nutraukiau, nes nenorėjau švaistyti tų pinigų, nes jie su mumis elgiasi siaubingai“, – pirmuosiuose iki lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų per televiziją transliuotuose debatuose su J. Bidenu kalbėjo D. Trumpas.
Tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos buvo „katastrofa“, sakė D. Trumpas.
Pasikeitė Seimo rinkimų prognozė: aiškėja, kam reikės padirbėti gerokai daugiau
Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pažėrė staigmenų – konservatoriai aplenkė socdemus, netikėtai sužibėjo Laisvės partija. Ar iš šių ir kitų partijų pasirodymo jau galime numatyti, kam šypsosis sėkmė Seimo rinkimuose?
Politologai aiškina – nors Seimo rinkimų rezultatai bus kitokie vien dėl didesnio aktyvumo, akivaizdu, kad kai kurioms per gerai apie save galvojančioms partijoms per likusius mėnesius teks gerokai paplušėti, jei nenori patirti fiasko.
Prieš rinkimus JAV kyla įtampa: raumenis augina keistos grupuotės
Amerikai ruošiantis itin svarbiems prezidento rinkimams, šalyje kyla politinė ir ideologinė įtampa. Pirmą kartą per daugiau kaip pusšimtį metų ekspertai fiksuoja smarkiai išaugusį ekstremistinių grupuočių skaičių.
Kai kurios jų jau viešai perspėja – jei Donaldas Trumpas nelaimės, šalyje kils neramumai. Pasak politologų, ir pats D. Trumpas kaitina atmosferą – savo pasisakymais sėja nepasitikėjimą politine sistema ir teismais, verčia abejoti žiniasklaida.
Reikalauja įvesti balsavimą internetu, tačiau baugina kibernetinės atakos ir dar štai kas
Artėjant Seimo rinkimams, politikai vis garsiau reikalauja įvesti Lietuvoje internetinį balsavimą. Dalis parlamentarų įrodinėja, esą galint balsuoti iš namų, padidėtų rinkėjų aktyvumas. Tačiau kiti baiminasi kibernetinių atakų ir papirkinėjimo lavinos. Na, o Rinkimų komisijos užsakyta naujausia studija rodo, kad šios rizikos pagrįstos.
Internetinis balsavimas rinkimus pabrangintų dešimtimis milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
VRK: internetinį balsavimą Lietuvoje įvesti rekomenduojama sumažinus rizikas
Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu atlikta ir trečiadienį pristatyta galimybių studija.
Prancūzija pasidalijo į dvi stovyklas: gatvėse – aršūs protestai
Šimtai tūkstančių prancūzų ėjo į gatves, kad aiškiai išreikštų savo nepasitenkinimą kraštutinių dešiniųjų politikais, kurie por rinkimų šalyje gali po rinkimų perimti valdžią. Po to, kai Emmanuelis Macronas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, šalis pasidalijo į dvi stovyklas.
Vieni rinkėjai aktyviai remia Europarlamento rinkimus laimėjusią Marine Le Pen ir jos radikalias prorusiškas idėjas, kiti prisijungė prie naujo kairiųjų partijų politinio aljanso – Liaudies fronto.
VRK patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos.
Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų.
Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.
Lietuvoje EP rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos, Latvijos piliečiai
Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečiai, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų.
Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.
