rimantas krasuckis

Sultingas lietuviškas obuolys, kvapnus pomidoras, tarsi ką tik primelžtas pienas – pastaraisiais metais virtuvėse ir šaldytuvuose galima aptikti vis daugiau ekologiškos produkcijos. Visuomenėje šiuo metu itin populiarėja sveikatos, ekologijos ir „žaliųjų“ idėjos. Šios tendencijos yra parankios Lietuvos ūkininkams – anksčiau savo kokybiškas prekes eksportuodavę, dabar jas gali realizuoti ir vietos rinkoje. Čia jiems gerai sekasi – ekologiškų ūkių plotai auga kasmet, nuo 125 tūkst.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

 Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose negailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

Pieno perdirbėjai ragina ūkininkus pakentėti ir tikina, kad pieno supirkimo kainos po 2–3 mėnesių ar blogiausiu atveju po pusmečio tikrai pradės kilti. Šį pirmadienį premjeras prie diskusijų stalo susodino pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių atstovus aptarti susidariusios padėties nukritus pieno supirkimo kainoms. Abi pusės išsikalbėjo, nuleido garą, o konkrečius sprendimus bandys priimti artimiausiuose Pieno tarybos posėdžiuose.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės. Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Lietuvoje ypatinga situacija. Pieno perdirbėjai verkšlena, kad pasaulio rinkose pingant pieno produktams ir mažėjant jų paklausai, sandėliai pilni neišparduotos produkcijos. Tačiau mūsų parduotuvių lentynose pieno produktų kainos atsparios vadinamajai pieno krizei, o ūkininkams mokama kaina kūlversčiais ritasi žemyn. Paradoksalu tai, kad labiausiai nupigo didelius pieno kiekius pristatančių kooperatyvų žaliava. Siekia suskaldyti pieno gamintojus „Kol kas jokio pagerėjimo nesimato.

Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.