reliatyvumo teorija

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausia planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją, rašo sciencedaily.com.

Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra vienas iš žymiausių XX a. fizikos pasiekimų. Paskelbta 1916 m., ji paaiškina, kad tai, ką suvokiame kaip gravitacijos jėgą, iš tiesų atsiranda dėl erdvės ir laiko išlinkimo. Pateikiame žinių apie šią teoriją santrauką, kurioje pateikiami trumpi faktai ir hipotezės, padėsiančios suvokti pačią teoriją, jos pasireiškimų interpretavimą ir dar likusius neaiškumus.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Nors Albertas Einsteinas laikomas didžiausiu XX a. mokslo genijumi, daugelį jo stulbinamų atradimų temdo klaidos, pradedant rimtomis matematikos klaidomis, baigiant neteisinga nuomone dėl įvairių fizikos dalykų ir nesugebėjimu perprasti kai kurių savo paties teorijų niuansų, teigia knygos „Einsteino klaidos: žmogiški genijaus riktai" autorius Hansas C. Ohanianas.

Iki dvejų metų jis nekalbėjo. Tačiau būdamas trejų jau įveikdavo 5 tūkst. detalių dėliones („puzzle“) ir mintinai mokėjo visus Indianos valstijos (JAV) žemėlapio kelius. Aštuonerių jis baigė vidurinės mokyklos kursą (per savaitę savarankiškai išmokęs aritmetikos, algebros, geometrijos bei trigonometrijos) ir tapo Indianos universiteto astrofizikos pirmakursiu.

Mokslininkai įrodė, kad Alberto Einsteino reliatyvumo teorija tinka ir žmonėms – aukščiau gyvenantieji sensta greičiau. Tyrimai patvirtino, kad Alberto Einsteino reliatyvumo teorija, teigianti, kad kuo aukščiau kūnas yra nuo Žemės, tuo greičiau eina laikas, tinka ir žmonėms, rašo „Telegraph.co.uk“. Tai reiškia, kad viršutiniame dangoraižio aukšte gyvenantis žmogus sensta greičiau nei tas, kuris gyvena pirmajame, nors skirtumas ir labai mažas.

Įsivaizduokime, jog labai pasistengus mums pasisekė kosminį erdvėlaivį pagreitinti iki šviesos greičio – prisiminus Einšteino reliatyvumo teoriją jo masė tokiu atveju išaugtų iki begalybės, o matmenys mažėtų iki nykstamų dydžių. Argi ne tokios pat prigimties yra ir tikrosios juodosios skylės? Galvojant pagal reliatyvumo teorijos nusakomus dėsningumus, taip ir turėtų būti – nors to praktikoje patikrinti ir neįmanoma, tačiau Universe Today kviečia apie tai pamąstyti bent jau mintyse.