ramūnas vilpišauskas

Prezidentas Valdas Adamkus nėra išsakęs savo pozicijos dėl Seimo priimtų Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kuriomis ketinama pradėti reguliuoti kainas ir didiesiems vartotojams. Prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad anksti kalbėti apie prezidento poziciją, nes vertinimus apsunkina šio įstatymo politizavimas, rašo "Lietuvos rytas". Jei šitam įstatymui nepritartų prezidentas V.Adamkus, Seimui reikėtų dar kartą dėl jo balsuoti.

Po rudenį Prezidentūrą sudrebinusio auksuotų tualetų skandalo prezidento kanceliarija užsakė šalies vadovo aparato ir jos pačios darbo įvertinimą. Išleidusi daugiau kaip 19 tūkst. litų, Prezidentūra sužinojo jau seniai žinomus dalykus.

Įvertinę Prezidentūros kanceliarijos ir kitų tarnybų veiklą, darbo organizavimo konsultantai siūlo aiškiau apibrėžti kanclerio funkcijas ir atsakomybę, tiksliau planuoti kanceliarijos išlaidas, taip pat stiprinti prezidento įvaizdžio formavimo funkciją. Tai sakoma bendrovės "Organizacijų vystymo centras" atliktame Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo vertinime, kurį ketvirtadienį žurnalistams pristatė prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, skurdą galima nugalėti tik mažinant biurokratines kliūtis žmonių iniciatyvai ir leidžiant jiems patiems kurti savo gerovę. Tai sakoma prezidento pasisakyme konferencijoje "Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politikos aktyvinimas". Kadangi V.Adamkus šią savaitę yra persišaldęs ir užkimęs, jo kalbą konferencijos dalyviams perskaitė prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.

Vyriausybė tvirtina pritardama 2007 m. biudžeto projektui atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus ir prioritetus, tačiau abejones dėl jos pasirinktos krypties jau pareiškė žinomi ekonomikos ekspertai. Vieni kritikuoja Vyriausybę atidėjus šalį pribrendusias reformas ir pasirinkus lengviausią išlaidų didinimo kelią, kiti tvirtina, kad socialinė biudžeto pakraipa – tiesiog bandymas išvengti viešojo sektoriaus katastrofos.

Žmonėms, nesusipažinusiems su eurožargonu, Lisabona yra tiesiog Portugalijos sostinė. Tačiau jau daugiau nei penkerius metus šio miesto pavadinimas dažniausiai siejamas su jame 2000 m. Europos Sąjungos vadovų paskelbtu ketinimu sukurti sąlygas Europos Sąjungai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir sparčiausiai augančia ekonomika pasaulyje. Būtent Lisabonos strategija vadinamas šio siekio detalesnis išdėstymas bei jam įgyvendinti siūlomų priemonių rinkinys.

Lietuvoje vis netyla diskusijos dėl euro įvedimo ir su tuo siejamo galimo kainų padidėjimo. Šias kalbas dar labiau pakurstė pastaruoju metu kaip niekada aukštai pakilusi naftos, o kartu ir degalų kaina. Tiesa, šiuo atveju pagrindinis klausimas – ar augančios degalų kainos nepakels bendro kainų lygio Lietuvoje ir nesutrukdys šaliai planuojamu metu – 2007 m. pradžioje – įsivesti eurą.

Daugiau kaip dešimtmetį vilkinama Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statyba, iki šiol priminusi vieną iš daugelio tarpvalstybinių projektų, kuriems aukščiausieji abiejų šalių politikai linksėdami galvomis pritardavo tik per oficialius susitikimus, stalčiuose turėtų nebedūlėti. Ūkio ministerija penktadienį pranešė, kad Lenkijos pozicija tampa pozityvesnė ir atsiranda realių vilčių dėl projekto įgyvendinimo.

Ne, žinoma, patys struktūriniai fondai, solidžios Europos Sąjungos struktūros, jokių įtarimų nekelia - kalbėsime tik apie jų funkcionavimą Lietuvoje. Kauno holdingas asocijuojasi su verslo machinacijomis, piktnaudžiavimais, kurių gijos galbūt driekiasi į valdžios viršūnes. Panašiais įtarinėjimais jau spėjo apaugti ES struktūrinės paramos skirstymas.

Lietuvos radijo (LR) transliuojamą laidą “Savaitės komentaras” teigia klausantys 29,2 proc. šalies gyventojų, didžiajai daugumai jų (81 proc.) svarbiausias laidos privalumas yra komentuojamos temos aktualumas. Tokias išvadas pateikė Rinkos analizės ir tyrimų grupė (RAIT),  birželio 10-12 d. atlikusi reprezentatyvią 1053 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų anketinę apklausą.

Šį ketvirtadienį, liepos 8 dieną, Atviros Lietuvos fondas ir Valdo Adamkaus fondas pristato visuomenei bendrai įkurtą Pilietinės visuomenės institutą. Instituto paskirtis - stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) liko mažiau nei trys savaitės. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai, visuomenė šia tema labai mažai diskutuoja. Žmonių dėmesį buvo pritraukęs Prezidento skandalas. Tačiau šalies narystę ES Lietuvos piliečiai pajus savo kailiu labiau nei prezidentinį skandalą. Kai kurie žmonės pradėjo dideliais kiekiais pirkti druską, o Vyriausybės vadovas turėjo skelbti “raminantį” pareiškimą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų tvirtinimu, Lietuva jau yra integruota į Europos Sąjungą. Tokias išvadas specialistai daro remdamiesi tuo, kad dauguma pokyčių, susijusių su mūsų šalies integracija į ES, verslo aplinkoje jau įvyko. Lietuvos prekyba su ES yra beveik visiškai liberalizuota, išskyrus importo muitus ir kitus apribojimus kai kuriems žemės ūkio gaminiams bei netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitinės procedūras, pabrėžia instituto specialistai.