puslaidininkiai

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didinti šalies ekonominį bei kibernetinį saugumą Lietuva nori sukurti vietinį puslaidininkių centrą, kad įmonės galėtų dalyvauti regioninėse tiekimo grandinėse. „Taip tikimės patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES pozicijų stiprinimo šioje labai strateginėje rinkoje“, – pranešime sakė A. Armonaitė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu.

Taivanas ir Lietuva penktadienį Vilniuje atidarė bendrą puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centrą, penktadienį pranešė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. „Pirmasis projektas yra sukurti plonų diskų kietojo kūno lazerį, sujungiant pažangias kristalų ir lazerines technologijas iš Taivano ir Lietuvos. Tai bus naudinga tiksliųjų mašinų ir puslaidininkių pramonei“, – rašoma Taivaniečių atstovybės paskyroje feisbuke. Taivano atstovai sausį pranešė, kad artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd.

JAV karybos ekspertai rekomendavo Taivanui pavojaus nepriklausomybei atveju sunaikinti savo turimas puslaidininkių technologijas, kurios yra itin paklausios ir vertinamos visame pasaulyje. Tokiu atveju Pekinas, anot jų, nebebūtų suinteresuotas prisijungti šią teritoriją. JAV kariuomenės karo koledžo praėjusių metų tyrime teigiama, kad Kinijos interesas Taivanui nusloptų, jeigu paaiškėtų, kad nebus įmanoma gauti trokštamų technologijų.

Lietuvos susirėmimas kaktomuša su Kinija dėl Taivano gali pasisukti kiek netikėta linkme, apie kurią tokios šalys, kaip Prancūzija ar Vokietija, gali tik pasvajoti: investicijas mikroschemų gamyboje.

Pasaulio automobilių gamintojų pajamos dėl visuotinio lustų ir puslaidininkių dalių deficito šiemet sumažės 210 mlrd. JAV dolerių, savo naujausioje ataskaitoje prognozuoja konsultacijų bendrovė „AlixPartners“. Gegužę bendrovė gamintojų šiųmetinius praradimus buvo įvertinusi 110 mlrd. JAV dolerių, o sausį – 60,6 mlrd. JAV dolerių.

Fizikas Yok Khin Yapas iš Mičigano technologijos universiteto (JAV) pasiūlė savo alternatyvą silicio tranzistoriui, praneša „DailyTech“. Jam kilo idėja išdėstyti kvantinius taškus ant izoliuoto pagrindo, o elektros srovė, jei tik pakankama įtampa, turėtų judėti tarp taškų dėl tuneliavimo efekto. Pastaroji idėja nėra visiškai nauja, tačiau tokio pobūdžio sistemos anksčiau veikdavo tik esant labai žemoms temperatūroms, o tai neleido šios sistemos laikyti pilnaverte tranzistoriaus pamaina.

Elektronų judėjimo laidininke tyrimai yra esminis dalykas tobulinant elektroninius ir elektromechaninius įrenginius. Daugeliu atvejų viską lemia elektromagnetinis laukas, kurį veikiantys dėsniai labai panašūs į šviesos sklidimo dėsnius. Šiuolaikinės kompozitinės medžiagos leidžia pasiekti optinio „nematomumo“ efektą, kai šviesos spinduliai tarsi apgaubia daiktą už jo vėl atstatydami pradinę savo kryptį.

Silicio pagrindu pagamintoms mikroschemoms yra daugiau nei 50 metų, ir, kai kurių mokslininkų teigimu, greitu metu turėtų užleisti vietą daug perspektyvesnėms medžiagoms. Šiuo atveju labai daug tikimasi iš grafeno, o mikroschemų kūrėjai jau intensyviai tyrinėja šios medžiagos privalumus.

Bendrovė „Intel“ pranešė savo laboratorijose testuojanti pagal 14 nanometrų technologiją pagamintų lustų ankstyvuosius prototipus. Pasak „Intel“ Šiaurės Europos ir Beniliukso šalių regiono vadovo Pato Bliemerio, bendrovė jau yra parengusi 14 nanometrų gamybos technologiją.