protestai

Lietuvai gedint poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus, profesinės sąjungos suplanuoto mitingo šeštadienį neketina atšaukti – keičiamas tik laikas. Mitingą žadama pradėti ne 12 valandą, kaip buvo planuota anksčiau, o 14 valandą. „Keičiam tik laiką. Pradėsime antrą valandą. Dabar dar viskas derinama, tačiau greičiausiai tai bus patvirtinta. Kad nesikirstų laidotuvių laikas, kadangi laidotuvės – 14 valandą, o karsto išnešimas planuojamas 13 valandą.

Protestų judėjimo prieš autoritarinius režimus arabiškajame pasaulyje banga trečiadienį pirmą kartą pasiekė Libiją.  Šimtai žmonių Bengazio mieste išėjo į gatves, reikalaudami premjero Bagdadi al-Mahmudi vyriausybės atsistatydinimo, praneša BBC. Protestus sukėlė vieno vyriausybę kritikuojančio advokato suėmimas. Jis vėliau buvo paleistas, tačiau protestai tęsėsi. Demonstrantai svaidė į policininkus akmenis. Šie panaudojo vandens patrankas, ašarines dujas ir gumines kulkas.

Alžyro policija jėga numalšino prieš prezidento vyriausybę nukreiptus protestus. Keliuose miestuose suimta daugiau kaip 300 žmonių, paskelbė Alžyro žmogaus teisų gynimo lyga (LADDH), kurią cituoja agentūra AFP. Sostinėje Alžyre šimtams demonstrantų buvo pavykę pralaužti policijos užtvarą, tačiau galiausiai jie buvo atstumti atgal. Alžyre apie 2 tūkst. žmonių reikalavo „sistemos pakeitimo“. Žinybos leidimo demonstracijoms nebuvo išdavusios.

Per antivyriausybinius protestus sekmadienį Jemeno sostinėje Sanoje kilo susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų daug studentų, reikalavo politinių reformų ir prezidento atsistatydinimo. Kai protestuotojai mėgino pasiekti centrinę Sanos aikštę, policininkų buvo lazdomis nustumti atgal. Liudininkų teigimu, yra sužeistų demonstrantų, 23 suimti. Protestai sostinėje sekmadienį vyko trečią dieną iš eilės.

09:32val.Egiptas visą naktį šventė šalies prezidento Hosnio Mubarako pasitraukimą iš prezidento posto, skelbia BBC. Penktadienį H. Mubarakas iš prezidento pareigų atsistatydino po masinių protestų Kaire ir kituose Egipto miestuose, kurie truko 18 dienų ir per kuriuos buvo reikalaujama prezidento atsistatydinimo. Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas trumpame pranešime per nacionalinę televiziją pranešė, kad H. Mubarakas perdavė valdžią ginkluotųjų pajėgų aukščiausiajai vadovybei.

Prisiekiu, man tikrai patinka tokia – taupi ir konservatoriška - politika: provokuoji žmones protestuoti, paskui už teisę tai daryti, išprievartauji lituką ar kitą, vardan kokios nors tikslinės rinkliavos. Jei kišenėje pinigų rinkliavai nėra – ne bėda. Galima (beveik lizingu) atidirbti viešuosius darbus. Būtent to pareikalauta iš turgaus prekeivių, panorusių protestuoti. Jų reikalavimams aš nelabai pritariu, bet svarbiau kitkas – žavus valdžios požiūris ir sumanymas.

„Sparčiai judam link to, kad valdžia įves mokestį už teisę protestuoti prieš savo veiksmus“, - mano Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus dengtuose turguose, kur prekiaujama maistu, besipriešinantys turgaus prekeiviai gavo leidimą mitinguoti, bet, kaip praneša žiniasklaida, su sąlyga, kad patys sutvarkys aikštę, kur ketina reikšti nepasitenkinimą.

Dėl masinių protestų Egipte turistams laikinai neleidžiama patekti prie piramidžių, praneša „The Canadian Press“. Šalies kariai saugo ne tik piramides, bet ir Nacionalinį muziejų Kaire bei kitas lankytinas vietas. Kairo, Sueco ir Aleksandrijos miestuose prailginta komendanto valanda. Šalyje blokuojamas interneto ryšys. penktadienį buvo išjungtas mobilusis ryšys, tačiau šeštadienį jis vėl veikia.

Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas paskelbė paleidęs šalies vyriausybę ir teigia pateisinantis saugumo pajėgų veiksmus malšinant masinius protestus, informuoja BBC. (Papildyta 16.40) Apie tūkstantis protestuotojų Egipte bando šturmuoti Vidaus reikalų ministerijos pastatą Kaire. Kaip praneša „Reuters“, policija saugo pastatą ir ėmė šaudyti į puolančius žmones. (Papildyta 16.20) Šalį nori palikti daug užsieniečių. Šimtai turistų ir vietinių gyventojų yra Kairo oro uoste.

Pasaulio lyderiai reiškia nuogąstavimus dėl padėties Egipte, kur protestuotojai susirėmė su kariais, ragina abi konflikto puses susilaikyti nuo agresijos ir skatina šalies prezidentą imtis reformų, skelbia naujienų agentūra AFP. JAV prezidentas Obama paragino Egipto prezidentą imtis konkrečių veiksmų link politinių reformų ir susilaikyti nuo agresijos prieš protestuotojus.

Naujausiais duomenimis, per antivyriausybinius protestus Egipte žuvo keturiolika žmonių, apie 900 sužeista. Egipto prezidentas Hosni Mubarakas penktadienį paskelbė komendanto valandą visuose šalies miestuose. Tai pranešė šalies valstybinė televizija. Kiek anksčiau penktadienį Kaire, Seuce ir Aleksandrijoje, apimtuose masinių socialinio protesto akcijų, komendanto valanda buvo įvesta nuo šeštos valandos vakaro iki septintos valandos ryto.

Tūkstančiai neramumų Tunise ir Egipte įkvėptų Jemeno gyventojų ketvirtadienį rinkosi į protesto akciją šalies sostinėje Sanoje.Protestuotojai reikalavo naujos valdžios, informuoja naujienų agentūra AFP. „Žmonėms reikia naujo prezidento“, – skandavo prie Sanos universiteto susirinkę žmonės. Jemeno prezidentas Ali Abdullah Salehas, JAV sąjungininkas kovoje su šalies maištininkais ir „Al Qaeda“, šalį valdo daugiau nei 30 metų. Prie Sanos universiteto susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Apie 11 tūkstančių kalinių pabėgo iš Tuniso kalėjimų, kai, žlugus prezidento Zine'o al-Abidine'o Ben Ali režimui, šalyje kilo riaušės. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Tuniso sostinėje pranešė nacionalinės vienybės vyriausybės teisingumo ministras Lazharas Karoui Chebbi. Pasak ministro, iš kalėjimų buvo paleista 2 tūkstančiai 460 kalinių. Dėl plataus masto socialinių protesto akcijų sausio 14 d. Tunise žlugo 23 metus šalį valdęs prezidentoZine'o al-Abidine'o Ben Ali režimas.

Kelias savaites trunkantys neramumai Tunise sutrikdė visą šalies gyvenimą, o jų padaryta ekonominė žala jau įvertinta 1,6 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių). Ypač smarkiai nukentėjo šalies turizmo sektorius, kuris sudaro 6,5 proc. Tuniso BVP ir užtikrina apie 350 tūkst. šalies gyventojų užimtumą. Tuniso gyventojai jau gruodį masiškai protestavo prieš didelį nedarbą, aukštas kainas ir kitas socialines problemas. Oficialiai paskelbta, kad per susirėmimus žuvo 78 žmonės.

Vyriausybė ir Seimas per anksti nudžiugo, kad didžiulis profsąjungų organizuotas mitingas sausio 16–ąją neįvyko. Jis įvyks, tik kiek vėliau. Teismas nusprendė: sostinės savivaldybė, nedavusi leidimo protestuoti prie Seimo rūmų, pažeidė įstatymus. Nepaisant to, mitingas sekmadienį neįvyko.

Dėl gruodį vykusių protestų prieš Aleksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu Baltarusijoje kaltinimai pateikti 31 asmeniui, praneša agentūra AFP. Vidaus reikalų ministerijos svetainėje antradienį teigiama, kad milicija iš viso identifikavo 120 demonstrantų, kurie gruodžio 19-ąją – rinkimų dieną – „aktyviai dalyvavo masiniuose neramumuose“. Kaltinimai pateikti remiantis vaizdo įrašais. Svetainėje paskelbtos penkių kaltinamųjų nuotraukos ir pavardės.

Profsąjungos už teisę prie Seimo arba Vyriausybės sausio 16 dieną surengti mitingą kovos teisme. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pranešime spaudai minima, kad skundas Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui bus įteiktas trečiadienio pavakarę. Pirmąsyk neleista mitingą surengti 2010 m. rugsėjo 29 dieną, antrą kartą leidimas neišduotas dėl mitingo 2011 m. sausio 16 dieną.

Estijos prisijungimo prie euro zonos priešininkai Talino centre išklijavo plakatus prieš ES valiutos įvedimą jų šalyje. „Estija! Sveika atvykusi į „Titaniką“!“ – skelbia užrašai. „Euras Estijai – tai didelis rūpestis“, – pareiškė penktadienį žurnalistams nepriklausomo judėjimo „Gelbėkime kroną“ iniciatorius, teisininkas ir istorikas Antis Polametsas (Anti Poolamets). „Situacija paradoksali.

Venesuelos policija vandens patrankomis ir guminėmis kulkomis išvaikė protestuotojus, nepritariančius naujam įstatymui, pagal kurį vyriausybė galės griežčiau kontroliuoti universitetus, pranešė BBC. Kelios dešimtys policininkų ir nacionalinės gvardijos narių užblokavo studentų eiseną prie Centrinio Venesuelos universiteto Karakase. Protestuotojai tvirtina, kad naujasis įstatymas leis šalies prezidentui Hugo Chavezas universitetuose propaguoti savo socialistinę ideologiją.

Baltarusijos OMON'as žiauriai numalšino iki šiol didžiausią protestą Minsko centre prieš Aleksandro Lukašenkos pergalę rinkimuose. Miniai pamėginus įsiveržti į vyriausybę, pareigūnai suėmė nuo 500 iki 1000 žmonių, tarp jų bent keturis kandidatus, visus juos sumušė. Anksčiau užpultas ir sumuštas kandidatas Vladzimiras Nekliajavas. Jo žmona sako, kad nuvežtą į ligoninę nepažįstamieji jį išsinešė iš palatos, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Amerikoje griežtėjant keleivių patikrai oro uostuose, žmonės randa vis įvairesnių būdų išreikšti savo nepasitenkinimą perteklinėmis saugumo priemonėmis. Naujausias mados klyksmas, anot šalies spaudos, vilkėti marškinėliais arba apatiniais, kuriuose oro uosto darbuotojams paliekama „slapta“ žinutė – 4-osios JAV Konstitucijos pataisos citata.

Su choleros plitimu susiję protestai pasklido po Haičio sostinę Port o Prensą, informuoja BBC. Policijos pareigūnai buvo priversti ašarinėmis dujomis raminti demonstrantus, kurie šalies sostinėje stato barikadas ir mėto akmenis į Jungtinių Tautų (JT) automobilius. Pirmadienį per tarp vietos gyventojų ir JT taikdarių kilusius susirėminus šalies šiaurėje žuvo mažiausiai du žmonės.

Lapkričio 20 d., šeštadienį, 13:00 val., prie Vyriausybės rūmų (V. Kudirkos a., Vilniuje) organizuojamas mitingas prieš grobuoniškas šildymo kainas. Vilniečiai ir kitų miestų gyventojai gavo pirmąsias sąskaitas, kuriose šimtai litų už šildymą, kai už lango pavasariškai šilta. O kas mūsų laukia, kai už lango bus tikri šalčiai? Išduotame mitinguoti leidime numatoma 700 žmonių.  Esant reikalui, šis skaičius bus padidintas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasirašė pensijų reformos įstatymą, kuris visoje šalyje sukėlė masinių protestų bangą, informuoja naujienų agentūra AFP. Prieš tai įstatymą patvirtino Prancūzijos parlamentas ir Konstitucinė taryba. Pensijų reformos įstatymu dvejais metais padidinamas pensinis amžius. Prancūzijos parlamentas pensijų reformai žalią šviesą uždegė spalio pabaigoje, Prancūzijos Konstitucinė taryba jai pritarė antradienį.

Prancūzijos Senatas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo pensinis amžius bus padidintas nuo 60 iki 62 metų. Už reformą surinkti 177 balsai, prieš – 151. Prancūzijos darbo ministerijos vadovas Ericas Woerthas pavadino balsavimą istoriniu ir pasveikino reformos šalininkus su pergale. Įstatymo projekto svarstymas truko daugiau nei dvi savaites. Kiek anksčiau įstatymo projektui pritarė Prancūzijos žemesnieji parlamento rūmai.

Protestuojantys prieš Prancūzijos vyriausybės planus padidinti pensinį amžių trečiadienį užblokavo du Paryžiaus oro uostus - Šarlio de Golio ir Orlio, praneša naujienų agentūra AP. Informuojama, jog protestuotojai užtvėrė kelią prie vieno iš Orlio oro uosto terminalų. Taip pat trečiadienį popiet prasidėjo protesto akcija Šarlio de Golio oro uoste. Anksčiau buvo pranešta, kad Orlio oro uoste dėl aviacijos kompanijų ir dispečerių streiko atidėta ketvirtadalis reisų.

Prancūzijoje vyksta masinės akcijos prieš pensijų reformą, rašo BBC. Teigiama, jog tūkstančiai žmonių nepatenkinti siekiais ilginti pensinį amžių išėjo į gatves. Profsąjungų vadovai tikisi, jog 200 visoje šalyje numatytų demonstracijų dalyvaus milijonai žmonių. Numatoma išėjimo į pensiją amžių pailginti nuo 60 iki 62 metu, tačiau dauguma šios šalies gyventojų pasisako prieš reformą. Nacionalinis susirinkimas jau balsavo už reformos įstatymą, bet jam dar turi pritarti Senatas.

Nuo penktadienio politikams prasidėjo šventinė savaitė – metę darbus daugelis vyksta minėti policijos, pagyvenusių žmonių, mokytojų švenčių. Tačiau patys policininkai, senjorai ir mokytojai ką tik jiems išmokas nukarpiusių politikų elgesį vertina paprastai: tai – įžūliausia veidmainystė. Švęs tik politikai Krūva seimūnų bei kitų politikų išsivažinėjo po visą Lietuvą sveikinti pensininkų su spalio 1–ąją minima Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, policijos pareigūnų – su jų profesine švente.

Įtampa Ukmergėje neslūgsta. Baimindamiesi, kad buvęs šilumos operatorius UAB „Miesto energija“ jėga neįsiveržtų ir neperimtų šilumos jėgainių,  ukmergiškiai naktį budėjo prie pagrindinės miesto katilinės RK-1. Ukmergėje paskelbta ekstremali situacija Ukmergės šilumos ūkio situaciją svarstys Ekstremalių situacijų komisija...

Lietuva ritasi prie bankroto. Tai akivaizdu ne tik finansų analitikams, bet ir paprastam mokytojui, slaugytojui, policininkui, pensininkui. Nebetiki jie ministro pirmininko pagyromis, kaip sumaniai jis tvarkosi su valstybės skolos aptarnavimu, mažina biudžeto deficitą ir kuria naujas darbo vietas. Nes sunkiai berasi Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų savo kailiu patyręs tokios sumanios politikos kirčių.

Vytenis Povilas Andriukaitis prisijungė prie piketuojančių profsąjungų atstovų prie Seimo ir pasisakė prieš vyriausybės valstybinių pensijų, rentų, socialinių išmokų mažinimą, socialinio draudimo pensijų ir motinystės pašalpų perskaičiavimą, išmokas dirbantiems pensijų gavėjams mažinimą, išmokų vaikams sistemos pertvarkymą bei socialinio draudimo įmokų tarifo didinimą. Jo manymu, vyriausybė pažeidžia Konstituciją, nesilaikydama socialinių išmokų mažinimo proporcingumo krizės metu.

LR Vyriausybės nenoras derybomis spręsti Lietuvos vidaus reikalų sistemos problemų, dėl kurių jau bemaž savaitę prie LR Seimo rūmų badauja pareigūnai, atsisakymas leisti Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniams centrams rengti mitingą prie Vyriausybės rūmų, kai tą dieną protesto akcijos yra rengiamos visoje Europoje, gali peraugti į masinius neramumus. „Labai ciniškai skamba gerbiamo premjero ir finansų ministrės pareiškimai, esą ir jie gali pradėti badauti.

Rumunijos pareigūnai protestavo prieš vyriausybės planus mažinti išmokas, rašo lenta.ru Pareigūnų atstovai skambant maršui pražygiavo gatvėmis, taip išreikšdami nepasitenkinimą vyriauvybės socioekonomine politika. Rumunijos vyriausybė paskelbė taupymo planus, pagal kuriuos bus mažinamos išlaidos. Pareigūnai teigia, kad toks taupymo planas yra nelogiškas ir rengiasi toliau protestuoti.

2011 metais Vokietijos keliuose gali pasirodyti vadinamieji „gigalaineriai“. Tai 25 metrų ilgio autotraukiniai, kurių bendroji masė siektų net 60 tonų. Vokietijos transporto ministras Peter Ramsauer nusiteikęs kelius šiems sunkiasvoriams atverti jau kitų metų pradžioje. Tačiau šalies automobilininkai ir politikai šias inovacijas vertina su baime. Tokie autotraukiniai būtų 7 metrais ilgesni ir net 20 tonų sunkesni, nei važinėjantys dabar. Tai nėra absoliuti naujovė.

Krizės, masinių streikų bei pilietinio karo nuotaikomis gyvenantiems graikams - dar vienas valdžios smūgis. Čia ruošiamasi įvesti draudimą rūkyti viešose vietose. Graikams tai prilygsta draudimui išpažinti religiją, tad neatmetama nauja protestų banga.

Graikijos kultūros ministras Pavlosas Gerulanos paskelbė, jog priimtas įstatymas, nustatantis jog visiems turistams, kuriuos šalyje užlaikys streikai bus kompensuoti nuostoliai, neviršijantys 100 eurų, rašo „travel.ru“. Mokestis, kurio tiesa pasakius vargiai užtenka keliems pietums ir vakarienėms bus išmokamas tiems, kurie dėl neramumų šalyje negalės iš jos išvykti numatytu laiku. Jis bus mokamas net ir tuo atveju, jei agentūros atsisakys kompensuoti patirtus nuostolius.

Kelionių operatoriai nepaisant teroristinės grupės grasinimų, sukelti sumaištį jos teritorijoje, ragina turistus nenusigręžti nuo Graikijos, rašo „dailymail.co.uk“. Miesto kovotojų grupės „Revoliucionierių sekta“ išplatintame manifeste teigiama, jog „turistai neturėtų galvoti apie Graikiją, kaip apie saugų kapitalizmo rojų“. Ši grupė atsakinga už žurnalisto Sokračio Gioliaso mirtį. Tačiau į kovą su teroristais leidžiasi ir kelionių organizatoriai, mažinantys kelionių kainas.

Vakar per Barseloną nusirito protestų banga: daugiau nei milijonas žmonių reikalavo didesnės autonomijos Ispanijos Katalonijos regionui, - praneša „BBC“. Ši akcija surengta praėjus dienai nuo to, kai šalies Konstitucinis teismas pripažino, kad nėra jokio teisinio pagrindo Kataloniją pripažinti valstybe. Maža to, nuspręsta, kad katalonų kalba neturi dominuoti prieš ispanų. Dar 2006 metų referendumą pritarė Katalonijos gyventojai pritarė regiono autonomijai.

Prieš Kalvarijų aferas liepos 12 d. protestuos ir Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas (SLF). Protestas prie Vilniaus savivaldybės numatomas 13 val. Jame žada dalyvauti Kalvarijų turgaus prekeiviai, nepatenkinti sostinės valdžios sprendimais dėl turgaus.

Seimas penktadienį patvirtino naują motinystės (tėvystės) išmokų tvarką, kuri leis rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Parlamento priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatė maksimalias išmokų "lubas". Už šias pataisas penktadienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 15 parlamentarų.

Dar pirmadienio rytą prie Klaipėdos rajono savivaldybės būriavosi Dituvoje dėvėtais drabužiais prekiaujantys žmonės. Ne kartą valdžiai piketais grasinę prekeiviai įvykdė savo ketinimus. Nelegalioje teritorijoje veiklą vystantys prekeiviai piktinasi, kad įsteigtoje legalioje „Tilžės turgaus“ turgavietėje jiems esančios nepalankios sąlygos – mažesni prekybos plotai ir didesnės nuomos kainos.

Gegužės 27 dieną Vokietijos Niurnbergeo mieste plevėsavo  protestuojančių tautiečių iškelta Lietuvos vėliava. Prie vietos puošmenos, Lorenco bažnyčios, susirinko būrelis ten gyvenančių  lietuvių.  Keli  mitinguotojai  važiavo  300 km. , kad galėtų prisijungti prie protestuojančių dėl Garliavos įvykių tautiečių.

Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje prasidėjo streikai, nukreipti prieš numatomą pensijų reformą. Protesto akcijos vyksta keliuose miestuose, tačiau didžiausią akciją profesinės sąjungos numato rengti Paryžiuje. Dėl streiko keliuose jau susidarė nemažos automobilių grūstys, vėluoja kai kurie skrydžiai, o dalis mokyklų apskritai nedirba. Apie planuojamą pensijų reformą vyriausybė prabilo visai neseniai. Kol kas dar neatskleista, kiek yra planuojama didinti pensinį amžių.

Šiandien Europos aikštėje, priešais sostinės savivaldybę, buvo reikalaujama nepratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties su prancūzų kompanija "Dalkia" dar dvidešimčiai metų. Į protesto akciją miestiečius kvietė Socialdemokratų sąjungos Vilniaus skyrius kartu su profesine sąjunga "Solidarumas", Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriumi, A. Paleckio vadovaujamas Socialistinis Liaudies Frontas, kitos organizacijomis.

“Respublikos" žurnalistai žvilgtelėjo, kuo žmonės gyveno ilgąją savaitę Garliavoje, prie Drąsiaus Kedžio namų. Kauniečio dukrytę saugoję žmonės savaitgalį dar nesiruošė galutinai išsiskirstyti, o Klonio gatvę, kurioje gyveno Kedys, tarpusavyje jau vadino Drąsiaus alėja. Būrelis jaunų vyrų, atvykusių iš Vilniaus, tiesa, jau kimšo į maišus savo daiktus, tačiau dar žadėjo sugrįžti. Kas jie? Vyrai atsakė, kad vieni studentai, kiti - moksleiviai, o treti - bedarbiai.

Rumunijoje dešimtys tūkstančių darbininkų ir pensininkų išėjo į gatves protestuodami prieš drastišką vyriausybės taupymo programą, kuri priimta atsižvelgiant į Tarptautinio Valiutos Fondo reikalavimus. Kalbama, kad protestai yra patys didžiausi nuo pat 1989 metų, kai buvo nuverstas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu. Trečiadienį į sostinės Bukarešto gatves išėjo nuo 30 iki 60 tūkst. žmonių – daugiausiai viešojo sektoriaus darbuotojų ir pensininkų.

Jungtinės Tautos paragino Tailandą nežengti į prarają ir vengti tolimesnių aukų. Per paskutines 5 dienas per susirėmimus tarp vyriausybinių pajėgų ir opozicijos aktyvistų jau žuvo 38 žmonės. JT aukštoji komisarė žmogaus teisių klausimais Navi Pillay paragino abi puses sėsti prie derybų stalo ir drauge išspręsti nesutarimus. „Šią situaciją galima išspręsti tik derybomis. Aš raginu abiejų pusių lyderius atsisakyti išdidumo ir politikos Tailando žmonių vardan“ - teigė komisarė.

Rusijos viešojo saugumo pajėgos išvaikė žmones protestavusius prieš tragišką sprogimą vienoje Kuzbaso šachtų, jų nuomone, sukėlusį valdžios abejingumą. Nelaimės metu praėjusią savaitę žuvo daugiau nei 66 darbuotojai. Sprogimas, kurio metu žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių, įvyko gegužės 9-ąją. Savo pareiškimuose šachtininkai piktinasi, jog jų prakaitu daromi milijardai dolerių, o jais pačiais ir jų darbo sąlygomis nesirūpinama.

Graikiją krečiantys protestai atbaido turistus, rašo „xornal.com“. Šalies ekonomika jau patiria krizę, tačiau dabar jai nugarą atsuka turistai. Po trijų protestuotojų mirties, vis daugiau jų nusprendžia atostogas Graikijoje iškeisti į ką nors kitą. Vyriausybė jau įkūrė komitetą, kuris turėtų spręsti kaip spręsti masinių rezervacijų panaikinimo problemą.