produktai

Ilgi plaukai turi savo žavesį, todėl daugelis moterų nuolat ieško būdų, kaip sveikais būdais juos auginti. Pasirodo, yra natūralių naminių priemonių, kurios vos per tris savaites padeda užsiauginti ilgesnius plaukus. Pasižiūrėkime, kokie produktai daro tokius stebuklus. 1. Žalioji arbata Žalioji arbata veikia kaip antioksidantas, todėl plaukai auga greičiau. Rekomenduojama plaukus skalauti šilta žaliąja arbata, palikti valandai ir tada nuskalauti vandeniu.

Jei vis dar manote, kad agurkas labiausiai tinka tik salotoms ar užkandžiams – sukluskite. Štai agurkų sostine vadinamų Kėdainių verslininkai iš šios daržovės gamina tokius produktus, kad sunku patikėti. Agurkiniai ledai, agurkų džemas ar saldainiai su agurkais. Per metus nustebina bent dviem naujais, o šiemet smaližių širdis nusprendė užkariauti zefyrais iš agurkų. Jau nuo pavasario Kėdainių krašte šitaip pakelėse surikiuoti agurkų maišai – įprastas vaizdas. Perka juos gausiai.

Ne paslaptis, kad vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai. Belaukiant saulės ir geresnių orų „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė įvardijo, kokie vaisiai bei daržovės ne tik padeda greičiau įdegti, bet ir apsaugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių.

Šiltuoju sezonu daugelis mėgsta pasilepinti gamtos teikiamomis gėrybėmis – uogomis. Neretai žmonės jas perka iš turguje ar prie prekybos centrų įsikūrusių pardavėjų. Neseniai socialiniame tinkle buvo galima pamatyti nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip viena moteris žemuogėse rado vinukų.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnais po atlikto patikrinimo Jonavoje išaiškino prekybininkus, kurie mėsą išnuomotose patalpose tvarkė nelegaliai, neturėdami tam reikiamo VMVT leidimo. Be to, čia iš tiesų veikė ne viena, o dvi įmonės, užsiimančios tokia pat veikla, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Dėl natūralaus senėjimo proceso raukšlių atsiranda visiems, ypač tose kūno vietose, kurios yra labiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių – ant kaklo, rankų, veido ir plaštakų. Daugelio žmonių oda susiraukšlėja tarp 40 ir 50 metų, nes oda praranda drėgmę ir storumą. Raukšlių formavimąsi taip pat nulemia genetika. Tačiau svarbiausias faktorius visgi yra saulė, ypač tiems žmonėms, kurių oda šviesi. Raukšles taip pat gali sukelti rūkymas ir prastai subalansuota mityba.

Perimenopauzė – tai natūralus organizmo perėjimas į mažesnio estrogeno kiekio etapą. Kai kiaušidės gamina mažiau estrogeno hormono, mėnesinės pasidaro nereguliarios. Taip pat kai kuriais mėnesiais jų gali visai nebūti. Galiausiai ciklas visai baigiasi. Menopauzė pasiekiama tada, kai mėnesinių nebebūna ištisus metus. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai amerikietės menopauzės sulaukia būdamos 51–erių. Su perimenopauze siejami simptomai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas.  Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Bankui atlikus atsiskaitymų analizę, aiškėja, kad lietuviai per karantiną maisto prekėms išleido beveik ketvirtadaliu daugiau, o latviai ir estai – sutaupė. Labiausiai Lietuvoje šoko mokėjimai už pašto paslaugas. „Lietuvos paštui“ karantino laikotarpis buvo gerokai užimtesnis nei Kalėdos – išsiųsta per milijoną siuntų. Banko analizė parodė, kad latvių ir estų pirkimo įpročiai pastarąjį mėnesį smarkiai skyrėsi.

Kaip karantino metu ir per visus metus Lietuvoje keitėsi maisto produktų kainos: kas labiausiai pabrango, o kokie maisto produktai atpigo? Maisto kainų tyrimas skelbia, kad prekybos centruose per metus labiausiai pabrango kiauliena, obuoliai, pomidorai, šokoladas, maža to, kainos esą didėjo ir karantino laikotarpiu. Tuo tarpu prekybininkai atšauna, kad per karantiną kainos nesikeitė, tačiau buvo atsisakyta trumpalaikių pardavimą skatinančių akcijų.

Visai nenuostabu, kad tai, kas patenka į mūsų kūną yra taip pat svarbu, kaip ir tai, ką dedame ant kūno (o gal net svarbiau). Kai valgome daug vitaminų ir mineralų turintį maistą, plaukai, nagai ir oda būna sveikesni, o pasak gyd. Susanos Stuart, sertifikuotos dermatologės iš San Diego, natūralų įdegį galima įgauti valgant daug geltonos ar oranžinės spalvos vaisių ar daržovių.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį.  „Ilgalaikis priverstinis karantinas,  ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Vis dėl to nerimaujame, bet kai kuriuos šis dalykas tiesiog kankina – jei labiau kūną dengiančius drabužius renkatės dėl celiulito, šie patarimai ir gudrybės skirtos būtent jums: plastinės operacijos nereikės. Dėl celiulito kenčia 87% moterų Jungtinėje Karalystėje, o taip pat ir nemažai vyrų, rašoma mirror.co.uk. Celiulitas nėra kenksmingas dalykas, bet jei norite, kad jo būtų mažiau, galima imtis keletos įvairių priemonių.

Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu“ pradeda prekybą maisto produktais. Į prekybos centrą internete sutelkusi žinomas parduotuves ir prekės ženklus, „Pigu“ ir toliau plečia asortimentą. Jau šiandien pirkėjai gali užsisakyti būtiniausių maisto produktų, kuriuos „Pigu.lt“ pristatys visoje Lietuvoje.

Prabėgus dviem karantino savaitėms, prekybininkai skelbia apie pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jau niekas nebešluoja tualetinio popieriaus ar kruopų. Žmonės renkasi tas prekes, kurios praskaidrins kasdienybę – vyrai perka daugiau alaus, o moterys, negalinčios pasiekti grožio salonų, internetinėse parduotuvėse šluoja plaukų dažus, ar nagų tvarkymo priemones. O štai senjorai laiką leisdami namie nuotaiką sau pasikelia šokoladu ar kitokiais saldumynais.

Stiprus imunitetas padeda išvengti sveikatos negalavimų ir lengviau įveikti užklupusias ligas. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti produktai gali greitai ir efektyviai sutvirtinti organizmą saugantį imuniteto skydą. Tad planuojant didelį savaitės apsipirkimą maisto gamybos ekspertė siūlo atkreipti dėmesį į septynias imunitetą stiprinančias gėrybes, kurias žmogui siūlo gamta.

Lietuvoje maisto produktų gamybos apimtys yra didelės, prekių judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių taip pat nėra ribojamas, todėl maisto produktų stygiaus nebus, teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Tikrai galiu užtikrinti, kad pati Lietuva kai kuriose pozicijose pasigamina net 2,5 karto daugiau maisto produktų negu galima suvartoti, todėl maisto tikrai nepritrūks“, – LRT radijui sakė A. Palionis.

Įtraukiame šiuos maisto produktus į savo valgymo racioną, kad teisingai bei naudingai išvalytume savo organizmą. Geriausiai organizmą valantys produktai: Baltagūžiai kopūstai. Kaip vartoti: galite šviežius arba raugintus, arba net sultis. Raudonieji burokėliai. Kaip vartoti: virtus, galite gaminti barščius, arba salotas arba sultis. Česnakas. Kaip vartoti: geriau šviežią arba susmulkintą. Svogūnas.

Išsiruošus įsigyti reikiamų produktų, dažniausiai keliaujama į tą prekybos centrą, kuriame siūlomos ne tik kokybiškos, bet ir pigesnės prekės. Atliktas slaptas pirkėjų tyrimas parodė, kad kovo mėnesį apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“. Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext kovo 10 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl...

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Plaukų dehidratacija – problema, kurios po kepure nepaslėpsite. Nepastovus oras lauke, vėjas, sausas patalpų oras ir netinkamos priežiūros priemonės išdžiovina ne tik odą, bet ir plaukus. To rezultatas po žiemos – išsausėję, žvilgesį ir gyvybingumą praradę, besiveliantys plaukai. BENU Sveikos odos instituto ambasadorė Kristina Lelevičienė atsako, kodėl plaukams reikia drėgmės, kas vyksta, kai jos trūksta ir kokias taisykles atminti, prižiūrint išsausėjusius plaukus.

Profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ generalinis direktorius Jeffas Weineris atsistatydins iš užimamų pareigų nuo birželio 1 dienos, o jį pakeis vyresnysis viceprezidentas produktų plėtrai Ryanas Roslansky. Savo puslapyje socialiniame tinkle J. Weineris pranešė, kad užims bendrovės vykdomojo direktoriaus postą. J. Weineris vadovavos „LinkedIn“ nuo 2009 metų. 2016 metais „Microsoft“ įsigijo „LinkedIn“ už 26,2 mlrd. JAV dolerių.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.

Lietuvoje per metus rekordiškai pabrango kiauliena, jos brangimui didelės įtakos turi Kinijoje siaučiantis kiaulių maras. Prognozuojama, jei situacija nesikeis, tuomet kiaulienos kaina dar labiau šoktels į viršų. Per metus Lietuvoje brango ir sviestas bei pieno produktai, nors pasaulinėje rinkoje, priešingai, sviesto kaina jau kuris laikas mažėja. Ekspertai tikina, kad ateityje galima tikėtis dar didesnio maisto produktų kainų šuolio ir dėl brangstančių degalų.

Kol didžiųjų prekybos centrų darbuotojai ilsėjosi per pirmąją Kalėdų dieną, smulkieji prekybininkai plušo išsijuosę. Per Kalėdas dirbusios mažos parduotuvėlės sulaukė pirkėjų, kurie iš lentynų graibstė mineralinį vandenį, alkoholinius gėrimus, saldainius ir netgi kapų žvakes. Tačiau kalbinti gyventojai tikina, kad per didžiąsias metų šventes prekybininkai gali ir toliau nedirbti, mat šaldytuvai ir taip lūžta nuo maisto bei gėrimų.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Jei jūs ne vegetarai, tai ant šventinio stalo greičiausiai turite ir mėsos. Pasirodo, lietuviai didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja be paukštienos ir renkasi klasiką – orkaitėje keptą žąsį, antį ar kalakutą. Štai kalakutus auginantis Širvintų ūkininkas tikina, kad užsakymų šventėms sulaukė gerokai iš anksto, mat kalakutus perka ne tik pavieniai asmenys.

Likus labai nedaug iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgelių jau šluoja kalėdinius paukščius. Į turgų atėję pirkėjai daugiausiai dairosi naminių, ekologiškai augintų mažųjų ūkininkų sparnuočių, o populiariausios šiemet nedidelės antys ir žąsys. Ūkiškai gyvenantis pensininkas Bronius į turgų jau veža savo augintus naminius paukščius. Pasirinkimas ne prastas – nuo riebiųjų žąsų iki ančių ir naminių vištų.

Žmogaus širdžių konservai, sušiai su smegenėlėmis ar akimis, kūdikių rankyčių užkandžiai…. Skamba išties makabriškai, tačiau būtent tokius netradicinius patiekalus, žinoma, nevalgomus kuria viena Singapūro menininkė. Netrukus galėsite nuspręsti – jie kelia šleikštulį ar smalsumą. Žvelgiant iš tolo atrodo, kad šiose lėkštėse ir skardinėse įvairūs užkandžiai, galbūt jūros gėrybės. Tačiau įsižiūrėjus pamatai ir miniatiūrines širdis, ir kūdikių kūnelius.

Pagal senovės lietuvių papročius, po Advento, kurio metu stengiamasi nevalgyti mėsos ir kitų riebių maisto produktų, šv. Kalėdos yra laikas, kai galima pasilepinti įvairiausiomis gėrybėmis: gausybe vyniotinių ir mišrainių, saldžiausių pyragų, tortų, sausainių ir kitų skanėstų. Šventiniu laikotarpiu namuose visada pagausėja maisto, šaldytuve ima trūkti vietos, o po vaišių lieka nesuvalgytų likučių. Todėl labai svarbu nepamiršti pagrindinių taisyklių ir saugiai tvarkyti maistą.

Beveik 5 000 įvairių ne maisto prekių ir paslaugų patikrinimų, pradėtos 9 tikslinės tikrinimo programos ir nustatyti 49 vartotojų sveikatai pavojingi gaminiai – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) informuoja apie svarbiausius rinkos priežiūros rezultatus už tris šių metų ketvirčius.

Jau kelios dienos, kai perkame sveikesnius skanėstus – bandeles, aplietas glajumi, sausainius ar pyragus. Pagal naujus reikalavimus, nuo lapkričio šiuose produktuose privalo būti mažiau kenksmingų transriebalų, kurie gali sukelti kraujagyslių ligas, diabetą ar net vėžį. Gamintojai reikalavimus vykdo, tačiau užsimena, kad gardėsiai dėl to gali brangti. Jau devynerius metus sostinėje veikiančioje kepyklėlėje kas rytą kepama keliasdešimt rūšių bandelių.

Pranešimų dėl netinkamų produktų ar kitų pažeidimų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užfiksuoja tūkstančius. O štai parduotuvėje apsilankiusiam vienam pirkėjui nepasitenkinimą sukėlė maisto etiketėje pateikta informacija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Edgaras (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) išreiškė pasipiktinimą dėl etikečių apie produktų sudėtį ant skirtingų, parduotuvės produktų.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Maisto produktų, pagamintų Izraelio okupuotose teritorijose, ženklinimas turi aiškiai perteikti šią informaciją, kad vartotojai nebūtų klaidinami, ypač jeigu produktai yra pagaminti tose teritorijose esančiose žydų nausėdijose, antradienį paskelbė Europos Sąjungos aukščiausioji teismo institucija.

Šiemet ruduo ilgas, tad ir lapkričio mėnesį, kol nepašalo, kol žemės nesukaustė gruodas, dar nevėlu pasikasti vaistingųjų augalų šaknų, kurios mums padės ištverti žiemos šalčius, sustiprins organizmą ir pagelbės sužvarbus, peršalus. Savo rankomis surinktos vaistažolės iš nuošalių, neužterštų vietų nenusileidžia vaistinėse pirktiems maisto papildams. Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis.

 Vis daugiau žmonių kasdien diagnozuojamas padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis organizme. Kraujyje atsiradę jį tirštinantys lipoproteinai padidiną širdies ligų riziką. Štai kokiais produktais reikėtų paįvairinti kasdienę mitybą, norint sumažinti cholesterolio kiekį. 1. Soja Soją galima valgyti labai įvairiai. Nesvarbu, ar jums patinka tik pupelės, pienas ar tofu. Bet koks iš sojos pagamintas produktas yra naudingas.

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo bendrovėms nurodžiusi iš prekybos pašalinti dalį produktų, sako, kad kenksmingų medžiagų juose nėra, tačiau norima išvengti rizikos. Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilus dideliam gaisrui, į jo užterštą teritoriją Alytaus rajone pateko 29 pieno ūkiai, kur laikoma daugiau kaip 540 karvių.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad ši nuostata galioja ne tik parduotuvių lentynose esantiems gaminiams, bet ir viešojo maitinimo įmonėse tiekiamam maistui. Išimtis numatyta gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro natūraliai.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Atsisakykite ar bent jau mažinkite šių produktų kiekį savo dienos racione, mat jie sukelia tik dar didesnį alkį ir nuovargį. Kokie tai produktai, atskleidžia tinklaraštininkė Emilija Miliauskė. 1. BALTŲ MILTŲ GAMINIAI Šiems produktams pagaminti naudojami balti rafinuoti miltai. Žinome, kad grūdus sudaro sėlenos, endospermai ir gemalai. Gemalai ir sėlenos turi daug vitaminų, antioksidantų, skaidulų, kurios reikalingos virškinimui. Kuomet gaminami balti miltai minėtos dalys yra pašalinamos.

Vėžiu visame pasaulyje serga milijonai žmonių – tai viena dažniausių mūsų amžiaus ligų. Nors jokių stebuklingų vaistų nuo vėžio nėra, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti susirgimo riziką bei turėti papildomą sveikatai naudingą poveikį organizmui ir smegenims. Vėžiu visame pasaulyje serga milijonai žmonių – tai viena dažniausių mūsų amžiaus ligų.

Internetinę parduotuvę grazinagum.lt valdanti bendrovė „Super produktai“ nubausta už klaidinančią maisto papildų bei vaistinių arbatų reklamą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė už tai įmonei skyrusi 1,6 tūkst. eurų baudą. „Super produktų“ reklamoje vartoti teiginiai galėjo paskatinti vartotojus įsigyti reklamuojamus maisto produktus tikintis, kad jie turės nurodytą naudą sveikatai, kurios iš tikrųjų neturi“, – nurodo tarnyba.

Dažnai laikydamiesi sveikos mitybos rekomendacijų atsisakome cukraus, įvairių kepinių, desertų, saldintos kavos ar arbatos. Vienok nė nesusimąstome, kad kai kurie produktai, kurie net nepanašūs į cukrų, organizme virsta būtent juo. Šie produktai yra: krakmolas, krakmolingos daržovės, grūdai ir grūdų produktai, saldūs vaisiai bei pieno produktai. Krakmolingos daržovės, tokios kaip bulvės, moliūgai, ankštiniai (šiek tiek mažiau morkos ir burokėliai), gali pakelti cukraus lygį kraujyje.

Refliuksas, jaučiama rūgštis burnoje sočiai pavalgius arba atsikėlus ryte – labai dažną kamuojanti bėda. Būna ir refliuksas, kai rūgšties burnoje nejaučiame. Ilgainiui toks pasislėpęs sveikatos sutrikimas gali sukelti kitas bėdas: dantų problemas, užkimimą, kosulį, sinusitą, lėtinį obstrukcinį bronchitą, dusulio priepuolius, astmą. Viena sunkiausių komplikacijų – stemplės vėžys.

Neretai su savo mylimaisiais pykstatės būtent dėl knarkimo? Pasirodo, kad tam tikras maistas prieš miegą gali padėti atsikratyti šio įkyraus įpročio. Medicinos portalas medicaldaily.com sudarė trejetuką produktų, kurie gali padėti įveikti erzinantį knarkimą: SOJŲ PIENAS Sojų pienas yra geresnė alternatyva karvės pienui, ypač kai kalbama apie laktozės netoleravimą ir knarkimą. Jautrumas laktozei gali sukelti alerginę reakciją, dėl kurios nosies kanalai gali išsipūsti, todėl padidėja knarkimas.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.