Priedanga

Vilniečiai ir mieste veikiančios įstaigos jau gali teikti paraiškas dėl finansavimo esamų priedangų prieinamumui ir apsaugai gerinti. Tam iš Vilniaus savivaldybės biudžeto numatyta 1 mln. eurų. Lėšos bus paskirstytos trims priemonėms – patekimo į priedangas užtikrinimo sprendiniams, langų apsaugos priemonių įrengimui bei pagalbai parengti paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų plėtros finansavimo programoms.

Siekiant stiprinti civilinę gynybą, Vidaus reikalų ministerija planuoja skelbti dar vieną kvietimą savivaldybėms teikti priedangų modernizavimo projektus, siekiančius 16 mln. eurų, sako ministras Martynas Katelynas. Anot jo, siekiama, kad miestuose priedangų pakaktų bent 60 proc., o rajonų savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. „Civilinės saugos srityje, be abejonės, didžiausią dėmesį telkiame į priedangų tinklo plėtrą ir atnaujinimą, nes tai tiesiogiai susiję su gyventojų saugumu.

Utenoje, Palangos gatvėje, prie namo, sekmadienį sulaikytas jaunas vyras, kuris prie įvairių pastatų paliko septynis polietileninius maišelius su galimai narkotine medžiaga „kristalai“, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. 2003 metais gimusio įtariamojo automobilyje rasti ir paimti 89 polietileniniai maišeliai su galimai narkotine medžiaga „kristalai“. Įtariamasis uždarytas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas.

Vilniaus miesto savivaldybė priedangų gerinimui planuoja skirti 1 mln. eurų finansavimą, kuriuo pasinaudoti galės gyventojai ir įstaigos. Kaip antradienį pranešė savivaldybė, lėšos bus paskirstytos trims priemonėms – patekimo į priedangas užtikrinimo sprendiniams, langų apsaugos priemonių įrengimui bei pagalbai parengti paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų plėtros finansavimo programoms.

Visai neseniai skambėję pranešimai dėl virš Lietuvos užfiksuotų dronų gyventojams skaudžiai priminė realybę – kilus potencialiam pavojui, daugelis vis dar nežino, kur bėgti, o viešojoje erdvėje kilusi pasimetimo banga dėl užrakintų ar neparuoštų priedangų apnuogino sistemines spragas. Ekspertai primena, kad namų darbus būtina atlikti iš anksto.

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų tiksliai žino, kur arčiausiai jų namų yrapriedanga ar slėptuvė, rodo trečiadienį paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Kaip rodo duomenys, 43 proc. respondentų tikino manantys, kad žino, kur yra artimiausia slėptuvė, tačiau nesantys tikri, tuo metu 31 proc. gyventojų nei žino, kur rasti, nei apskritai domėjosi.

Dalis priedangų Lietuvoje – tik imitacija ir lipdukai ant rūsio durų. O išties paskelbus oro pavojų gyventojams tektų glaustis užsemtose, dvokiančiose, įvairiais daiktais užgriozdintose priedangose, kuriose nėra nei elektros, nei atsarginio išėjimo. Žmonės sako, kad ten net neitų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Veido rodyti nenorinti gyventoja su baime žengia į vandens sklidiną ir tamsų rūsį Lapainios gatvėje, Kalvių miestelyje, Kaišiadorių rajone.

Lietuvoje ir vėl buvo paskelbtas oro pavojus. Priešpiet gyventojai gavo pranešimus, kad greičiausiai karinis dronas skrenda Vilniaus apskrityje. Tiesa, į orą pakilus sąjungininkų naikintuvams, paaiškėjo, kad tai viso labo buvo meteorologinis balionas, todėl pavojus neilgai trukus buvo atšauktas. Nors gyventojams buvo išsiųsti pranešimai pasiruošti prireikus eiti į priedangas, bet į jas keliauti neprireikė.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti priedangas, siūloma švelninti jų statybai kaimiškose vietovėse keliamus reikalavimus.  Tai numatančias Statybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis kartu su kitais frakcijos kolegomis.

Kauno rajone pristatyta pirmoji šalyje modulinė priedanga. Esant ekstremaliajai situacijai, čia galėtų glaustis daugiau kaip šimtas suaugusių žmonių, o priedangą išbandžiusių mokinių sutilpo apie 250. Sunkus ir tvirtas gelžbetoninis statinys, anot statytojų, galėtų atlaikyti dronų smūgius. Deja, nors savivaldybė suka galvą, kaip įrengti kuo daugiau priedangų, patys gyventojai tuo rūpinasi vangiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kauno rajono bendruomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia apie svarbų žingsnį stiprinant gyventojų saugumą. Garliavoje, Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos teritorijoje, įrengta pirmoji Lietuvoje modulinė priedanga, skirta apsaugoti žmones ekstremalių situacijų metu. Modernus statinys aprūpintas įvairia saugumo ir gyventojų poreikiams pritaikyta įranga, kuri gali užtikrinti būtiniausias sąlygas trumpalaikiam prieglobsčiui.

Šiuo metu greitai pasiekiamas priedangas turi 81 proc. šalies švietimo įstaigų, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.  „Šiuo metu 81 proc. (švietimo įstaigų – ELTA) turi greitai pasiekiamas priedangas“, – penktadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.  „Matome, kad 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačioje įstaigoje (…), visai šalia mokyklos priedangą turi 21 proc. (įstaigų – ELTA), 12 proc.

Praėjusį mėnesį šalies institucijoms du kartus skirtingose apskrityse skelbus oro pavojų dėl dronų grėsmės, Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša inicijavusi pokyčius dėl greitesnio priedangų atvėrimo.  „Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius inicijavo pokyčius, kuriais bus sudaromos galimybės savivaldybėms panaudoti joms jau skirtą finansavimą iš Valstybės gynimo fondo lėšų nuotolinio valdymo spynų ir kitų techninių sprendinių įrengimui priedangose.

Skaidiškių gyventojai sukilo dėl priedangų. Žmonės pyksta, kad savivaldybė laiko priedangomis du daugiabučių rūsius, kuriuose gyventojai laiko savo asmeninius daiktus. Savivaldybė atsakė, kodėl pasirinko šiuos rūsius, o ne rimtus, gamybinius pastatus. Tuo metu sklindanti informacija, neva asmeniniai rūsiai bus nusavinti, pasirodo, yra klaidinanti. Nemėžio seniūnaitijos seniūnaitis Liutauras Arnastauskas praneša, kad priedangoms buvo pasirinkti Sodų g. 5 ir 7 namų privatūs rūsiai.

Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama. Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.  Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.

Po dėl oro pavojaus šalyje kilusios sumaišties žmonės suka galvas, ar tikrai užtenka šalyje esančių priedangų ir kur galėtų būti naujos. O savivaldybės siūlo jas įveiklinti – esą erdvės būtų skirtos ne tik slėptis nuo pavojaus, bet ir taikos metu tarnautų gyventojams: čia žmonės galėtų mokytis gynybos įgūdžių, naudotis ginklais ar treniruotis.

Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Lietuvoje suveikus oro pavojaus signalui, pamatėme spragų – kai kur buvo užrakintos priedangos, gyventojai taip pat klausė, kodėl Vilniuje nesuveikė sirenos, kai kurie į telefoną negavo pranešimų? Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atsto...

Vakar daliai Lietuvos gyventojų gavus civilinės saugos perspėjimus telefonuose, viešojoje erdvėje kilo daug klausimų ne tik apie gyventojų veiksmus, bet ir apie darbdavių atsakomybę. Ką daryti darbuotojams, jei perspėjimas juos pasiekia darbo metu? Ar įmonė gali tiesiog tęsti darbą kaip įprastai? Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia – civilinės saugos pranešimas nėra vien asmeninis darbuotojo reikalas, o darbdavys tokiu metu privalo imtis aiškių veiksmų.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų ar Lietuva iš tiesų yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. Gyventojai vis dar nežino, kur slėptis oro pavojaus atveju, o dalis priedangų paaiškėjo yra nepritaikytos. Ekspertai perspėja, kad krizės akimirką svarbus ne tik institucijų pasirengimas, bet ir žmonių praktinis pasiruošimas.

Praėjusią savaitę dalyje šalies vietų paskelbus oro pavojų dėl galimai į šalį įskridusių dronų, paaiškėjo, jog kai kurios priedangos gyventojams liko užrakintos. Visgi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad sprendimas palikti jas atviras visą parą nebūtų racionalus. Todėl viena iš galimų alternatyvų, pasak jo, elektroninės spynos, kurios priedangų duris gyventojams atvertų automatiškai.

Dronai virš galvos Lietuvoje – nauja realybė. Lietuvos premjerė sako, kad karas yra arčiau nei bet kada. Kaip tai atsilieps mums, mūsų ekonomikai ir kas bus toliau? Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Užrakintos priedangos ir klausimai, kur bėgti išgirdus sirenas – su tuo lietuviai susidūrė per neseniai vykusias pratybas. Reaguojant į gyventojų nežinią, praėjusią savaitę startavo nauja ištisą parą veikianti linija 1856, skirta ekstremalių situacijų ir civilinės saugos klausimams. Ką atskleidė pirmieji skambučiai? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė.

Galimai į Lietuvą įskridęs dronas apnuogino saugumo ir komunikacijos spragas. Ekspertai įspėja, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi aptikti bei neutralizuoti mažų dronų, o tokie incidentai gali būti išnaudojami panikai kurstyti. Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus.

Pastarosiomis dienomis paaiškėjus, jog daugelis nežino, kur slėptis iškilus realiam pavojui, siūloma įstatyme numatyti pareigą iš anksto individualiai informuoti gyventojus apie jiems priskirtą artimiausią priedangą. Tai numatantį pasiūlymą Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymui įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas kartu su kitais socialdemokratų frakcijos nariais.

Oro pavojaus metu – sujudimas ir gydymo įstaigose. Ligoninėse gulintys pacientai pasakojo apie kilusį chaosą – vieni pacientai buvo skubiai nuvesti į rūsius, kiti liko laukti koridoriuose. Ligoninių ir greitosios pagalbos vadovai pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai pasimetė ir nežinojo, ką daryti.

Tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė dronai, o dėl to gyventojai buvo raginami keliauti į priedangas. Tokiu atveju itin svarbu turėti gerą mobiliojo telefono ryšį, kad būtų galima susisiekti su artimaisiais. Telefonų ryšys itin reikšmingas sudėtingose situacijose, tad dalijamės žiniomis, ką kiekvienas gali padaryti dėl geresnio susisiekimo.

Trečiadienį į Lietuvą įskridęs dronas tarp vietinių gyventojų sukėlė nemažai panikos. Gautas raudono lygio pavojaus signalas reiškė, kad gyventojai privalo eiti į priedangas, tačiau vieni nurodymų nepaisė, o kiti dalinosi apskritai negalintys į jas patekti.  Trečiadienio rytą rytinėje Lietuvos pusėje buvo paskelbtas oro pavojus.

Vakarykštė oro pavojaus situacija atkreipė dėmesį į mūsų visų pasiruošimą ar nepasiruošimą panašioms situacijoms. Ko galima išmokti tiek mokykloms, tiek visiems mums? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja gynybos ir saugumo ekspertas Egidijus Papečkys.

Šią savaitę skirtingose šalies vietose tarnyboms du kartus skelbus oro pavojų, viešojoje erdvėje pradėtas aptarinėti gyventojams prieinamų priedangų trūkumas. Paaiškėjus, kad kai kuriose švietimo įstaigose, kurios yra įtrauktos į priedangų žemėlapius, saugiose patalpose netelpa ne tik aplink gyvenantys žmonės, bet ir ugdytiniai, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tikina – tokios įstaigos pirmiausia privalo pasirūpinti vaikų saugumu.

Ketvirtadienį pasikartojo analogiška situacija kaip ir trečiadienį, kuomet sumaištį sukėlė įspėjimai apie oro pavojų. Utenos rajono žmonės vėl gavo pranešimus, raginančius skubiai ieškoti priedangų ar saugių patalpų. Tokie įvykiai šalies gyventojams kelia ne tik baimę, bet ir didžiulį pasipiktinimą. Savo emocijų neslėpė ir tekstų autorė bei laidų vedėja Fausta Marija Leščiauskaitė, kuri viešai išreiškė griežtą panieką agresoriams.

Utenos rajono gyventojams ketvirtadienį sulaukus įspėjimo dėl drono pavojaus, Seimo pirmininkas sako, jog reikia tobulinti informacijos pateikimą. „Aš manau, kad mums reikia tikslinti, žiūrėti ir gerinti tą informaciją, kurią pateikiame. Tai yra santykinai naujas dalykas Lietuvoje“, – žurnalistams Seime sakė jis. Kaip informavo Nacionalinis krizių valdymo centras, paskelbtas raudonos kategorijos oro pavojus.

Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sako, kad ketvirtadienio pavakarę dėl oro pavojaus buvo įjungtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei savivaldybės sirenos. Pasak jo, gyventojai vyksta į priedangas.  „Gyventojai eina į priedangas, darželiuose esantys vaikai vedami į saugias vietas, Jeigu atvyko tėvai, jie turi būti kartu. Man siunčia nuotraukas, matyti, kad priedangose prisirinko nemažai žmonių“, – Eltai sakė Birštone šiuo metu esantis M. Kaukėnas.

Dailininkė ir poetė Vilma Fiokla Kiurė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo daug dėmesio sulaukusiu įrašu po to, kai trečiadienį Lietuvoje dėl drono grėsmės buvo paskelbtas oro atakos pavojus. Ji atvirai kalbėjo apie tai, kaip ilgainiui žmonės pripranta prie nuolatinių perspėjimų ir vis rečiau reaguoja į sirenas ar raginimus slėptis.

Vakar dėl drono paskelbtas oro pavojus Lietuvoje ant kojų sukėlė nemažą kiekį žmonių, kurie išskubėjo į priedangas. Tekstų rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė, atvykusi į priedangą Vilniaus Simono Konarskio gimnazijoje su vyru, dukra ir šunimi, sulaukė akibrokšto iš direktoriaus – šis esą nenorėjo jų įleisti dėl didelio šuns, nemandagiai bendravo. Sulaukusi direktoriaus atsako, moteris parodė, kokį augintinį turi.

Vilniuje ir keliuose Lietuvos rajonuose – beprecedentis oro pavojus dėl dronų grėsmės. Iš pradžių paskelbtas geltonas, netrukus – raudonas pavojaus lygis: žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, buvo uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas. Slėptuvėse laikinai atsidūrė ir aukščiausi šalies vadovai. Po kelių dešimčių minučių, apie 11 valandą, pavojus atšauktas.

Šiandien dalyje Lietuvos laikinai paskelbus oro pavojų dėl oro erdvėje pastebėto drono, dalies miestų gyventojai sulaukė perspėjimo pranešimų skubiai vykti į slėptuves ir laukti tolesnių nurodymų. Tarp jų – ir vilnietė Urtė Švagždienė, kuri socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo patirtimi, privertusia suabejoti, ar ekstremalios situacijos metu priedangos gyventojams iš tiesų yra prieinamos. Savo nemalonia patirtimi vilnietė sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.

Trečiadienį ryte netoli Rytų Lietuvos pastebėjus radaro atžymas, būdingas dronui, Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus, gyventojai gavo perspėjimo pranešimus eiti į priedangas ir laukti tolimesnių rekomendacijų.

Trečiadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Latvijos įskrido dronas, dėl kurio buvo paskelbtas oro pavojus, o gyventojams nurodyta ieškoti artimiausių priedangų ir slėptis. Mokyklose ir darželiuose vaikai kartu su pedagogais leidosi į rūsius, o daugelis kitų darbuotojų taip pat buvo nukreipti į saugias vietas arba patys jose slėpėsi. Vis dėlto ne visiems, atvykusiems į priedangas, pavyko į jas patekti.

Daliai Lietuvos gyventojų trečiadienį sulaukus pranešimų dėl oro pavojaus grėsmės, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog tokie perspėjimai žmonėms leidžia pasijusti saugiau. „Aš manau, kad labai gerai, jog žmonės ramiai reaguoja į susidariusią situaciją, yra patalpos, kur galima užeiti, kur saugiau, man atrodo, kad viskas teisingai“, – Seimo priedangoje BNS sakė parlamento vadovas.

Trečiadienį paskelbus oro pavojų, gyventojams nurodyta evakuotis iš pastatų, eiti į artimiausias priedangas. Vilniuje gyventojai viską metė ir suskubo į priedangas, požemines perėjas, rūsius ir panašiai, vis tik kilo chaosas – žmonės dalijasi, kad susidūrė su kliūtimis. Kai kuriems vilniečiams priedangos yra toli nuo namų ar darbo vietos. Naujienų portalui tv3.lt žmonės pasakoja, kad Vilniuje yra vietų, kur iki artimiausios priedangos – 1,7 kilometrai.

Dėl trečiadienį drono grėsmės paskelbto oro pavojaus į priedangas nuvesti šalies vadovai. Kaip BNS patvirtino šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas, į priedangą nuvestas Gitanas Nausėda ir Prezidentūros darbuotojai. Dėl paskelbto oro pavojaus į priedangas nuvesti šalies vadovai Seimo rūmuose taip pat nuskambėjo raginimas eiti į priedangą, kaip patvirtino Seimo pirmininko kabineto vadovas Povilas Pinelis, į ją nuvestas Juozas Olekas.

Trečiadienį netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Tuo metu Oro navigacija praneša, kad uždaroma erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO). Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.  Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.

Po to, kai trečiadienį Lietuvos erdvėje, netoli Baltarusijos rytinės šalies pusės radarai aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams, nuo 10 valandos virš Vilniaus ir aplinkinių teritorijų laikinai nuspręsta uždaryti oro erdvę. Tai reiškia, kad joje negalėjo skraidyti civiliniai orlaiviai, dronai ar kiti oro eismo dalyviai, kol institucijos nepateikė kito nurodymo. Po kurio laiko pranešama, kad Lietuvos oro uostų veikla jau atnaujinta. Kaip yra pranešama: 10.00 val.

Iki 2027 metų lapkričio sostinėje planuojama pagerinti 60 priedangų, prioritetą teikiant darželiams ir mokykloms, pranešė Vilniaus savivaldybė. Darbai turėtų prasidėti dar gegužę, o šių metų lapkritį planuojama skelbti priedangų įrengimo darbų viešuosius pirkimus. „Identifikavome daugiau nei 2 tūkst. priedangų, o dabar ieškome būdų, kaip pagerinti sąlygas jose. Pradedame antrąjį priedangų gerinimo etapą, kuriame daugiausia dėmesio skiriame visuomeninės paskirties pastatams.

Kauno taryba antradienį patvirtino naujus priedangų įrengimo daugiabučiuose tvarkos pakeitimus, kuriais išplečiamas bei konkretizuojamas programos lėšomis finansuojamų priemonių sąrašas, įvedama aiškesnė gyventojų paraiškų nagrinėjimo, lėšų skyrimo ir prioritetų suteikimo tvarka.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) 53 šalies savivaldybėms skiria 14 mln. eurų priedangų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui. Finansavimą numatantį įsakymą pasirašė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Pasak ministerijos, tai jau trečiasis finansavimo etapas, skirtas stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą savivaldybėse. „Civilinė gynyba ir gyventojų saugumas išlieka mūsų prioritetu, todėl priedangų tinklo plėtra ir jų pritaikymas turi vykti greitai ir sklandžiai.

Lietuvos gyventojų sąmoningumas civilinės saugos klausimais nuosekliai auga – 54 proc. gyventojų šiuo metu teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliajai situacijai, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atlikta visuomenės apklausa. „Vis daugiau žmonių ne tik žino, ką daryti įvairiose krizinėse situacijose, bet ir imasi konkrečių pasiruošimo veiksmų.