prezidentūra

Aistroms dėl sprendimo taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų negestant, šalyje aidi protestų bangos. Pirmadienį grupelei tėvų prie Vyriausybės pastato išreiškus nepasitenkinimą šiuo valdančiųjų siekiu, netrukus suorganizuota nauja akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentūrai nepatinka Seimo valdančiųjų inicijuotas projektas įkurti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Žvalgybos veiklos atitikimą įstatymams, žmogaus teisėms turinti kontroliuoti tarnyba, pasak Prezidentūros atstovo, kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, teigia jo patarėja Irena Segalovičienė.  G. Nausėda penktadienį su verslo atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą bei stiprinti savivaldą. Pasak I. Segalovičienės, Lietuvos ekonomikos augimas yra labai netolygus, o tam įtakos turi savivaldybių investicijų stoka.

Tris prezidento veto atmetę valdantieji parodė, kad esant reikalui gali susitelkti, o prezidentui Gitanui Nausėdai tai ženklas geriau argumentuoti savo sprendimus, teigia politikos ekspertai.

Atmetęs veto dėl mokamų testų Seimas prisiima atsakomybę už šio sprendimo pasekmes, ketvirtadienį pareiškė Prezidentūra, taip pat sukritikavusi valdančiuosius dėl prioritetų ir politinių ambicijų prioritetizavimo atmetant kitus veto. „Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda telefonu aptarė situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija. Šalies vadovas išreiškė solidarumą su Lenkija ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti pagalbą Lenkijai atremiant šiuo metu patiriamą nelegalių migrantų antplūdį iš Baltarusijos, rašoma Prezidentūros puslapyje. „Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos mastas yra beprecedentis. Turime išlikti vieningi ir solidarūs.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako kartais nejaučiantis vienybės kovojant su COVID-19 pandemija, jis tikina, kad jam svarbiausia šiuo metu yra premjerės ir ministrų pasitikėjimas. Ministras taip kalbėjo paprašytas įvertinti, kaip jam sekasi valdyti krizę. „Kartais jaučiu, kad bandoma man uždėti geležines kurpaites ir paprašyti jas sunešioti iki ryto – kartais yra toks pojūtis.

Gitano Nausėdos patarėjams netikėtai pranešus, kad Raimundas Karoblis jau pakankamai „atšalo“ po ministro pareigų ir jau gali būti skiriamas į ambasadoriaus postą Europos Sąjungoje, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad prezidentūra atskleidė tarnybinę paslaptį ir grasina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.

Lapkričio 3-osios diena prezidentūroje prasidėjo džiaugsmingai – 95-ąjį jubiliejų minintį Prezidentą Valdą Adamkų sveikino dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene. D. Nausėdienė Prezidentūroje žengė įsikibusi V. Adamkui į parankę. Žengiant koja kojon su Jo Ekscelencija V. Adamkumi pirmosios šalies ponios veido nepaliko šypsena.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis žada kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Konservatoriaus teigimu, viešai aptarinėdama galimą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimą ambasadoriumi Europos Sąjungoje Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.

Prezidentūroje penktadienį įvyko neskelbtas šalies vadovo Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas dėl diplomato, buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). „Patvirtiname, kad šiandien prezidentas susitiko su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu.

Iš pareigų traukiasi Dianos Nausėdienės atstovė spaudai Regina Statkuvienė. Apie tai R. Statkuvienė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Šiandien paskutinė mano darbo diena Prezidentūroje. Priėmiau labai nelengvą, bet gerai apgalvotą sprendimą trauktis iš pareigų. Nuoširdžiai dėkoju Prezidentui Gitanui Nausėdai už suteiktas galimybes. Taip pat visiems, su kuriais teko šiuos daugiau nei dvejus metus kartu darbuotis, ruoštis vizitams, renginiams ir juose dalyvauti.

Tęsiantis įtampai dėl Taivano, Lietuvos Vyriausybė turėtų padėti verslui rasti alternatyvų Kinijos rinkai, jeigu ten dirbti jie nebegali, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji teigė, kad Taivano verslininkų vizitas Lietuvoje ir ateityje planuojamos investicijos šalyje yra svarbios ir vertingos, tačiau svarbu spręsti ir problemas, su kuriomis šalies verslas susiduria jau dabar.

Buvęs krašto apsaugos ministras, diplomatas Raimundas Karoblis sutiktų kandidatuoti į Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Taip, aš kalbėjausi ir kandidatas tikrai nusiteikęs būtų vykdyti šitą garbingą misiją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad rimtai svarstytų šią kandidatūrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su mama Rasa Račiene, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip turėtų veikti Partnerystės įstatymas, kad jį priimtų visuomenė. Prezidentas taip pat atskleidė turintis asmeniškų pažinčių su LGBTQ bendruomenės nariais.

Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai penktadienį sutarė plėsti sankcijas su neteisėtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir įmonėms. „Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu.

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos atvykimo proga Prezidentūroje buvo surengta iškilminga vakarienė.  Vakarienėje buvo pakviesti dalyvauti apie 100 asmenų, tačiau atvyko ne visi.  Į iškilmingą vakarienę atvyko Agnė Bilotaitė, Valdemaras Tomaševskis, Rita Tamašunienė ir kiti svečiai.

Valstybės gynimo taryba patvirtino Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kuriuo atnaujinami nacionalinio saugumo uždaviniai ir prioritetai Lietuvoje. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, atnaujinant saugumo prioritetus, atsižvelgta į Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliama grėsmes. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Prezidentūra remia Vyriausybės pastangas sušvelninti energijos kainų augimo smūgį buitiniams vartotojams, tačiau ragintų dar labiau sustiprinti Seimui jau pateiktas priemones, pavyzdžiui, įtraukiant valstybinio dujų tiekėjo ataskaitas, kaip diversifikuojamas dujų tiekimo portfelis.  Apie tai žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu penktadienį kalbėjo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Prezidentūra teigia, kad Gitano Nausėdos žingsnio, kai šis apsilankė restorane, kuris anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą, nelaiko klaidingu. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė tvirtina, kad negalima žmonių skirstyti į „skirtingas žaidėjų stovyklas“ dėl jų išsakomų minčių.

Kitų metų valstybės biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tai yra pirmasis šios Vyriausybės nuo pradžios iki pabaigos parengtas biudžeto projektas, biudžete nemalonių staigmenų tikrai nėra ir apskritai staigmenų nėra. Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Elektros energiją ir gamtinės dujas gyventojams tiekiančios įmonės turės skolintis, kad galėtų penkeriems metams išdėstyti elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimą, teigia energetikos ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia Sporto įstatymo pakeitimą – siūloma vienodai vertinti sportininkų laimėjimus pagal rezultatus, o ne pagal turimą galią.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančių šalies gyventojų. Tai yra rimta problema, todėl didelį nerimą ekspertams kelia senjorai ir sulėtėję vakcinavimo tempai. Vakcinos, anot ekspertų, vienintelis būdas palengvinti esamą situaciją. Skaičiuojama, kad jos išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių. Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda aptarti šiuos klausimus susitiko su Sveikatos ekspertų taryba.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) vadina valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Atėjus naujai Vyriausybei, jie ėmė atvirai konfrontuoti su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Manau, kad galima daryti prielaidą, kad ambasadoriaus neskyrimas buvo tos konfrontacijos dalis“, – pirmadienį transliuotame interviu Lietuvos radijui sakė A. Skaisgirytė.

Penktadienį socialiniuose tinkluose išplito naujiena, kad į oficialią šalies vadovo interneto svetainę galima patekti į naršyklę suvedus homofobas.lt. Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras šį domeną oficialiai registravo dešimt minučių po vidurdienio. Domenas arba svetainės interneto vardas išpirktas vieneriems metams.

Lietuvos politiniame židinyje kibirkštį įžiebė prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimas, kad valdant migracijos krizę valdantieji ryžtingų priemonių ėmėsi tik po to, kai į procesą įsitraukė pats Gitanas Nausėda. Šis komentaras sulaukė tiek premjerės, tiek kitų politikų kritikos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidento Gitano Nausėdos indėlį suvaldant migrantų krizę įvertino padėkodama už sutelktas partijas ir tarptautinius kontaktus. Tuo tarpu Vyriausybės posėdyje atsakydama į klausimą, kiek svarbus buvo prezidento vaidmuo sprendžiant krizę, vardijo kitas institucijas: Vyriausybę, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrus.

Antradienį tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos užsiplieskė ginčas. Prezidento patarėja Astos Skaisgirytės už pasisakymą, kad Vyriausybė migrantų krizę ėmė valdyti po „aiškaus“ pokalbio su Gitanu Nausėda, sulaukė kritikos iš Vyriausybės narių. Politologė Rima Urbonaitė įvertino, kad šis kivirčas iškilo lygioje vietoje, nes migrantų krizė toli gražu dar nėra suvaldyta, o politikai jau skuba dalytis laurus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento patarėjos išsakytas mintis, kad Vyriausybė tik po aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi veiksmų dėl migrantų.  „Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – sako I. Šimonytė.

Penktadienį Vilniuje Katedros aikštėje vyks Šeimų sąjūdžio mitingas. Leidimas išduotas rinktis 10 tūkst. žmonių. Prieš mitingą Lietuvos liberalus jaunimas rengia antiprotestą, kurio tikslas išreikšti palaikymą demokratijai ir teisės viršenybei. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, atvyko parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius ir Matas Maldeikis, pasikalbėti su akcijos rengėjais išėjo ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

Nuo rugsėjo vidurio Prezidento kanceliarija keičia struktūrą – naikinami arba jungiami skyriai, taip pat atsisakoma kelių etatų. Šiuos pokyčius numato rugsėjo 15 dieną įsigaliosiantis prezidento Gitano Nausėdos potvarkis. Kaip BNS informavo Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė, struktūros pertvarkymo tikslas – padidinti veiklos efektyvumą. „Pokyčiais siekiame stiprinti vadybines, analitines ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, optimizuoti visus procesus“, – teigė ji.

Lietuvoje nebus kuriamas NATO analitinis padalinys, į šalį atvyks NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupė, penktadienį BNS informavo Prezidentūra.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene prezidentūroje aptarė šalies sporto problematiką. Lietuva visai neseniai pasibaigusiose Tokijo žaidynėse iškovojo vos vieną medalį. Tai antras kartas nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai olimpiadoje Lietuva iškovojo vos vieną apdovanojimą. Olimpiadoje šaliai atstovavo 38 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė per 30 metų.

Dėl Lietuvos piliečių ir šalies kariams talkinusių vertėjų išskraidinimo iš Afganistano deramasi su tokiais partneriais kaip Jungtinės Valstijos ir Ukraina, sako prezidento patarėja. „Kalbame su sąjungininkais, amerikiečiais pirmiausia, tačiau taip pat ir kitais. Kalbame su partneriais tokiais kaip Ukraina, kurie taip pat gali mums šitoje situacijoje padėti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prezidento iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautoje informacijoje nebuvo kalbama apie rimtesnę grėsmę dėl „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių ar dalyvių, teigia Prezidentūra. VSD ketvirtadienį pranešė, kad sprendimų priėmėjams nuo sausio teikė informaciją apie galimą įtampą dėl skiepijimo, o nuo kovo – apie su „Šeimų maršu“ susijusias rizikas. „VSD teikiamos informacijos turinio viešai komunikuoti neturime teisės.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda sutarė laikytis bendros pozicijos kovojant su neteisėta migracija iš Baltarusijos. Apie tai pirmadienį po šalių lyderių pokalbio telefonu pranešė Prezidentūra. „Išorinės ES sienos apsauga yra bendras Europos Sąjungos institucijų ir ES šalių rūpestis. Nelegali migracija gali būti panaudota prieš bet kurią šalį, todėl reikalingos skubios regioninės priemonės.

Pareiškęs, jog uždaro valstybės sienas, Minsko režimas tarsi įkaitais siekia pasinaudoti neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujančiais migrantais, teigia Prezidentūra. „Savo pastaraisiais pareiškimais Baltarusijos režimas siekia kelti įtampą, o situacijos eskalavimui tarsi įkaitais siekia pasinaudoti savo prisiviliotais nelegaliais migrantais“, – BNS ketvirtadienį informavo Prezidento komunikacijos grupė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Po beveik trijų mėnesių pertraukos šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidentūrą antradienį darbinio susitikimo kviečia premjerę Ingridą Šimonytę. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda su ministre pirmininke aptars nelegalių migrantų krizės suvaldymą ir koronaviruso plitimo stabdymą. Pastarąjį kartą toks darbinis šalies vadovų susitikimas vyko gegužės pradžioje. Liepos viduryje nutrūkusius G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimus Prezidentūra naujienų portalui 15min.

Penktadienį LR prezidentūroje pagerbti šių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai. Apdovanojimus, kurie teikiami užsienyje gyvenantiems ar iš jo grįžusiems nusipelniusiems lietuviams, kasmet organizuoja diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“. „Globalios Lietuvos apdovanojimai“ pagerbia užsienyje gyvenančius ar iš jo grįžusius lietuvius, kurie savo išskirtiniu talentu, vizijomis ir sėkmingu darbu kuria pažangią Lietuvą ir garsina jos vardą visame pasaulyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šiuo metu gerovės paskirstymas šalyje nėra teisingas. Jo teigimu, socialinės atskirties mažinimas yra viena iš valstybės stiprinimo priemonių.

Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos tendencijos keisis į blogesniąją pusę, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Tos tendencijos, kurios yra šiandien dienai, jos be abejo keisis ir keisis į blogesniąją pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. Pasak prezidento patarėjo, Aliaksandro Lukašenkos režimas taip naudojasi ribotomis turimomis priemonėmis atsakyti į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.

Liepos 6-osios vakarą prezidentūra tęsė šventinio priėmimo tradiciją, tačiau kvietimo į pobūvį sulaukė toli gražu ne visi politikai. Be kvietimo liko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, o premjerė ir sveikatos apsaugos ministras dalyvauti renginyje paprasčiausiai atsisakė. Toks prezidentūros elgesys apnuogino įtemptus santykius tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos. Ši komunikacija – su žiežirbomis, sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Andrius Šuminas.