premjerė

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.  „Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.  Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.

Europos politikos analizės centras (CEPA) paskelbė kasmetinio Transatlantinės lyderystės apdovanojimo laureatus – šiemet jis teikiamas Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui, Estijos premjerei Kajai Kallas ir Lenkijos premjerui Mateuszui Morawieckiui.  Apdovanojimas keturių šalių Vyriausybių vadovams skiriamas už tvirtą paramą Ukrainai ir išskirtinį indėlį stiprinant transatlantinę partnerystę.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Prezidentūra galėtų teikti siūlymus dėl kitų metų biudžeto savąjį projektą jau pateikus Vyriausybei, nes dabar gali kurti nepamatuotus lūkesčius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime pristatė nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gruodžio vidurio, o viena to priežasčių įvardijo galimybes naudoti rezervo lėšas priimant ukrainiečius karo pabėgėlius. Vyriausybės nutarimu siūloma nepaprastąją padėtį iki gruodžio 16 dienos 24 valandos nustatyti nebe visoje šalies teritorijoje, kaip šiuo metu, o pasienyje su Baltarusija ir Rusija, taip pat sieną uždarant Rusijos piliečiams.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį pareiškė, kad gyventojų sąskaitos už energiją įšaldomos dvejiems metams, taip pažymėdama pirmąją savo darbo savaitę daug kainuosiančiu planu įveikti politiškai pavojingą pragyvenimo išlaidų krizę.

Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G7) valstybės narės pareiškė, kad sieks nustatyti kainų lubas naftai iš Rusijos. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl šių sprendimų turėtų vykti ir visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Jos teigimu, visus sprendimų pasiūlymus dėl energetikos kainų šuolio ES turėtų svarstyti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį ryžtingai gynė savo darbo rezultatus ir teisę į privatų gyvenimą, sulaukusi kritikos dėl vaizdo įrašo iš vieno privataus vakarėlio, kuriame matyti, kaip linksminasi 36 metų vyriausybės vadovė. „Esu žmogus. Ir taip pat kartais trokštu džiaugsmo, šviesos ir linksmybių tarp šių tamsių debesų“, – sakė Sanna Marin, sunkiai tvardydama ašaras jos Socialdemokratų partijos (SDP) renginyje Lahčio mieste, į šiaurę nuo Helsinkio.

Premjerė ir Seimo pirmininkė ne pareigų atlikimo metu galės būti saugomos savo prašymu ar nustačius galimas grėsmes, be to, galės atsisakyti apsaugos, numatyta Vyriausybės trečiadienį patvirtintoje tvarkoje. Ji parengta įgyvendinant Seimo anksčiau priimtas pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai nėra optimalus sprendimas, tačiau klausimą reikės svarstyti.  Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija. „Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta  0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.  Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Minint Juodojo kaspino dieną ir 33-ąsias Baltijos kelio metines, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, jog vienintelė veiksminga šiandien pasaulyje tebeišliekančio imperializmo prevencija – aiškiomis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.

Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin narkotikų testo rezultatai yra neigiami, pirmadienį pranešė jos biuras. Vyriausybės vadovė nusprendė „išsklaidyti įtarimus“, sulaukusi kritikos dėl nutekinto vaizdo įrašo, kuriame 36 metų S. Marin matoma besilinksminanti privačiame vakarėlyje. Paimtas S. Marin šlapimo mėginys buvo tiriamas ieškant įvairių medžiagų – tokių kaip kokainas, amfetaminas, kanapės ir opioidai – pėdsakų, naujienų agentūrai AFP sakė premjerės patarėja Iida Vallin.

Suomijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad ji mielai atliktų narkotikų testą, kai sulaukė kritikos pasirodžius vaizdo įrašui iš vieno privataus vakarėlio, kuriame dalyvavo. Nutekintu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip 36 metų Sanna Marin (Sana Marin) šoka ir dainuoja su grupe žmonių, buvo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje. Buvo tokių, kurie iš įraše girdimų vakarėlio dalyvių komentarų darė išvadas, kad ten kalbėta apie narkotikus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai  aptars padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus.  „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Pastarosiomis dienomis elektros biržoje „NordPool“ susiformavo rekordiškai aukštos kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ketina susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarti padėtį elektros rinkoje, kur pastarosiomis dienomis biržoje susiformavo itin aukštos elektros kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.   „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Premjerė Ingrida Šimonytė šalį valdo sunkiu metu, bet kritikos sulaukia ne tik dėl vienokių ar kitokių sprendimų, o ir dėl išvaizdos, rūbų pasirinkimo. Pasak premjerės, jei ji būtų vyras, tam tikros kritikos, matyt, nesulauktų. Visgi tai, kaip atrodo galinga politikė moteris – svarbu. Tai, pasak įvaizdžio specialistų, siunčia ne vieną žinią rinkėjams ir politinei bendruomenei.

Iš premjerės Ingridos Šimonytės politinės komandos traukiasi patarėja ryšių su visuomene klausimais Rasa Jakilaitienė. „Nuo rugsėjo 1-osios darbą premjerės komandoje baigsiu“, – sekmadienį BNS sakė R. Jakilaitienė. „Esu labai dėkinga už man parodytą pasitikėjimą. Tai labai vertinu. Šiame darbe mačiau daug prasmės. Mano apsisprendimui nebeužimti politinio pasitikėjimo pareigų įtaką turėjo mano vyro Edmundo karjeros planai“, – teigė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad opozicijos konsolidacija atstatydinti ministrams per interpeliacijos procesą yra neįmanoma, nes dalis mažumos bendradarbiauja su valdančiaisiais. Taip jis kalbėjo paklaustas apie interpeliaciją ne tik užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, bet ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui dėl valdžios veiksmų liberalizuojant elektros rinką.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį pažadėjo, kad sovietinių paminklų perkėlimas šalyje vyks su pagarba visiems ir kad niekas nebus sunaikinta. „Džiaugiuosi, kad Narvos miesto tarybos nariai taip pat supranta tokių sprendimų būtinybę, nes situacija iš esmės pasikeitė“, – sakė premjerė per vizitą šiame šiaurės rytiniame pasienio mieste, kur sprendžiamas viešai eksponuojamo SSRS laikų tanko likimas.

Kitą savaitę premjerė Ingrida Šimonytė išeina atostogų, BNS trečiadienį informavo jos patarėja. „Kitą savaitę – iki ketvirtadienio – premjerė planuoja atostogauti, penktadienį, rugpjūčio 12 dieną, vyks į neformalią Baltijos ministrų tarybą Rygoje“, – sakė Rasa Jakilaitienė. Ministrę pirmininkę jos atostogų metu pavaduos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ateinančią savaitę atostogų taip pat išeina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitiks su naujai išrinktos Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. „Pagrindinis susitikimo su premjere tikslas pristatyti naujai išrinktą PLB valdybą, priimtas rezoliucijas“, – BNS sakė Vyriausybės vadovės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Liepos 17–21 dienomis Seime posėdžiavę lietuvių bendruomenių atstovai PLB valdybos pirmininke trečiai kadencijai perrinko Vokietijos lietuvių atstovę Dalią Henke.

Premjerė Ingrida Šimonytė atskleidė, ką reiškia užimti Vyriausybės vadovo postą esant moterimi. Jos įsitikinimu, dalies priekaištų, kuriuos ji girdi dabar, negirdėtų, jei būtų vyras. „Pasakysiu taip – diplomatiškai – turbūt, jeigu būčiau vyras, tai dalies priekaištų, kuriuos girdžiu, negirdėčiau“, — pirmadienį Žinių radijo laidoje „Labas, Milda“ kalbėjo I. Šimonytė. Ne vieną kartą premjerės apranga buvo aptariama socialiniuose tinkluose.

Premjerė Ingrida Šimonytė, šeštadienį dalyvavusi Dainavos apygardos partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago rekonstruotos vadavietės atidarymo ceremonijoje, pabrėžė partizanų kovos reikšmę karo Ukrainoje kontekste. „Okupantams nepavyko sunaikinti nei Tėvynės ir laisvės meilės, nei savo gyvybes už mus paaukojusių kovotojų atminimo. Partizanai savo krauju išpirko mūsų silpnumą duoti atkirtį sovietinei okupacijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Reitingų lentelėje pirmauja valdantieji konservatoriai, o už jų rikiuojasi opozicinės partijos – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partija, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ paskelbta „Spinter tyrimų“ apklausa. Klausiami, už kokią partiją balsuotų, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, birželio pabaigoje atliktos apklausos metu 13,4 proc.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, centristinės Reformų partijos lyderė, ketvirtadienį informavo vyriausybę apie sprendimą atsistatydinti savo iniciatyva, tad visas kabinetas privalės pasekti jos pavyzdžiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė, jog tikėtina, kad Europos Komisija šią savaitę paskelbs atnaujintas gaires dėl sankcionuotų rusiškų prekių Kaliningrado tranzito. „Yra tikėtina, jog šią savaitę kažkada Europos Komisija paskelbs savo atnaujintą gairių tekstą“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pirmadienį prezidentūroje sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Kaliningrado tranzito, galimo Rusijos dujų tiekimo Europai nutraukimo ir kitų šaliai svarbių klausimų. Siekdami pateikti informaciją visuomenei, kas buvo kalbama susitikimo metu, prezidentūroje susirinko žurnalistai. Tačiau šiems politikai nepasirodė. 17 val.

Neprarasti nei vilties, nei kantrybės, remiant Ukrainos ir Baltarusijos žmones jų kovoje už laisvę, – kreipdamasi į 4-ojo Kalinausko forumo dalyvius linkėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pabrėždama būtinybę demokratiniams Vakarams ne tik skelbti, bet ir ginti savo vertybes. Vyriausybės vadovė kalbėjo, jog pažadėta parama engiamiesiems ir okupuotiesiems neturi būti pamiršta, net ir kilus naujiems iššūkiams.

Studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“  užgimė nelaisvėje ir jau tada laužė stereotipus, griovė barjerus ir tokiu būdu užsitikrino savo teisę būti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Ministrė pirmininkė sekmadienį dalyvavo  XIX-oje Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ baigiamajame koncerte „Eik pirmyn“, kuris vyko Kalnų parke, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) nepritaria Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės norui mažinti šių pareigybių apsaugą, tačiau Seimo komitetas projektą siūlo svarstyti toliau. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį 5 balsais „už“ pritarė Vadovybės apsaugos įstatymo pataisai, kuria Seimo pirmininko ir premjero pareigybėms būtų atsisakoma visą parą trunkančios apsaugos. Toliau jis bus svarstomas Seimo posėdyje.

Mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas, o pakeisti jį gali prireikti ir 50 metų, ketvirtadienį duodama interviu JAV nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepakaks Aleksejaus Navalno paleisti iš kalėjimo ar kitų politinių oponentų. Manau, mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad saugumo ir užsienio politikos srityse Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda veikia kartu – ir tai yra svarbiausia. „Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų.

Koronavirusu užsikrėtusi premjerė Ingrida Šimonytė dirbs iš namų, antradienį nuotoliu dalyvaus tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcijoje. „Premjerė šiuo metu jokių simptomų nejaučia. Dirbs iš namų, siekdama nekelti grėsmės aplinkiniams“, – BNS sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė. Šią savaitę I. Šimonytė planavo vykti į Jungtines Valstijas, tačiau sulaukė teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato. Dėl to atidėtas jos vizitas.

Premjerė Ingrida Šimonytė užsikrėtė koronavirusu, pirmadienio vakarą informavo Vyriausybė. Kaip nurodoma pranešime, ji sulaukė „teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato“ Kiek anksčiau buvo pranešta, kad I. Šimonytė buvo suplanavusi susitikimą su kitos šalies diplomatais, tačiau dėl nustatytos COVID-19 infekcijos darbotvarkė pakoreguota. I. Šimonytė nuo koronaviruso yra pasiskiepijusi trimis vakcinos dozėmis. Pastarąją skiepo dozė ministrė pirmininkė gavo praėjusių metų lapkričio viduryje.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kartu su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais šeštadienį Rumšiškėse dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė apdovanota tremtinės Dalios Grinkevičiūtės medaliu. Šis apdovanojimas taip pat skirtas fotografui ir dailininkui Rimantui Dichavičiui.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. „Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad priekaištų valdantiesiems opozicija turi visada, svarbu, kad veikiama būtų Seimo statuto rėmuose. „Opozicija visada valdantiesiems priekaištauja, kai buvom patys opozicija, taip pat patys priekaištavom ir visokių dalykų buvo. Svarbu yra, kad tie veiksmai, kurie yra, išliktų visgi statuto rėmuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.