prekės

Nėra apibrėžta, ką reikėtų įsigyti būsimam kūdikiui, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad nemažai nėščiųjų, su kuriomis per daugelį metų teko bendrauti, žino būtinų daiktų sąrašą. Yra dvi pirkinių, kuriais reikia pasirūpinti iš anksto, grupės: drabužėliai ir priežiūros reikmenys. Drabužėliai kūdikiams Naujagimiai ir kūdikiai negali deramai reguliuoti kūno temperatūros, todėl pirmosiomis gyvenimo savaitėmis juos reikia tinkamai aprengti, bet ne tiek, kas perkaistų.

Statistikos departamentas praneša, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 4,2 – drabužiai ir avalynė, 1,3 – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 0,9 proc. atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, 1,2 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 proc.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei grūmojant prekybininkams antkainių reguliavimu, Premjeras Andrius Kubilius teigia nežinantis, kaip tai būtų galima įgyvendinti, o ūkio ministras Dainius Kreivys sako nežinantis tokios praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje. „Aš nelabai žinau, kaip tą reguliavimą būtų galima padaryti, bet jeigu kas nors žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime", - sakė Premjeras trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

Vartotojo teisės, viešasis interesas, uoliai ginamas ES senbuvėse, Lietuvoje tebegyvena kūdikystės amžiuje ir dar toli gražu nematyti, kada išaugs iš šliaužtinukų. Dėl teisės ginti vartotojus grumiasi dešimtys valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, bet apie jų buvimą patys vartotojai maža ką težino.

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo", – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams. Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas "Lietuvos rytui"  tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.

Tačiau prekybos tinklas „Maxima" viliasi pirkėjus įpratinti prie maisto pirkimo internetu. Ligšioliniai kitų verslininkų bandymai įsiūlyti pirkėjams maisto produktų internetu baigėsi nesėkme. Viena tokią paslaugą siūliusi interneto parduotuvė nebeveikia, antrąją valdo nauji šeimininkai ir dabar ji prekiauja kompiuteriais, o ne duona ar varške, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Maxima" bandomąją elektroninę parduotuvę atidarė prieš gerą savaitę. Išmėginti ją gali kol kas per 5 tūkst.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Tradiciškai prieš didžiąsias metų šventes padidėjantis pardavimas ir šiemet teikia vilčių šalies gamintojams pagerinti prekybos rezultatus. Tačiau raginami ir norintys pirkti prekę lietuvišką pirkėjai dažnai net nepastebi, kad jų įsigyto produkto, turinčio lietuvišką pavadinimą, kilmės šalis gali būti ne Lietuva.