politinė krizė

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė Peru plačiai paplitusį smurtą ir „neproporcingą“ policijos jėgos panaudojimą bei paragino šalies valdžią skubiai rasti taikų krizės sprendimą. Per pilietinių neramumų bangą, kuri kilo po prezidento Pedro Castillo (Pedro Kastiljo) nušalinimo gruodžio pradžioje, jau žuvo 46 žmonės, o vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį regionuose, kuriuose būta smurto proveržių.

Krizės krečiamo Libano įstatymų leidėjams ketvirtadienį jau aštuntą kartą nepavyko išrinkti naujo prezidento, nors politinės aklavietės poveikis šalies ekonominėms problemoms vis didėja. Libanas jau mėnesį neturi valstybės vadovo po to, kai spalio pabaigoje baigėsi prezidento Michelio Aouno kadencija. Parlamentas yra susiskaldęs tarp galingo Irano remiamo „Hezbollah“ judėjimo šalininkų ir jo priešininkų, iš kurių nė vienas neturi aiškios daugumos.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.

Ukraina įšaldė visus ryšius su Baltarusijoje dėl šioje šalyje susiklosčiusios politinės krizės, ketvirtadienį vakare pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Mes iš esmės padarėme pauzę visuose procesuose, visuose kontaktuose su Baltarusijos puse, – televizijai „1+1“ sakė ministras. – Galiu jums oficialiai apie tai paskelbti.

Socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Facebook“ pirmadienį paskelbė, kad uždarė tūkstančius paskyrų, kurias Kinija naudojo vykdydama prieš prodemokratinius protestus Honkonge nukreiptą kampaniją. „Atskleidėme didelę valstybės remiamą informacinę operaciją, susijusią su situacija Honkonge, o konkrečiai su protestų judėjimu ir jų raginimu [imtis] politinių pokyčių“, – sakoma „Twitter“ pranešime.

Vienas aukščiausių Armėnijos vyriausybės pareigūnų ketvirtadienį atvyko į Maskvą derybų, pranešė jo biuras. Šis vizitas surengtas Armėnijoje gilėjant politinei krizei ir opozicijos lyderiui Nikolui Pašinianui demonstruojant pasiryžimą priversti valdančiąją partiją perduoti valdžią. Armėnijos vicepremjero pareigas einančiam Armenui Gevorkianui atvykus į Maskvą užsitikrinti Kremliaus palaikymo, šalies sostinėje į gatves vėl išėjo tūkstančiai protestuotojai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel turės kovoti dėl politinio išlikimo, anksti pirmadienį žlugus įtemptoms deryboms dėl naujos vyriausybės. Ši politinė krizė šalį gali netgi atvesti prie pakartotinių rinkimų. Didžiausiai Europos ekonomikai dabar gresia savaitės ar net mėnesiai politinio paralyžiaus su darbą tęsiančia ankstesne vyriausybe, tikriausiai nesiimsiančia jokių drąsių veiksmų.

  Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinanti iš vyriausybės vadovės posto, kad į valdžią ateitų nauji žmonės su „naujomis idėjomis, nauju indėliu ir nauja energija“.   L.Straujuma šį pareiškimą paskelbė po anksčiau dieną įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu. „Skelbiu, kad vyriausybės atsistatydinimą šiandien“, – pareiškė 64 metų premjerė, kuri ministrų kabinetui vadovavo beveik dvejus pastaruosius metus.