politika

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai lyderis, buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis traukiasi iš partijos pirmininko pareigų, rašo „Kauno diena“. „Iš partijos lyderių, žinoma, pasitraukiu, bus Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai susirinkimas, tai paskelbs. Liks tie, kas politikos būdu tiki galintys veikti“, – laikraščiui sakė A. Juozaitis. Jo vedamą partiją rinkimuose palaikė 0,49 proc. rinkėjų.

Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų moderniai ginkluotei. Šis atsinaujinęs dėmesys saugumui nėra pernelyg ankstyvas. Dėl pajėgių ir prityrusių priešininkių, tokių kaip Rusija ir Kinija, pasaulis yra tapęs daug pavojingesnis, nei atrodė ankstesnėms vyriausybėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė dėl kažkokių kažkieno politinių motyvų, atkreipia dėmesį, kad NVSC šiuo visai šaliai ir visam pasauliui sudėtingu metu vykdo patikėtas funkcijas – užtikrinti infekcijos prevenciją ir stabdyti jos plitimą.

Pretendentas į krašto apsaugos ministrus konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad jeigu bus paskirtas ministru, tobulins savo anglų kalbos žinias. „Aš sau esu išsikėlęs tikslą per šimtą dienų tą lygį kilstelti. Papildomai teks pasimokyti, bet tai normalu, manau“, – BNS penktadienį sakė A. Anušauskas. Jis teigė šiuo metu anglų kalbą formaliai mokantis pažengusio vartotojo B2 lygiu, tačiau save vertina kukliau.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. Pasak jo, pirmasis būsimosios Vyriausybės uždavinys – sumažinti neigiamus pandemijos padarinius sveikatos sistemai, ekonomikai, kultūrai bei verslui. Visgi Nausėda pabrėžia, kad vien Šimonytės indėlio tam neužteks, reikės ir stipraus būsimųjų ministrų įsitraukimo. Tiesa, ketvirtadienį Seime gerokai daugiau naujienų.

Į premjeres teikiama Ingrida Šimonytė pateikė daugumos kandidatų į ministrus sąrašą, neatskleidė tik vienos pavardės. Trečiadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės formavimo procesą, o po to paviešino ir kandidatų sąrašą. Kaip vertinti Ingridos Šimonytės pateiktus kandidatus į ministrus, kalbėjome su politologe Rima Urbonaite. Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė ministrų kandidatų sąrašą.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronavirusas Lietuvoje: * Per parą nuo koronaviruso mirė aštuoni žmonės – visi jie buvo vyresni nei 60 metų ir turėjo gretutinių susirgimų, nustatyti 1152 nauji atvejai.

Lietuvoje bus siūloma tęsti karantiną. Per vakar suskaičiavus beveik tūkstantį du šimtus naujų COVID-19 susirgimų, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad sergamumo rodikliai šalyje pradeda stabilizuotis, tačiau esą švęsti dar ankstoka. O štai naujai išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau susidūrė su pirmaisiais iššūkiais – formuojant Seimo vadovybę, sulaukė gausios kritikos dėl manevro su Darbo partija, taip pat Karbauskio ultimatumų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja antradienį pateikti visas keturias kandidatūras į laisvus Seimo vicepirmininkų postus. „Planas yra toks, žinoma, negaliu garantuot, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti, tai yra Seimo valioje“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, tačiau pavardžių neįvardijo. „Pavardės iš tiesų patvirtintos, bus rytoj, tikrai neilgai liko laukti ir prieš posėdį jos nuskambės“, – teigė Seimo pirmininkė.

Šeštadienio vakarą trumpam nusikelkime į svarbius įvykius penktadieniui besibaIgiant. Pirmasis naujai iškeptų Seimo narių plenarinis posėdis užtruko beveik iki nakties. Iš pradžių viskas klojosi sklandžiai. Kaip ir tikėtasi, Viktorą Pranckietį Seimo pirmininko poste keičia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos vicepirmininkų rinkimai iškart įplieskė didžiules aistras.

Alytaus miesto savivaldybėje – siekiai nuversti vicemerę socialdemokratę Jurgitą Šukevičienę, taip pat – naikinti dvi mero patarėjų pareigybes. Vicemerės atleidimo klausimą meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis tarybai teiks svarstyti ateinantį ketvirtadienį. Nepasitikėjimą dėl „neveiklumo ir netinkamo susidariusių problemų sprendimo“ vicemere J. Šukevičiene lapkričio pradžioje pareiškė 10 tarybos narių.

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs valstiečių sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga. TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc.

Pentagono aukšto rango patarėjas politikos klausimais Jamesas Andersonas antradienį – kitą dieną po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atleido gynybos sekretorių Marką Esperį – įteikė atsistatydinimo raštą, sakė JAV gynybos pareigūnai. J. Andersonas nuo birželio laikinai ėjo sekretoriaus pavaduotojo politikai pareigas. Prieš tai nuo 2018 metų rugpjūčio jis dirbo sekretoriaus antruoju pavaduotoju.

12-tas Lietuvos Seimas paskutiniu posėdžiu užbaigė savo ketverių metų kadenciją. Nors Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas dar dirbs šiek tiek ilgiau, tačiau parlamentą jau penktadienį perims naujokai ir perrinkti seimūnai. Paskutinio posėdžio dieną apžvelgdami ketverius metus su valstiečiais valdžios viršūnėje, net ir opozicijoje esantys politikai pripažįsta, kad nebuvo viskas taip blogai, kaip jie kalbėjo iki rinkimų.

Liberalų sąjūdžio taryba elektroniniu balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui, pirmadienį pranešė partija.  Formuojamos trijų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas numatomas pirmadienį. „Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos – pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai.

Naujai išrinktoji valdžia pirmąkart sėdosi rimtesnių derybų dėl koalicijos, tiesa, nuotoliniu būdu. Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė skelbia, kad koalicinės sutarties projektas gali atsirasti jau šiandien vakare. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija tuo metu skelbia laukiančios aiškesnių pačių konservatorių punktų, ką įtraukti į sutartį, nes savuosius liberalai jau išdėstę. Ilgąjį savaitgalį partijos žada derinti sutarties tekstą, o derybas planuoja tęsti antradienį.

Socialdemokratai formuos savo šešėlinę Vyriausybę, žada partijos lyderis Gintautas Paluckas.  „Mes, matyt, irgi turėsime savo dalinį šešėlinį kabinetą, nes pagal frakcijos narių skaičių ir kompetencijas, kurios dubliuojasi, kol kas nebūsime pajėgūs paruošti viso kabineto, tačiau jungsime žmones iš šalies, kurie taip pat galės prisijungti. Pateiksime socialdemokratinę alternatyvą iš opozicijos ir valdantiesiems, tiek valstiečiams, – penktadienį Žinių radijui teigė G. Paluckas.

Prezidento Gitano Nausėdos lūpose svarbiausi žodžiai – gerovės valstybė. Nors apie šią siekiamybę šalies vadovas kalba jau pusantrų metų, trečiadienį jis surengė net spaudos konferenciją – vėl išdėstė savo viziją ir priminė būsimiems valdantiesiems per kadenciją jos nepamiršti. Tiesa, pagal išvardytus punktus egzaminuoti būsimųjų ministrų G. Nausėda nežada. Rinkimus laimėjusios partijos prezidento vizijos nebrokuoja.

Seimo rinkimuose balsavę gyventojai parlamento sudėtį praskiedė trečdaliu – tokią dalį sudarys naujokai. Tarp jų matyti ir televizijos žvaigždžių, aktorių komediantų, psichiatrų, kitų sričių ekspertų ir koronavirusu sergantis geografijos mokytojas. Vyriausioji rinkimų komisija jau spėjo sudaryti ir statistinio išrinkto parlamentaro portretą.  Naujos kadencijos Seime iš 141 nario iš viso 49 bus naujokai. Dar 11 būsimų parlamentarų į šią vietą sugrįžta po pertraukos.

Šeštajai kadencijai prasibrovęs į Seimą Petras Gražulis jau galanda dantį prieš seksualines mažumas. O šių atstovai nežada nusileisti. Rinkimuose krito premjeras Saulius Skvernelis ir ministras Aurelijus Veryga. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas meldžiasi, kad patektų į Seimą, mat nesugebėjo įveikti konservatoriaus Edmundo Pupinio. Socialdemokratą nuo gėdos kol kas gelbėja lygus skaičius balsų, tačiau nežinia, ar ilgam. Rinkimų komisija perskaičiuoja balsus.

Kokiomis nuotaikomis po rinkimų nakties atsibudo Lietuvos gyventojai? Kokių pokyčių žmonės tikisi iš naujos valdžios ir ko labiausiai baiminasi?  Štai, ką sako kauniečiai:  „Žinokite, aš jums atvirai pasakysiu – vieni būsimi vagys, pakeitė kitus buvusius vagis. Nieko gero nebus!“ „Nenoriu laisvės, dar konservatoriai tai dar nieko, bet jau kai ten homoseksualizmas ir dar kanapės, ir dar stambesnis verslas – tai nelabai.“ „Moterys valdžioje, pasikeitimai, lauksime rezultatų.

Liudvikas Andriulis, konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainis, pirmadienį sureagavo į praėjusius rinkimus. Jis pasveikino su dešiniųjų politinių jėgų pergale šiuose rinkimuose, tačiau atkreipė dėmesį ir į kritiką, visai neseniai skriejusią nuo G. Landsbergio šeimos ir adresuotą būtent jam. Vyras savo įraše tikina, kad neišsižada nei vieno savo žodžio. „Dar kartą visus sveikinu su dešiniųjų pergale.

Sekmadienį Lietuvoje baigėsi antrasis Seimo rinkimų turas, o suskaičiavus balsus tapo aišku, kas taps naujojojo parlamento nariais, o kas be to formuos ir Vyriausybę. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė rytą po rinkimų pradėjo savo socialiniame tinkle tikindama, kad rinkimai – geriausia, kas šiuo metu Lietuvai galėjo nutikti. Prezidentė netiesiogiai sukritikavo valstiečius, kurie 2016-2020 m. Seime su koalicijos partneriais sudarė daugumą.

Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Sveikindamas Konstitucijos 28-osioms metinėms skirtos konferencijos dalyvius šalies vadovas siūlė vykstančių Seimo rinkimų kontekste atkreipti dėmesį į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėkūrai, ir visų pirma – jos kokybės klausimą. „Man pačiam teko ne kartą susidurti su nekokybiška teisėkūra.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas jau prasidėjo. Partijos aktyviai renkasi, ką vienmandatėse apygardose palaikyti. Įvairių diskusijų socialiniame tinkle sukėlė Lietuvos socialdemokratų partijos neva išreikštas palaikymas Gargždų apygardoje kandidatuojančiam ir prieš konservatorę Rasą Petrauskienę kovojančiam Petrui Gražuliui. Į tai sureagavo ir iš politikos jau pasitraukusi, buvusi Lietuvos socialdemokratų partijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, kuri pažėrė kritikos.

Vyriausioji rinkimų komisija kėsinasi į žodžio laisvę? Taip tikina žinomas režisierius Romas Zabarauskas, savo feisbuke agitavęs balsuoti už konkrečią partiją ir už tai gavęs komisijos nurodymą įrašus pažymėti kaip politinę reklamą, antraip grės 3000 eurų bauda. Zabarauskas šokiruotas, esą feisbuke jis tiesiog reiškė savo nuomonę ir negavo už tai jokio atlygio. VRK tikina, kad Romas Zabarauskas tą nuomonę reiškė per dažnai.

Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas teigia, kad jo žodžiai apie tai, jog tokius asmenis kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis reikėtų šaudyti, buvo išimti iš konteksto ir jais nebuvo kurstoma neapykanta. „Savo pasisakyme aš jokiu būdu neskatinau nei tautinės neapykantos, nei raginau imtis prievartos.

Kol rinkimuose geriau pasirodžiusios dešiniosios partijos santūriai džiaugiasi ir apie galimą koaliciją kalba nenoriai, valstiečių lyderiai tikina nenuleidžiantys rankų ir matantys galimybę išsaugoti valdžią dar ketveriems metams. Tačiau apžvalgininkai spėja, kad nepaisant skirtumų bei nesutarimų, konservatoriai turėtų susitarti su liberalais, bet tai nebūtų pati geriausia žinia prezidentui Gitanui Nausėdai.

Po pirmojo turo paaiškėjo ir dalis Seimo naujokų. Tokių jau dabar 22. Seimo salėje pamatysime ir profesionalų gėjų, ir buvusį Vilniaus universiteto rektorių. Seimo naujokų būryje netrūksta ir esamų, buvusių politikų, ir žvaigždžių atžalų, dalis naujokų jau matuojasi net tik Seimo nario, bet ministrų kėdes.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Seimo rinkimuose dalyvavusiems lietuviams šiemet labiausiai rūpėjo valdžios reakcija į koronaviruso situaciją ir socialinės nelygybės problemos.

Gitanui Nausėdai ir Sauliui Skverneliui per politinę karjerą teko įsitikinti, kad „žodis ne žvirblis“. Dažniausiai jie pajusdavo jų pačių viešai pasakyto žodžio galią, visgi dabar šalies vadovai kritikos sulaukia dėl savo žmonių „liapsusų“. Dėl Dianos Nausėdienės pasisakymų apie moteris ir Silvijos Skvernelės padėkos už asfaltuotą kelią kritikos strėlės smigo ne tik į jas, bet ir į žmonas ginti stojusius šalies vadovus.

Šį sekmadienį lietuviai trauks prie balsadėžių – vyks 2020 m. Seimo rinkimai. Tautiečių balsų lauks ir daug sporto pasaulio atstovų – vieni jų politikoje sukasi jau kurį laiką ir yra spėję įsitvirtinti, kiti dar tik viliasi pradėti naują karjerą. Tv3.lt kviečia pažvelgti, kokie sporto pasaulio atstovai taikosi į Seimo nario mandatą. Bene daugiausiai šurmulio šį kartą sukėlė krepšinio pasaulio atstovai – net keturis tokius turi Tomo Pačėso vadovaujama „Lietuva-visų“ partija.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kuomet rinkėjai gali iš anksto pareikšti savo valią Seimo rinkimuose. Balsavimas specialiuosiuose paštuose bei namuose dar bus tęsiamas. „Šiandien yra paskutinė diena balsuoti iš anksto savivaldybėse, kitose papildomose vietose, ir rinkėjai, kurie rinkimų dieną negalės atvykti į apylinkes, kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto“, – BNS sakė Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Trečiąją išankstinio balsavimo dieną prasidėjo balsavimas ligoninėse ir globos namuose, o į juos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams tenka eiti užsimaukšlinus daugybę apsaugos priemonių. Neįprastas vaizdas ir sostinėje. Po neilgai trukusių savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės centro ginčų vilniečiams leista balsuoti ten, kur neseniai buvo atliekami Covid-19 testai – mobiliajame punkte, tiesiog sėdint automobilyje. Tuo metu balsuoti už save eina vis daugiau partijų lyderių.

Naujausia apklausa rodo, kad dviejų populiariausių partijų – konservatorių-krikdemų ir valstiečių žaliųjų – palaikymas nesiekia net 15 proc. Ar sulauksime netikėtų rezultatų per Seimo rinkimus? Kas greičiausiai formuos valdančiąją koaliciją kalbėjome TV3 Žinių studijoje su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Visuomenės nuomonės lyderės Tėvynės sąjungą ir valstiečių žaliųjų sąjunga rodo tokius nelabai įspūdingus rezultatus prieš Seimo rinkimus.

Antra Prancūzijos vadovo Emanuelio Macrono vizito diena. Po vakarykštės puotos Valdovų rūmuose šiandien jo laukė darbingas rytas – susitikimas su Sviatlana Cichanouskaja bei premjeru Sauliumi Skverneliu. Emmanuelis Macronas patikino, kad darys viską, ką gali, kad padėtų Baltarusijos žmonėms. Tiesa, metodas, kaip to pasieks, dalies ekspertų neįtikino. Prancūzijos vadovo laukė ir archajiškos iškilmės Vilniaus universitete, čia jam suteiktas garbės daktaro vardas.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Tad ar sugebės „Laisvės ir teisingumo“ partija prasibrauti į Seimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su „Laisvės ir Teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.

Partijos prieš Seimo rinkimus formaliai varžosi siūlydamos savas programas, tačiau gyventojams jos mažai rūpi. Žmonės pripažįsta, kad jų simpatijas lemia visai kiti kriterijai, dažnai su būsimu darbu visai nesusiję. Psichologai ir politologai meta akmenį į pačių rinkėjų daržą, esą Lietuvos rinkėjai nebrandūs, o balsus atiduoda tiems, kurie gražiau atrodo, ar suranda charizmatišką lyderį, gebantį sukurti linksmą šou, nors šis yra sukčius ir avantiūristas.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau politiniame gyvenime – visiška ramybė.  Ar partijos tokios tikros dėl savo lyderystės, kalbėjome su politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi. Laba diena. Tai iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau tylu, ramu.

Iki Seimo rinkimų liko lygiai mėnuo. Ta proga Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė galutinį kandidatų į parlamentą sąrašą. O jame – gausu įdomybių. Sąraše – net 22 milijonieriai, septyniais daugiau nei per praėjusius rinkimus. Pasirodo, valdžia ir jos gėrybės masina vis daugiau tautiečių – kaskart tapti Seimo nariais nori vis daugiau žmonių. Nors daug kalbama apie jaunus veidus politikoje, statistiškai kandidatų amžius – vis vyresnis. Moterų sąraše – vos trečdalis.

Į Seimą norinčių patekti partijų lyderiai kaip reikiant kimba vieni kitiems į atlapus. Pristatydami savo politines programas dalis galimų tautos išrinktųjų nusprendė dėmesio siekti ne savo idėjomis, bet sumenkindami varžovus. Bene labiausiai aštrių žodžių varžovams negailėjo buvęs krepšinio treneris Tomas Pačėsas. Daugybė politikų giriasi, kad jų rinkiminės programos – pačios geriausios.

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi.

Jungtinėse Valstijose socialinių tinklų gigantai „Facebook“ ir „Twitter“ kartu su Federaliniu tyrimų biuru skelbia užkirtę kelią Rusijos programišių bandymams kištis į artėjančius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Kiršinti rinkėjus ir skleisti dezinformaciją skirtas tinklas samdė žurnalistus, o savo pėdas mėtė į pagalbą pasitelkęs dirbtinį intelektą.

Politinių partijų lyderiai sudalyvavo savotiškoje loterijoje – išsitraukė numerius, kurie per rinkimus biuleteniuose bus parašyti prie jų partijų pavadinimų. Netikėtai čia sublizgėjo į Seimą atkeliavusi garsioji bėglė Neringa Venckienė. Savo partijai ji ištraukė pirmąjį numerį. Tiesa, džiaugsmu trykštančios N. Venckienės emocijas gesina Vyriausioji rinkimų komisija. Gali būti, kad per apkaltą mandato netekusi buvusi teisėja iš rinkimų sąrašų bus išbraukta.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Generalinį prokurorą, teisingumo bei užsienio reikalų ministrus. Seimo narys domisi, kokiomis sąlygomis į Rusijos Federaciją išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.  Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas.

Laisvės partijos lyderė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė apie valdančiųjų planus įkurti valstybinį banką teigia, kad turime leisti veikti rinkai ir pritraukti naujų privačių bankų, o ne kurti valstybinius monstrus.  „Valstybės dalyvavimas bankų versle reikštų naujus įsipareigojimus valstybei ir naujus mokesčius mums. 1 ar 2 mlrd. € būtų reikalingi steigiant konkurencingą valstybinį banką. Palyginimui – mūsų patvirtintos 2020 m. biudžeto pajamos – 11.454 mlrd.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.