politika

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Niujorko gubernatorius – seksualinio priekabiavimo skandalo epicentre. Nepriklausomi tyrėjai skelbia, kad jis lytiškai priekabiavo prie vienuolikos moterų. Pats gubernatorius tai griežtai neigia, o prezidentas Džo Baidenas ragina jį atsistatydinti.  Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo skęsta seksualinio priekabiavimo skandale.

Lietuvoje – rietenos dėl plūstančio migrantų srauto. Kas nutiko Lietuvos valstybei, kad be isterijos ir krizės nesugebame išspręsti saujelės nelegalių migrantų problemos ir užtikrinti tinkamą sienos apsaugą? „Dienos komentare“ atsakymus, savo mintis į šiuos klausimus išdėstė rašytojas Andrius Užkalnis. Savo naujausiame straipsnyje labai smarkiai rašote apie mūsų valdžios nesugebėjimą tvarkytis su nelegalių migrantų problema.

Ketvirtadienį po pietų Rūdninkų poligone apgyvendinami pirmieji migrantai. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, tačiau iš viso artimiausiu metu, tai yra artimiausiomis dienomis planuojama apgyvendinti apie 350“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečius pasieniečiai gabena savo tarnybiniu ir savivaldybių transportu, jiems padeda policija.  „Pirma iš A. Barausko, G. Žagunio ir Varėnos užkardų, kur labiausiai apkrautos.

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna. Vis dėlto skambant raudoms istorija gali pateikti svarbią ir netgi guodžiančią pamoką.

Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, trečiadienio vakarą vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tariasi su bendruomene dėl migrantų apgyvendinimo. „Šalčininkų mero kvietimu jie nuvažiavo į Rūdninkus pabendrauti su vietos bendruomene ir, tiesą pasakius, šiuo metu bent jau mes vertiname, kad pokalbis vyksta konstruktyviai“, – BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Lietuvoje užvirė arši diskusija dėl to, ar būtina šalyje skelbti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Būtent šiuo klausimu išsiskiria ne tik Vyriausybės narių nuomonė, bet ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio ir valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio požiūris. Buvęs premjeras S. Skvernelis tikina, kad įvesti nepaprastąją padėtį yra būtina, kitu atveju pavėluoti teisiniai veiksmai gali reikšti didelę žalą.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako nepalaikantis nepaprastosios padėties įvedimo dėl migrantų krizės ir neabejoja, kad tam nepritars tiek valstiečiai, tiek likusi Seimo opozicija.

Būtent tai per rinkimus žadėjo TS-LKD. Tada nesupratome, kad ta jėga bus nukreipta prieš Lietuvos piliečius. O galėjome nutuokti, nes juk būtent TS-LKD yra partija, kuriai esant valdžioje įvyksta visi rezonanciniai valstybės prievartos prieš savo taikius piliečius atvejai po įstojimo į ES ir NATO.  Situacija Rūdninkuose yra sudėtinga, to niekas neneigia.

Buvęs Seimo narys, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažėrė kritikos valdantiesiems dėl į Lietuvą plūstančių migrantų srauto, taip pat Covid-19 valdymo strategijos. Kaip rašė R. Karbauskis, valdančiųjų pareiškimai panašėją į viduramžius. „Sužvėrėję, godūs ir pikti.

Lietuvos institucijos turi siekti, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovautų NATO, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis „Kuo daugiau lietuviškų pavardžių mes girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau.

Gitanas Nausėda už per lėtą gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19 visas kritikos strėles paleido į Arūną Dulkį. Metų darbus pristatęs prezidentas giriasi gautais vakcinų kiekiais ir peikia Sveikatos apsaugos ministrą, kuris esą neturi plano, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus skiepytis. Nausėda savo pranešime taip pat demonstravo nuotraukų koliažus, gyrėsi svarbiausiais užsienio politikos pasiekimais ir įvardijo didžiausią savo metų klaidą.

Jungtinėse Valstijose – drama dėl balsavimo teisių. Respublikonai nori griežtinti rinkimų taisykles, o demokratai kaltina juos mėginimais varžyti žmonių balsavimo teisę. Neapsikentęs respublikonų stumiamų naujovių, į tautą kreipėsi prezidentas Džo Baidenas. Balsavimo teisės ribojimai – istorinis išbandymas Jungtinėms Valstijoms. Tai pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Jis į tautą kreipėsi po to, kai rinkimuose pralaimėjimą patyrusio Donaldo Trumpo paskatinti respublikonai ėmėsi balsavimo pataisų.

Tarp didžiausią turtą pernai deklaravusių Lietuvos politikų – Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, Antanas Guoga, pernai ėjęs Seimo nario pareigas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Valstybinei mokesčių inspekcijai trečiadienį paskelbus naujausius turto deklaracijų duomenis, BNS pateikia pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų dešimtuką. 1. Vidmantas Dambrauskas, vadovaujantis Birių krovinių terminalui. Jo turto vertė – 18,8 mln. eurų. 10 mln.

Reformų įgyvendinimas yra svarbu, tačiau Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO yra politinis sprendimas, teigia šios šalies prezidentas. „Manau, kad iš dalies narystės ES ir NATO klausimas susijęs su reformomis, bet daugiausia tai politiniai klausimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Volodymyras Zelenskis.

Seimas po karštų diskusijų imasi įstatymo projekto dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Kol valdantieji aiškina, kad V. Landsbergis faktiškai vadovavo Lietuvai, opozicija kaltina konservatorius istorijos perrašinėjimu. „De fakto“, taip, Vytautas Landsbergis buvo tas valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, tokius, kad net neleidžiat opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu.

Baigta Seimo pavasario sesija, o jos metu dėl politikų idėjų ginčų netrūko tiek parlamente, tiek ir visuomenėje. Valdantieji giriasi, kad dirbo neblogai, nepavyko pasiekti tikslų tik žmogaus teisių srityje, tačiau opozicija atkerta, kad darbas buvo toks nykus, jog jautėsi, kaip atostogose. O rūpestį dėl pandemijos pasekmių užgožė vertybiniai ginčai dėl partnerystės, lyties keitimo ir net Seimo tualetų. Seimo pavasario sesija kovą prasidėjo su dideliais užmojais.

Kinijos komunistinis režimas pompastiškai švenčia partijos įkūrimo šimtmetį. Šalį valdantis režimas, šventės proga užkūrė ir didžiulį smegenų plovimo aparatą – per televiziją transliuoja įspūdingus paradus, o prezidentas postringauja apie žmonių gerovę ir laisvę. Tuo pat metu kinų komunistai kalina ir galimai net sterilizuoja milijonus uigūrų ir bando iš istorijos ištrinti kruviną Tiananmenio aikštės susidorojimą.

Konservatoriaus Žygimanto Pavilionio prisišnekėjo – opozicija pyksta, kad jo kalbos kenkia Lietuvos užsienio politikai, todėl šiandien surengė slaptą balsavimą dėl jo išmetimo iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto. Kantrybės taurė opozicijai persipildė į dienos šviesą išlindus jo pokalbiams su rusų provokatoriais. Pavilionis Gitaną Nausėdą vadina simboliniu ir ragina nekreipti į šalies vadovą dėmesio.

Lietuvos politikai pirmadienį pareiškė nepripažįstantys Baltarusijos valdžios sprendimo stabdyti dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, nes jį priėmė nelegitimus režimas. „Nelegitimūs vadovai tokių sprendimų nepriima. Baltarusijos žmones yra laukiami pasinaudoti Rytų partnerystės privalumais, tik tai, matyt, atsitiks jau po rinkimų“, – BNS perduotame komentare sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms. „Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

Vokietijos ir Prancūzijos planai surengti Europos Sąjungos susitikimą su Vladimiru Putinu žlugo. Vietoj to eurobloko lyderiai Maskvai pasiuntė žinia, kad toliau elgiantis agresyviai, Rusijos gali laukti ekonominės sankcijos. Iš Vakarų Europos Rusiją pasiekusi karščio banga šiltesnių santykių iš Briuselio neatnešė. Kanclerės Angelis Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas siekti naujo dialogo su Maskva ir surengti susitikimą su Vladimiru Putino buvo atmestas.

Europos Sąjungos ambasadoriams sutarus dėl ekonominių sankcijų Baltarusijos ekonominiams sektoriams, Lukašenka grasina ir toliau į Baltijos šalis siųsti kontrabandą bei migrantus, be to, jis naciu išvadino Vokietijos užsienio reikalų ministrą. Skambant skystiems plojimams minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, Lukašenka jas pavertė dar vienu propagandos spektakliu.

Seimo kanceliarijos informacinių sistemų veikimas atkurtas. Šiuo metu teisėkūros procedūros Seime gali vykti įprasta tvarka, teigiama pranešime. Kai kurios Seimo informacinės sistemos nuo maždaug 8 val. buvo neprieinamos dėl audros nutrūkus elektros tiekimui ir po kelių valandų išsijungus tinklo kompiuterinei įrangai (tai nebuvo Seimo kanceliarijos įrangos gedimas ar kibernetinė ataka). Seimo kanceliarija nagrinės šio sutrikimo aplinkybes ir priežastis.

Grasinimai nužudyti Saulių Skvernelį lietuviui užtraukė 2000 eurų baudą. Buvusį premjerą internetinėmis feisbuko žinutėmis užsipuolė Šiaurės Airijoje gyvenantis emigrantas iš Kauno apskrities, kuriam nepatiko, kaip buvęs Ministras Pirmininkas reagavo į Jurbarko prievartautojo bylą, Skverneliui buvo skirta sustiprinta apsauga. Anot Vadovybės apsaugos tarnybos atstovų, kasmet Lietuvoje sulaukiama iki pusės tūkstančių panašių atvejų, apie grasinimus pasakoja ir kiti Seimo nariai.

Trečiadienį apie pusė šimto žmonių tęsia protesto akciją prie Seimo dėl valdžios vykdomos šeimos politikos. Ji prasidėjo antradienio rytą, tuomet prie parlamento buvo susirikinę keli šimtai žmonių. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nedavė leidimo mitingui, nes įvertino jį kaip politinę akciją, protestuotojai Seimo automobilių aikštelėje stoviniuoja grupelėmis. Mat akcijai iki 15 žmonių leidimo nereikia.

Antradienį prie Seimo susirinko keli šimtai žmonių, kurie protestuoja dėl valdžio vykdomos šeimos politikos. Šiame susibūrime apsilankė ir Seimo narys Petras Gražulis. Politikas teigė, kad mitingas bus vykdomas 3 dienas, o protestuojantys žmonės galės apsigyventi pas jį Seimo viešbutyje. „Vyksta protesto mitingas prieš dabartinę Vyriausybę, prieš Seimo daugumą, prieš priimamus sprendimus. <...> Vaikai gimsta iš tėvo ir motinos, niekada nebus taip, kad vyrai gimdytų.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje. Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris išsamiausiai svarsto ir labiausiai gilinasi į lošimų ir rinkos reguliavimą, vadovas Mykolas Majauskas sako, kad visada, kai registruojamos su šia rinka susijusios pataisos ir vyksta svarstymai komitete ar Seime, politikai sulaukia spaudimo. Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.  „Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo iš Užsienio reikalų komiteto (UKR) pirmininko pareigų atstatydinti Žygimantą Pavilionį dėl jo paskelbto pokalbio su apsimetėliais iš Rusijos. Tuo metu Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų konservatoriaus Ž. Pavilionio atžvilgiu. „Pono Pavilionio pavyzdys parodė, kad visi turime labai būti budrūs ir atsargūs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikai siekdami gerovės Lietuvos gyventojams turėtų žiūrėti toliau savo nosies, teigė politologė Rima Urbonaitė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Tokią mintį jį pasakė aptarinėdama šiandien įvykusį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą.  Politologę kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Ponia Rima, atrodo, kad tas konfliktas tarp Nausėdos ir konservatorių persikėlė ir į metinį pranešimą. Gal jis nebuvo išryškintas, tačiau jį justi tikrai buvo galima.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gavo per veidą vieno iš savo vizitų Prancūzijos pietryčiuose metu. Socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip E. Macronas eina prie pertvaros, skiriančios nuo už jos susirinkusių žmonių. Tuomet vienas vyras, prie kurio ėjo pasisveikinti šalies vadovas, pakėlė prieš E. Macroną ranką. Pats prezidentas tuo metu buvo staigiai nutemptas apsaugos, o policija sulaikė du asmenis, skelbiama BBC.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad antrajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda išsakė pagrįstą kritiką valdančiajai daugumai – konservatoriams ir liberalams. „Prezidentas pažymėjo, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, demonstruoja neužtikrintumą ir blaškosi, nesugeba planuoti žingsnių į ateitį, kalbėjo apie bevaises rietenas ir neįsiklausymą. Tai – pagrįsta kritika valdantiesiems, visa tai matome ir šiandien.

Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso jau nuo šios savaitės gali visi vyresni nei 16-os metų amžiaus žmonės. Prasidėjo masinė vakcinacija. O ar Lietuva netolimoje ateityje gali pati pradėti gaminti vakcinas nuo koronaviruso? Ir mūsų šalies mokslininkai, ir valdžia tvirtina, kad taip. Lietuvos biotechnologijų įmones gyrė ir čia apsilankęs už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras. Tiesa, ar šie norai gali tapti realybe, lieka daug klaustukų.

Kremliui į kalėjimus susodinus visus Vladimiro Putino politinius oponentus, artėjančiuose Dūmos rinkimuose politinės intrigos visgi bus. Rinkimuose Putino partijai iššūkį meta Holivudo filmų žvaigždė Stevenas Seagalas, kuris pareiškė, kad šalyje būtina griežtinti įstatymus.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Opozicinė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, sparčiai auga ir naują pirmininkę išsirinkusių socialdemokratų reitingas, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.

Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą. Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Sukanka lygiai dveji metai, kai tauta prezidentu išsirinko Gitaną Nausėdą. Ekspertai atviri – šalies vadovas per šį laiką pasiūlė gerų iniciatyvų, visgi savo vietos politikos padangėje Nausėda tebeieško. Itin ekspertus stebina, kad jie patys ir visuomenė nuolat turi spėlioti, ką šalies vadovas iš tiesų norėjo pasakyti viena ar kita žinute.

Naujausios apklausos rodo, kad mažiau žmonių palankiai vertina Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę.  Kol šių Vyriausybės narių reintingai krenta, Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga gali pasigirti priešingais rezultatais. Politologai ir apžvalgininkai aiškina, kad rinkėjų atmintis – trumpa, o valdžia nepatenkinti Lietuvos gyventojai ieško, į ką atsiremti, gręžiasi į opoziciją.  „Aš savo reintingų nei tada, kai jie kyla, nei tada, kai jie krenta nekomentuoju.

Ingridai Šimonytei, kaip ir kiekvienam naujos kadencijos premjerui, kas ketverius metus, gegužę tenka paradoksali užduotis – pristatyti ataskaitą apie darbus, kuriuos Vyriausybė atliko pernai. „Čia turbūt toks keistesnis žanras, kai man į tribūną reikėtų ateiti su Sauliumi Skverneliu“, – ironizavo ministrė pirmininkė.  Deja, Skvernelio nebuvo net salėje, ataskaita jo, matyt, nesudomino. O Šimonytė su savo ministrais pernai dirbo tik tris savaites.

Ginčas tarp konservatorių ir Prezidento gilėja ir net tampa pajuokos objektu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kviečia Gitaną Nausėdą susitikti akis į akį ir aptarti, kas atstovaus Europos Vadovų Taryboje – šalies vadovas ar premjerė Šimonytė. Nepavykus susitarti, grasinama įstatymo projektu, kuris įteisintų Ministro Pirmininko atstovavimą Europos lyderių susitikimuose. Tokie ketinimai apžvalgininkams panašūs į šantažą.

Viešai pareiškę paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai užsieniečiai galės būti įtraukiami į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą. Ketvirtadienį Lietuvos Seimas priėmė tai numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Už jas balsavo 113 parlamentarų, vienas buvo prieš, 16 susilaikė.

Į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prezidento Gitano Nausėdos deleguojamas politologas Šarūnas Liekis kaltina Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) spaudimu, konservatoriai kaltinimus neigia.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Gegužės 17 d. pasauliui minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją Vilniaus Rotušės aikštė pasipuošė vaivorykštės spalvų suoliuku. Tai simbolinė Laisvės frakcijos dovana Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, rašoma pranešime spaudai. Kaip teigia frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, tokia draugystės, dialogo ir atvirumo idėja gimė kaip taiki simbolinė atsvara.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.