poliklinika

Atliekant inžinerinius darbus buvo pažeistas optinis kabelis, dėl kurių sutriko kelių sostinės poliklinikų, radijo stočių bei Muitinės kriminalinės tarnybos veikla. Kaip remdamasis šaltinių duomenimis skelbia naujienų portalas 15min., kabelis galėjo būti pažeistas vykdant darbus Vilniaus Laisvės prospekte.

Antradienį Lietuvą sukrėtė istoriją apie staiga Antakalnio poliklinikoje mirusį gydytoją reumatologą Audrių Gocentą. Apie netikėtą gydytojo mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Utenos ligoninės kolektyvas. Anot jų, A. Gocentą mylėjo ir gerbė tiek jo kolegos, tiek pacientai. Utenos ligoninės bendruomenė antradienį pranešė, kad Antakalnio poliklinikoje netikėtai miręs gydytojas – tai reumatologas A. Gocentas.

Vilniaus Antakalnio poliklinikoje antradienio rytą staiga mirė čia dirbęs gydytojas. Vyras sąmonę prarado atvykęs į darbą, jį dar bandė gaivinti kolegos, tačiau galiausiai gydytojui konstatuota mirtis. Kaip praneša naujienų portalas „Lrytas“, pirmasis pranešimas apie nelaimę Antakalnio poliklinikoje spalio 6 d. gautas apie 8 val. 15 min. Pagalbos telefonu buvo pranešta, kad atvykęs į darbą čia dirbantis gydytojas (gim. 1965 m.) staiga susmuko praradęs sąmonę.

Lietuvoje veikia bent kelios nemokamos prevencinės programos, tačiau medikai sako vis dar susiduriantys su žmonių pasyvumu. Nuo apsilankymo pas gydytoją kitą kartą juos stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir baimė, kad bus nustatyta kokia nors liga. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.

Nuo spalio 1 d. pacientų laukia pokyčiai – poliklinikose įsigalioja nauja tvarka, kai dalį tyrimų paskirti nebūtinai turės gydytojas. Taip pat yra pakeitimų dėl mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia laukiančius pokyčius. Nuo spalio 1 d. – svarbūs pokyčiai poliklinikose Nuo spalio 1 d. slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus.

Nuo spalio 1 d. poliklinikose laukia pokyčiai – slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus. Viliamasi, kad taip šeimos gydytojai daugiau laiko galės skirti tiems pacientams, kuriems labiausiai reikalingos jo kompetencijos. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plečiamos slaugytojų funkcijos leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą.

Sveikatos apsaugos ministerija plečia slaugytojų vaidmenį šeimos gydytojo komandoje: nuo spalio 1 d. jiems suteikiama daugiau galimybių skirti tam tikrus tyrimus ir vertinti jų rezultatus. Tai leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą ir daugiau gydytojo laiko skirti pacientams, kuriems reikalingos jo žinios ir kompetencija. „Šeimos gydytojo komanda turi veikti kaip komanda – kiekvienas specialistas turi atlikti tas funkcijas, kurioms yra pasirengęs.

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Panevėžyje pacientus pasitinka daugiau nei už 3 milijonus eurų rekonstruota konsultacijų poliklinika. Tačiau gyventojai sako, kad reikia ne naujų sienų, o gydytojų. Mat norint pakliūti pas kai kuriuos specialistus, tenka laukti pusmetį ir ilgiau. Pavyzdžiui, laukti kardiologo konsultacijos gali tekti ir 8 mėnesius, akių gydytojo – dar ilgiau.  Plačiau apie tai –TV3 Žiniose.

Nesiliauja gyventojų skundai, kad eilėje pas gydytoją tenka laukti ištisus mėnesius, o atvykus konsultacijai poliklinikose pasitinka tušti koridoriai. Jiems susidaro įspūdis, esą gydytojai iš tiesų nedirba, o eilės išpūstos dirbtinai.  Pastarosiomis dienomis socialinėje erdvėje pasirodė ne vienas toks skundas – žmonės stebėjosi, kodėl gydymo įstaigoje koridoriuje laukia tik jie patys. Negana to, dar ir gydytojas nepriima numatytu laiku.

Blogų ar gėdingų klausimų, ypač kai jie susiję su sveikata, nėra. Vis tik gydytojai neslepia, kad kai kurie pacientų skundai ir atvykimo į gydymo įstaigą aplinkybės priverčia pakelti antakį. Nors medikai pabrėžia, kad yra pasiruošę padėti visais atvejais, dalis pacientų gerokai nustebina, į Skubios pagalbos skyrių ar skubiai konsultacijai pas šeimos gydytoją atvykę dėl keistai ir kurioziškai skambančių nusiskundimų.

Sostinės Šeškinės poliklinika atvėrė naują Vaikų raidos centrą, kuriuo sieks didinti psichikos sveikatos priežiūros prieinamumą vaikams ir paaugliams bei atliepti didėjantį vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos paslaugų poreikį, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. „Augant paslaugų poreikiui esamose poliklinikos patalpose nebeturėjome galimybių užtikrinti visų sąlygų tolesnei plėtrai, todėl priėmėme sprendimą įkurti naujas erdves.

Sukčiai vis dažniau naudojasi žmonių pasitikėjimu gydymo įstaigomis. Antakalnio poliklinika įspėja apie atvejus, kai gyventojams skambinantys asmenys melagingai prisistato poliklinikos darbuotojais ir pažymi, kokių duomenų ar informacijos poliklinikos specialistai niekada neprašo telefonu.  Telefoniniai sukčiai nuolat ieško naujų būdų pelnyti gyventojų pasitikėjimą, o viena naujausių jų naudojamų taktikų – prisistatyti gydymo įstaigų darbuotojais.

Sveikatos apsaugos ministerija perspėja gyventojus dėl šiuo metu plintančio sukčiavimo būdo. Pranešimu apie tai ministerija pasidalijo savo „Facebook“ puslapyje. „Perspėjame, kad pastaruoju metu policija fiksuoja sukčiavimo atvejus, kai gyventojams skambina nepažįstami asmenys, bendraujantys rusų kalba, prisistato poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais ir apgaulės būdu išvilioja pinigus.

Pacientams Vilniuje duris atvėrė atnaujinta Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centro registratūra. Viena pagrindinių įstaigos erdvių tapo funkcionalesnė, geriau pritaikyta tiek pacientų, tiek darbuotojų poreikiams, registratūroje įdiegti ir šiuolaikiniai pacientų aptarnavimo sprendimai. Kartu pristatytas ir naujas įstaigos vizualinis identitetas.   Plačiau – pranešime spaudai.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų programą, kuria siekiama gerinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Vilniaus rajono ir Nemenčinės poliklinikose. Savivaldybės teigimu, programa apima kompleksines priemones, skirtas stiprinti šeimos gydytojų komandas, gerinti paslaugų organizavimą, mažinti pacientų laukimo laiką bei skatinti prevencinių programų įgyvendinimą.

Staiga beveik vienu metu kartu su vaiku susirgusi klaipėdietė Austėja atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – nedarbingumo nuotoliu šeimos gydytojas išduoti negali, o ji karščiuodama turėjo rizikuoti palikti sergantį vaiką vieną ir pačiai atvykti į kliniką gyvai. Moteris kritikavo, kad dabartinė sistema vis tik neatrodo draugiška žmogui. Moteris pasakojo susirgusi dar savaitgalį, tad gydėsi namie ir į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašiusi, dėl nedarbingumo kreipėsi pirmadienį.

Niekas neprieštaraus, kad gydytojas gydytojui nelygus, tačiau pacientų patirtys rodo, jog medikų dėmesingumo pakanka ne visada. Štai vilnietis Gediminas pasakojo, kad po paskutinio profilaktinio patikrinimo rimtai nusprendęs pakeisti savo šeimos gydytoją.  „Ar tam moku privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), kad ChatGPT klausinėčiau apie savo sveikatos būklę?“ – piktinosi jis. Gediminas (tikrasis vardas ir aprašoma klinika žinoma, – red. past.

Staiga sunegalavus nedarbo ar šventinę dieną patekti pas savo šeimos gydytoją sudėtinga. Nors nemažai gyventojų tokiu atveju skuba į ligoninės priėmimo skyrių, ligonių kasų specialistai ragina to nedaryt, jei situacija nėra kritinė.    Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų, šventiniu laikotarpiu žmonės keičia įprastą dienos ritmą, aktyviau leidžia laiką, daugiau keliauja, todėl didėja negalavimų ar traumų rizika.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) derinimui registruotas naujas įsakymas įplieskė medikų diskusijas – gydytojai ne tik svarstė, ar siūlomi keitimai yra laiku ir vietoje, bet ir neieškojo žodžio kišenėje ironizuodami, kad, pasirodo, nebegalės sau išduoti mirties liudijimo.

Gyventojams sunerimus dėl elektroninėje paskyroje rastų neaiškių duomenų apie prisirašymą prie gydymo įstaigos be jų žinios, Valstybinė ligonių kasa (VLK) suskubo paaiškinti, dėl ko taip galėjo nutikti. VLK dalinosi sulaukusi gyventojo kreipimosi – jis nustebo, kai prisijungęs prie elektroninės paskyros išvydo nebūtus dalykus. „Žmogus sunerimo, kai e.vlk.

Antradienį ryte Šeškinės poliklinikoje kilo sujudimas – dingo elektra, įstaiga laikinai nebuvo pasiekiama. Nors netrukus atnaujinta informacija, kad elektra atsirado, įstaiga vis dar susiduria su sunkumais – pacientų liudijimu, dar neveikia kompiuteriai. ESO duomenimis, elektros sutrikimai truko trumpiau nei valandą. Šeškinės poliklinika įspėjimu apie dingusią elektrą pasidalino socialiniame tinkle. „Dėl elektros tiekimo sutrikimų šiuo metu poliklinika yra laikinai nepasiekiama.

Reaguodamas į sparčiai plintančias infekcijas ir stipriai išaugusių gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių pacientų ir medikų skaičių, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras imasi griežtesnių saugumo priemonių. Nuo 2026 m. sausio 28 d. įstaigos patalpose lankytojams ir personalui vėl tapo privaloma dėvėti medicinines veido kaukes.

Valstybinės gydymo įstaigos Lietuvoje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: jos pralaimi konkurencinę kovą privačiam sektoriui ne tik dėl pacientų, bet ir dėl specialistų. Kol viešasis sektorius neša sunkią naštą išlaikydamas nuostolingas, bet gyventojams būtinas kaimo ambulatorijas ir rūpindamasis sunkiausiais ligoniais, privačios klinikos vilioja medikus tūkstančiais eurų didesniais atlyginimais ir lengvesniu darbo krūviu.

Šeimos gydytojai pasijautė lyg gavę antausį – ką tik lydėjusį džiaugsmą dėl atvertos galimybės tam tikrus tyrimus atlikti daugiau pacientų, suglumino žinia, kad dalies paslaugų įkainiai buvo gerokai sumažinti. Nuogąstaujama, kad dėl to gali pablogėti kai kurių ligų kontrolė. Ligonių kasos gi ramina, kad įstaigos dėl pasikeitimų mažiau lėšų negaus. Pastarosiomis dienomis šeimos gydytojai neslėpė nusivylimo, kad tokie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimai varo į neviltį.

Šeškinės poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo svarbia informacija apie senyvo amžiaus žmonėms skirtas paslaugas ir galimybes gauti kompleksinę pagalbą. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad vis didesnę reikšmę įgauna ne tik ligų gydymas, bet ir gyvenimo kokybės išsaugojimas vyresniame amžiuje.

Dėl šventinę savaitę mažo įprastų darbo dienų skaičiaus, antrąją Kalėdų dieną Vilniaus poliklinikose pagalba bus teikiama šeštadienio grafiku, tuo metu Kauno ir Klaipėdos poliklinikos šventinėmis dienomis laikysis įprasto režimo – nedirbs.

Tęsiant sostinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo darbus, remonto darbai užbaigti Centro poliklinikos Diagnostikos centre Pylimo gatvėje. Tai tik vienas iš keturių atnaujinamų padalinių, kurių remonto bendra vertė siekia 853 tūkst. eurų. Prie šios įstaigos yra prisirašę net 117 tūkst. vilniečių, todėl fizinės aplinkos pokyčius pajaus didelis gyventojų bei jiems teikiančių paslaugas darbuotojų skaičius. Be to, pacientų laukia ir nauja paslaugos.

Pacientai apstulbę, ne vienoje įstaigoje susidūrę su nukeliamomis operacijomis arba stabdomu nemokamų tyrimų atlikimu. Ligonių kasų paaiškinimas paprastas – skirtų lėšų limitas išeikvotas, o už daugiau paslaugų apmokėta nebus. Tiesa, primenama, kad atlikti tyrimus bei gauti kitas paslaugas galima ir kitose šalies įstaigose.  Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie apribojamas iš valstybės lėšų apmokamas sveikatos paslaugas.

Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti. Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo.

Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijos vertins, ar e.sveikatos sistemą reikėtų paversti savarankiška sistema, perimant jos administravimą iš dabar tai darančio Registrų centro. Šis ir kiti klausimai buvo aptarti pirmadienį vykusiame ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo bei sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės susitikime.

Praėjusią savaitę sostinėje atidaryta atnaujinta Antakalnio poliklinikos registratūra. Jos remontui iš viso skirta apie 835 tūkst. eurų, iš kurių per 600 tūkst. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, modernizuojant registratūrą įdiegta nauja eilių valdymo sistema, atnaujintas pagrindinis terminalas, atnaujinta rūbinė ir išplėsta savitarnos spintelių zona bei įrengta speciali vieta neįgaliųjų vežimėliams laikyti ir išduoti.

Lietuvos teismai priėmė sprendimą, patvirtinantį, kad Kupiškio poliklinika neteisėtai atleido savo ilgametį teisininką Eugenijų Gaščenką. Vyras įstaigoje dirbo nuotoliniu būdu pusę etato, o po vaiko priežiūros atostogų, kaip pats sako, susidūrė ne tik su priešišku vadovės elgesiu, bet ir „mobingu, priekabiavimu, absurdiškomis užduotimis ir nepagrįstais kaltinimais“. Teisininkas E. Gaščenka pasakoja 1,5 metų ėjęs per teismus dėl neteisėto atleidimo iš darbovietės.

Alytaus poliklinika pasidalino svarbia informacija dėl pasikeitusių registracijos numerių. Žinia apie pasikeitimus gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle: „Informuojame, kad visi iki šiol buvę atskiri apylinkių registracijos telefono numeriai yra sujungti ir nebegalioja. Nuo šiol registracijai naudojamas vienas bendras kontaktinis numeris: +370 315 36603 Prašome registruojantis skambinti šiuo bendruoju telefono numeriu.

Panašu, kad po grandiozinių E. sveikatos atnaujinimų, kaip skelbė pats Registrų centras, sistema vis dar nesugeba atsigauti. Jau visą savaitę medikų kantrybę bandžiusi E. sveikata vėl stringa. Pacientai savo ruožtu piktinasi negalintys užsiregistruoti pas gydytojus. Vilnietė Laura (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – red. past.) piktinosi, kad susirgus dvejų metukų dukrai bandydama prisiskambinti į Karoliniškių polikliniką ir užsiregistruoti pas gydytoją liko nieko nepešusi.

Buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pagrįstai nuteistas už tai, jog, siekdamas turtinės naudos sau ir savo sūnui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jam patikėtą ir jo vadovautos įmonės turtą – 1 tūkst. 172 eurus.  Tai antradienį galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad E. Ašoklio veiksmus žemesnės instancijos teismai kvalifikavo tinkamai.

Lietuvoje augant sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laikinai keičiasi ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Atvejų skaičiui pasiekus tam tikrą lygį, gydytojai „biuletenį“ minėtomis ligomis susirgusiam žmogui gali išduoti ir nuotoliniu būdu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai.

„Matai, kad tokiam žmogui bus labai sunku sirgti“, – kalbėdama apie atvejus, kai liga palaužia ilgai sveikus buvusius žmones pastebi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, tai kartais net gąsdins ir įsimena labiau nei tas pacientas, „kuris juoda lipnia juosta užsiklijavo žaizdą ar susigalvojo, kad gers citriną ir išsigydys opą“.  „Gydytojai mato ligas, mirtį, tai yra gyvenimo dalis.

Visuotinė E-sveikatos sistema vėl stringa, nors tai – anokia naujiena. Su didesniais ar mažesniais jos trikdžiais medikai susiduria gana dažnai, o kol sistema neveikia, kai kurių sričių medikai, deja, nei pacientų priimti negali, nei vaistų jiems išrašyti, nei kai kurių procedūrų atlikti.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus vis dar išlieka didele problema Lietuvoje. Tačiau ne viena šalies poliklinika dalinasi ir geromis žiniomis, kai pas gydytoją galima patekti ir tą pačią savaitę. Tiesa, svarbu turėti šeimos gydytojo siuntimą. Tokia žinia socialiniame tinkle pirmadienį pasidalino ir Vilniaus rajono poliklinika.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

„Eilės yra neišvengiamos tam, kad kiekvienam iš mūsų nereikėtų mokėti bent po 500 eurų draudimo“, – įsitikinusi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, vienintelė galimybė, kad pas gydytojus nebūtų eilių, jei sveikatos priežiūra būtų prioritetizuota nacionaliniu mastu ir visi sutiktų už ją mokėti daugiau. „Kas negali finansiškai, „paaukotų“ savo vaiką tapti slaugytoju ir panašiai. Arba tada reikia gimdyti po 4–5 vaikus. Gal imigrantai čia mums padės“, – svarstė ji.

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Bandymas laiku patekti pas gydytojus Lietuvoje kai kuriems tampa jau nebe anekdotu, o tikru košmaru. Daugelio nebestebina ne tik kelių mėnesių, bet ir metų ilgumo eilės. Svarstant, kaip būtų galima jas sumažinti, prabylama ir apie itin nepopuliarius sprendimus – siuntimų apmokestinimą arba baudų už neatvykimą pas gydytojus taikymą.  Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc.

Nors eilės sveikatos sektoriuje tapo neatsiejama kasdienybe, kai kuriuos žmones nustebina pasitaikantis paradoksas. Jei pas vienus gydytojus specialistus laukiame mėnesių mėnesiais, pas kitus pavyksta patekti net tą pačią dieną ar per savaitę. Kodėl taip nutinka? Ne viena poliklinika savo socialiniuose tinkluose kas savaitę pasidalina sąrašu gydytojų specialistų, pas kuriuos turint siuntimą būtų galima patekti vos per kelias dienas. Viena tokių įstaigų – Vilniaus Centro poliklinika.

Jau prieš pat rugsėjį suskubę atlikti privalomą vaiko sveikatos patikrinimą kai kurie tėvai gali likti nieko nepešę. Dalyje poliklinikų dabar fiksuojamas pats pikas – ypač apgulti įvairių sričių vaikų ligų gydytojai, tad eilės išauga. Tiesa, kitos įstaigos džiaugiasi, kad dėl aktyvios vadybos didelių grūsčių pavyksta išvengti. Nors visada turi laiko dar pavasarį ar vasaros pradžioje, daugelis tėvų profilaktiškai pasirūpinti vaiko sveikata suskumba jau prieš pat naujus mokslo metus.

Ilgos laukimo eilės pas gydytojus – vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.