pinigai

Studentų sąjunga informuoja, kad nuo spalio 22 iki lapkričio 9 dienos vyksta papildomų paraiškųpriėmimas socialinei stipendijai gauti. Studentai paraiškas drauge su reikalingais dokumentais turi pristatyti savo aukštosioms mokykloms. Paraiškas turi teisę teikti tiek valstybinių, tiek privačių aukštųjų mokyklų studentai. Į sąrašus įtraukiami studentai turintys teisępretenduoti į socialinę stipendiją, tinkamai dokumentus pateikę bei atitinkantys vieną iš nustatytų socialinių kriterijų.

Latvijos verslininkui nepavyko apvynioti apie pirštą Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos ir iš savo šalies bei Lenkijos biudžetų neteisėtai pasisavinti per 9 milijonus litų. Nors latvis šį kartą veikė kur kas sumaniau, nei anksčiau tą patį bandę daryti jo tautiečiai, panevėžiečiai mokesčių specialistai perkando jo sukurtą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, apėmusią tris valstybes: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, ir laiku užkirto kelią pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.

„Net ir labai sėkmingai dirbdamas samdomą darbą, milijonieriumi netapsi,“ – patogaus gyvenimo mitą sugriauna vienas pirmųjų investuotojų šalyje Vaclovas Šleinota. Ekonomistas, pramonininkas bei verslininkas nuramina patardamas finansinės nepriklausomybės siekti investuojant ir traktuoti tai tiesiog kaip dar vieną būdą tvarkyti asmenines lėšas. Šiuolaikinėje visuomenėje jaunas žmogus kaip vieną svarbiausių tikslų dažnai nurodo finansinę nepriklausomybę.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė grąžins už studijas sumokėtus pinigus. Vyriausybė patvirtino studijų kainos kompensavimo tvarką. Lėšos už studijas bus grąžinamos pagal 2009 m. priimtą Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame numatyta kompensuoti studijų kainą pažangiausiems studentams, besimokantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Sprendžiant iš kai kurių Vyriausybės veiksmų gali atrodyti, kad valstybėje ekonomikos krizė baigėsi – Ministrų kabineto pateiktame Seimui 2011 metų biudžeto projekte ministerijoms siūloma skirti 3,7 mlrd. litų daugiau nei šiemet. Rožiniai planai Neskaitant Europos Sąjungos ir kitos paramos, nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos bus 6,9 mlrd. litų didesnės nei šiemet ir sieks 20 mlrd. Lt. Vadinasi, Finansų ministerija kitais metais viliasi surinkti 12,7 proc.

Pigios elektros era baigėsi ne praėjusių metų pabaigoje, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. Ji baigsis kitąmet. Taip teigia elektros importuotojai. Kiek kitąmet vartotojai mokės už elektrą, labai priklauso nuo to, kiek kainuos importuojama energija. Lietuva maždaug pusę reikalingos elektros importuoja.

Laikraščių išnešiojimas rytais savo mikrorajone, kaimynų šuns vedžiojimas, žolės pjovimas, lapų grėbimas ar sniego kasimas už simbolinį alygį – tokius papildomus darbus dirbančius moksleivius galima išvysti amerikiečių filmuose.

Vietiniai žvejai užsimojo gaivinti gilias tradicijas Lietuvoje turėjusią žuvies dieną- ketvirtadienį. Pirmoji atgijusi žuvies diena jau šį ketvirtadienį, spalio 21 d., nudžiugins sostinės gyventojus. Visus, išsiilgusius tikros šviežios žuvies žvejai kviečia į Vilniaus Centrinę ūkininkų prekyvietę, įsikūrusią Ukmergės g. „Ketvirtadienis  – „žuvies diena“, buvo puiki senolių tradicija. Pamenu, kaip tais laikais kiekvieną ketvirtadienį visose valgyklose būdavo patiekiama žuvis.

Pernai Lietuvoje siautusį pandeminį gripą ir jo sukeltas visuomenės reakcijas medikai, kurie dėl pacientų gausos buvo atšaukti net iš atostogų, atsimins kaip košmarą, o farmacininkai, prisimindami, kaip iš vaistinių lentynų buvo šluote nušluoti su gripo prevencija susiję medikamentai, tikriausiai ilgesingais atsidūsta galvodami apie to meto pelnus.

Krovininių automobilių ir kontrabandinio benzino į Rusiją važinėjančių pasienio gyventojų eilės Kybartų bei Virbalio miesteliuose - tvarkingos.  Susisiekimo ministerija rado genialią išeitį: eiles reguliuoti pasamdyta privati saugos bendrovė, kuriai vien už 3 mėnesius iš mokesčių mokėtojų kišenės bus sumokėta beveik trečdalis milijono litų. Kol eilių kontrolė neparūpo Susisiekimo ministerijai, valstybė neturėjo jokių išlaidų. Maža to! Dar ir gaudavo pajamų iš mokesčių.

Kitais metais vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti. Iš kur plūstelės pinigų? Be optimistinio požiūrio, kad ekonomika augs sparčiau, premjeras Andrius Kubilius mato dar vieną šaltinį. „Manome, jog galima ir būtina papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų“, – biudžeto didinimo planais dalijosi pašnekovas.

Ironiškas juokelis, kad nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas, sunkmečių įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Iš Druskininkų studijuoti į Vilnių atvykusi antrakursė Margarita gyvena studentų bendrabutyje, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 150 litų, tai mažiausias mokestis, nes mergina gyvena triviečiame kambaryje.

Vyriausybei paskubomis patvirtinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė iškart suskubo pranešti džiugią žinią: Lietuvai kitąmet reikės skolintis perpus mažiau nei šiais metais, nors dabar jau esame skolingi dvejų metų nacionalinio biudžeto pajamas. O premjeras Andrius Kubilius, dar prieš savaitę aiškinęs, kad kitąmet jokie mokesčiai nedidės, pasirodo, apsimelavo. Apetitas suvaldytas? „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti.

Ūžtelėjusi švietimo įstaigų renovacijos banga keturiems Panevėžio lopšeliams-darželiams atsirūgo. Jau greitai sueis metai, kai savo mantą susikrovę Panevėžio statybos tresto (PST) darbininkai išsikraustė palikę darželius tik pusiau suremontuotus. Statybininkai sugrįžti nežada, kol Savivaldybė neskirs papildomo finansavimo – maždaug milijono litų.

Didžiosios Britanijos vyriausybės planai didinti mokesčius už studijas sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Pasisakantieji prieš tokius planus teigia, kad padidinus mokesčius iki 12 tūkst.

Kyšiu turi būti laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir nematerialus atlygis, tokiam teisingumo ministro siūlymui pritarė vyriausybė. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu. Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai ar apdovanojimai, ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų.

Balsas.lt žiniomis, dalis bankrutuojančios bendrovės „Star1 Airlines“ bilietus turinčių klientų už juos atsiskaitinėjo kreditinėmis kortelėmis ir per bankus galės atgauti savo sumokėtus pinigus. Balsas.lt skaitytojams, įsigijusiems šios bendrovės bilietus ir norintiems atgauti savo pinigus, tik kreditine kortele sumokėję žmonės galės atgauti savo pinigus. Tačiau buvusiems šios oro bendrovės klientams, kurie mokėjo naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga, tokios galimybės neturės.

Aukšti policijos pareigūnai ir kitų teisėsaugos įstaigų vadovai prie solidžių atlyginimų prisiduria ir brangiomis dovanomis. Dažniausiai vadovus dovanomis lepina jų mamos: tai žemės sklypą parūpina, tai penkiaženklę sumą litais atskaičiuoja... Bet yra ir išimčių. Pavyzdžiui, rajono prokuratūros vadovui pavyko gauti labai gerą uošvienę, kuri pareigūno šeimą parėmė stambia pinigų suma.

Tikriausiai girdėjote sakant, kad roges ruošti reikia dar vasarą. Išmintinga ta liaudis: šaltuoju metų sezonu paprastai padidėja daugelio namų ūkių išlaidos, tad pokyčiai nėra tokie skausmingi tiems, kurie išlaidų augimui pasirengia iš anksto. Tai padaryti nėra taip sunku – pakanka prisiminti keletą dalykų, kurie žiemą padės jaustis finansiškai saugesniems. * Šventes švęskite, bet ruoškitės joms iš anksto.

Prekybos ir pramogų centrai skaičiuoja didesnę apyvartą, tačiau ploti rankomis neskuba – svarsto, ar tai jau ilgai laukiamo atsigavimo pradžia, ar viso labo sezono poveikis. Baigiantis vasarai ar įsibėgėjus rudeniui visuomet ūgteli prekyba – kur kas daugiau tuo metu išlaidauja tėvai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, rašo „Lietuvos rytas". Nors išaugo ne tik vaikiškų prekių paklausa, prekybininkai dar bijo džiaugtis – nežino, kokių pokyčių atneš šildymo sezonas.

Ignalinoje penktadienį grupė asmenų sumušė ir apiplėšė vyrą. Jis neteko daugiau kaip 5 tūkstančių litų. 34-erių E.L. į Ignalinos rajono policijos pareigūnus kreipėsi po vidurdienio. Jis pareiškė, kad tą pačią dieną apie 11 val. Beržiniškių kaime esančios negyvenamos sodybos kieme jį sumušė aštuoni asmenys. Jie, grasindami daiktu, panašiu į ginklą, atėmė 1 300 eurų ir 840 litų. Materialinis nuostolis – 5 325 litai. Nukentėjusysis dėl kūno sumušimo gydomas ambulatoriškai.

Lietuvos politikai mėgsta sveikinti medalius laiminčius sportininkus, bet meilė baigiasi, kai ateina laikas dalyti pinigus. Specialistai įspėja, kad šalies sportas verčiasi „senu bagažu". Jei padėtis nesikeis, greitai politikai neturės ko sveikinti. Olimpinėse žaidynėse skaičiuosime ne medalius, o matysime liūdnas diržų veržimo pasekmes. Pirmąjį spalio šeštadienį švenčiama kūno kultūros ir sporto diena. Ta proga geriausius sportininkus jau apdovanojo prezidentė.

Naujomis Civilinio kodekso pataisomis, kuriose numatomas privalomas lėšų kaupimas remontams, vyriausybė siekia sudaryti sąlygas daugiabučių namų administratoriams spausti žmones privalomai renovuoti namus ir paversti juos bankų įkaitais. Pataisas pateikė ministras Vyriausybė pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriose numatomos privalomos gyventojų įmokos daugiabučių remontui. Šias kodekso pataisas Vyriausybei pateikė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Pakalbėti šia tema paskatino premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad netrukus už valstybės skolą kitąmet gali tekti vien palūkanų sumokėti 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, kai pajamos sudarys tik apie 12 mlrd. Akivaizdu, kad tokia situacija prognozuoja ypač sunkius laikus visoms valstybės finansuojamoms sritims – švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, nacionalinės svarbos projektams ir taip toliau.

Didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai Pieno centrui, užgriuvo Konkurencijos tarybos inspektoriai. Bendrovių būstinėse užvakar jie atliko kratas.

Kitų metų savivaldybių tarybų rinkimams organizuoti reikės net 8 mln. litų daugiau, nei kainavo praėję savivaldos rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė skaičius kitų metų biudžetą rengiančiai Finansų ministerijai, kiek kainuos surengti 2011 m. vasario 27-ąją vyksiančius savivaldos rinkimus - tam biudžete paprašyta numatyti apie 26 mln. litų. Tuo tarpu 2007 m. įvykusiems savivaldybių tarybų rinkimams buvo skirta 18 mln. litų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau net LSDP pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius netiki, kad D. Grybauskaitė paleis dabartinį Seimą. Paklaustas, ko tikisi LSDP taryba, prašydama Dalios Grybauskaitės inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus – kas Lietuvoje pasikeistų, A. Butkevičius atsakė: „Norime, kad Prezidentė žinotų mūsų poziciją.

2010 m. antrąjį ketvirtį daugiausia investavo Lenkijos (447,6 mln. Lt), Tailando (61,7 mln. Lt), Suomijos (27,4 mln. Lt), Kipro (22 mln. Lt) ir Vokietijos (13,1 mln. Lt) investuotojai, skelbia Statistikos departamentas. Daugiausia investuota į kokso ir rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų gamybas (531,9 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (27,1 mln. Lt) ir profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (22,7 mln.

Nors Seimo nario mandatą galintis prarasti Mantas Adomėnas atkakliai kratosi sąsajų su jo įkurtu Demokratinės politikos institutu (DPI), bandymai sklaidyti įtarimus dėl uždarbiavimo dūžta. Aiškėja, kad jau tapęs Seimo nariu kelių milijonų litų vertės turtą deklaruojantis M.Adomėnas nevengdavo papildomai uždirbti. Turima duomenų, kad į parlamentaro kišenę, be pagrindinio atlyginimo, įbyrėjo dar per 14 tūkst. litų.

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai nepavyko inicijuoti šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo su Prancūzijos koncernu „Dalkia“. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotą projektą trečiadienį palaikė tik 18 savivaldybės tarybos narių, tuo metu 23 politikai balsavo prieš ketinimus nutraukti sutartį ar kitaip ją peržiūrėti, rašo delfi.lt Balsas.

Vilniaus miesto valdžia padidino automobilių stovėjimo mokesčius taip vadinamojoje mėlynojoje zonoje. Šalia Rotušės, taip pat prie Nacionalinio operos ir baleto teatro bei Šventaragio gatvėje norintiems pastatyti automobilį valanda kainuos 6 Lt, o dvidešimčiai minučių – 2 Lt. Iki šiol minėtose vietose automobilio pastatymas kainavo dvigubai mažiau. Sprendimui padidinti kainas trečiadienį pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė savivaldybėms 3 mln. 441 tūkst. litų škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti, didžioji dalis lėšų atiteks gyventojų būstų remontui. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą, kompensuos pačios savivaldybės. Iš Vyriausybės rezervo fondo nėra kompensuojami gyventojų patirti nuostoliai dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar prabangos prekių.

Bendrovė „Vilniaus vandenys" papildė įmonių, norinčių pasipelnyti vartotojų sąskaita, eilę. Ji prašo leisti padidinti šalto vandens kainas sostinės gyventojams pusantro karto, mat per pastaruosius dvejus metus sugebėjo nežinia kur pradanginti per 100 mln. litų. Pabrango dvigubai Regis, prokurorų laukia dar vienas įdomus tyrimas, mat „Vilniaus vandenų" projektas „Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje" labai primena Valdovų rūmų statybų atvejį.

Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau nei 367 mln. litų.

Valstybė neturtinga, kai reikia pasiūdinti uniformų policininkams. Ji neturi išteklių, kad paremtų ūkininkų kooperatyvus, bet milijonus švaisto kitur. Neseniai bado streiko akcijos gatvėse ėmėsi valstybės statutiniai pareigūnai, vartotojai parduotuvėse kraipo galvas dėl brangstančių maisto produktų, kai kas verčiasi iš 220 litų pašalpos. Tačiau nesustoja statybos už valdiškus pinigus ir kitoks jų dalijimas beprasmiams projektams.

Sostinės turguose gerokai pabrango veršiena, kai kurie rūkyti mėsos gaminiai. Šviežios mėsos pardavėjai aiškina, kad dėl didelio veršelių eksporto vidaus rinkoje jau nuolat stinga veršienos, ji vis brangsta. Mūsų šalies ūkininkams geriau apsimoka veršelius parduoti užsienio supirkėjams nei prieauglį toliau penėti. Juolab kad eksportuotojai už veršelius moka gerokai daugiau nei vietiniai.

Kol žiniasklaida skelbia smulkios rūkalų kontrabandos gaudynes panemunėje, stambūs cigarečių kontrabandos kroviniai per Lietuvą keliauja į Vakarų Europą. Kartais ir žiopliams sekasi. Kai Pagėgiuose neaptikęs nė menkiausių kontrabandos pėdsakų pasukau namo, net netikėjau, jog Panemunėje stabtelėjęs paimti pakeleivį gausiu progą pasikalbėti su tikru kontrabandininku.

325 tūkstančių litų. Tiek iš miesto biudžeto atseikėta Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio bendrapartiečiui, mero vadovautos bendrovės „įpėdiniui“ Stasiui Karitonui. Tiek mero draugas gaus už pastatą, tiksliau už tai, kas iš to pastato likę, Elnio gatvėje. Pastato miesto Savivaldybei prireikė planuojamam Menų inkubatoriui. Žurnalistų klausimų šia tema vengiantys Savivaldybės specialistai pastato pirkimo istoriją aiškina paprastai.

Prasidėjus rudeniui, prasideda ir naujas teatrų sezonas, kino teatrų repertuarai pasipildo įspūdingais filmais, o į jaukias koncertų sales iš atvirų erdvių grįžta atlikėjai, atnaujinamos muziejų ekspozicijos. Viskas atrodo taip nauja ir įdomu, bet kaip viską aplankyti – juk bilietai tikrai nepinga?! Galimybių tikrai yra ir pasistengti verta – tereikia tik prisiminti keletą naudingų patarimų. Nenukelkite visko į savaitgalius.

Valstybės institucijos su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi taip, kaip užsimano. Beveik nėra įstaigų, kurios tvarkydamos mūsų visų lėšas nepažeistų įstatymų. Į kurią instituciją Valstybės kontrolė beda pirštu – ten ir užfiksuoja didžiulių pažeidimų. Tačiau naudos iš to maža, mat Europos Sąjunga uždraudė auditoriams atlikti baudžiamąją funkciją. Pradangino milijonus Valstybės kontrolė praėjusią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd.

Vakar iki pavakario nei keleiviai, nusipirkę bilietus skristi į Žironą (Barseloną) ir Londoną, nei Tarptautinio Vilniaus uosto administracija, nei kiti suinteresuoti asmenys negalėjo priimti sprendimų, nežinodami, ką praneš įvykių kaltininkė lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė „Star1 Airlines". Visi bendrovės telefonai atkakliai tylėjo, o paskambinus į vadovo Martyno Laivio mobilųjį, moteriškas balsas vis tikindavo: „Ne čia pataikėte". Negandos į paviršių išplaukė trečiadienio naktį, kai Dub...

Panevėžio policija tiria panevėžietės pareiškimą – ji apskundė įdarbinimo agentūrą. Aštuoniolikmetė E.T. pranešė, kad radusi skelbimą internete agentūrai „Europos darbai“ kovo pabaigoje pervedė 500 litų. Už šiuos pinigus agentūra įsipareigojo surasti darbą Anglijoje, tačiau praėjus pusmečiui jo mergina taip ir negavo. „Europos darbai“ pinigų negrąžino, todėl E.T. kreipėsi į policiją. Patikrinus internete, pasirodė, kad apie tokią įmonę duomenų nėra.

Londone gyvenantys lietuviai tapo D. Britanijos laikraščių „Daily Mail" ir „Daily Express" herojais. D. Britanijos gyventojai 37 metų vieniša motina Angela Belalij ir 72-ejų Georgeas Popeass jaučiasi tapę įžūlių lietuvių naujakurių aukomis, rašo lrytas.lt. Tačiau Londone gyvenantys mūsų tautiečiai sako, kad juos pačius apgavo apsukrus aferistas.

Britų karalienė prašė, kad pinigai, numatyti mokykloms, ligoninėms bei gaunantiems mažas pajamas, būtų naudojami apmokėti ir jos rūmų sąskaitas.Paaiškėjo, kad 2004 metais Didžiosios Britanijos karalienės atstovai kreipėsi į šalies vyriausybę, teigdami, jog karalienės dujų ir elektros sąskaitos šoktelėjo 50 proc., jau siekia 1 mln. svarų sterlingų ir yra „nepakeliamos“. Monarchų atstovai taip pat skundėsi, kad me tinis 15 mln.

Mažamečius vaikus auginantys tėvai Lietuvoje kas mėnesį savo atžalų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – atideda po 6 mln. litų. Tokia suma susidaro vien iš reguliarių įmokų per mėnesį beveik 55 tūkst. šalies tėvų atidedant vidutiniškai po 109 litus vaikų draudimui su kaupimu, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenys.

Dar tebevykstant prašymų valstybės remiamoms paskoloms registracijai, į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipiasi studentai, susirūpinę, kad pavėlavus sumokėti už studijas jų nepašalintų iš aukštosios mokyklos. Prašymus paskoloms galima teikti iki rugsėjo 30 d., o pinigai aukštąsias mokyklas pasieks spalio mėnesį. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtina, jog su universitetais ir kolegijomis sutarta, kad mokestį už mokslą galima sumokėti vėliau, gavus valstybės remiamą paskolą.

Kartu su krintančiais lapais į įvairių paslaugų tiekėjų kišenes pradės kristi ir mūsų pinigai. Atėjo ruduo, netrukus pradės šilti radiatoriai. Dalyje savivaldybių šoktels vandens ir šilumos kainos, lapkritį bus tvirtinami nauji elektros tarifai, o kur dar planuojami kitų kasdienių paslaugų įkainiai? Energetinis skurdas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skelbia, kad per metus vidutinė šilumos kaina, kurią moka centralizuotai besišildantys gyventojai, padidėjo 5,76 p...

Didžiosios Britanijos biudžetas praėjusiais metais negavo 42 mlrd. svarų sterlingų mokesčių, kurie būtų padėję išvengti išlaidų mažinimo ir valstybės tarnautojų atleidimo bangos, rašo šalies laikraštis „The Independent“.„Mokestinė skylė 2009“ susidarė dėl daugelio priežasčių, teigia ekspertai. Vieną iš jų nurodė Britanijos mokesčių inspekcija. Ši žinyba paskelbė, jog per praėjusius metus skirtumas tarp gyventojų deklaracijose nurodytų ir sumokėtų sumų pasiekė 4 mlrd. svarų sterlingų.

Greito pelno medžiotojai įsisuko į pradines, vidurines ir aukštąsias mokyklas. Studentas – suaugęs žmogus, sprendimą, ar universiteto koridoriuje verta pasikeisti mobiliojo ryšio operatorių, gali priimti sąmoningai ir atsakingai.