pinigai

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Krizė pagadino 20 metų gludintus bankų ir jų klientų santykius, tad iki partnerystės dabar toli. – Užsiminėte, kad yra svarbių dalykų, kuriuos turėtų reglamentuoti kol kas dar nepriimti įstatymai. Pavyzdžiui, Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Manote, kad Lietuvoje būtina sukurti ir Finansų ombudsmeno įstaigą? – „Balsas lt. savaitė“ teiravosi Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinio direktoriaus Rūtenio Paukštės.

Vilnius turi du stadionus. Vienas dar nesugriuvo, bet stovi nenaudojamas. Kitas niekaip nebaigiamas statyti, nors tai padaryti galima labai nebrangiai. Dar 1992 metais planuotas baigti stadionas, kurio statybiniai griaučiai tapo vilniečiams įprastu reginiu, gali būti atidarytas po trejų metų. Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, tam sutrukdyti gali nebent politinės intrigos.

Už chuliganišką išpuolį antstolio kontoroje skolininkui skirta 650 litų bauda. Tokią bausmę kaltinamajam paskyrė Kauno miesto apylinkės teismas, 1970 m. gimusį kaunietį A. K. pripažinęs kaltu pažeidus viešąją tvarką. 2010 m. lapkričio 30-osios popietę atėjęs į Gedimino gatvėje įsikūrusią antstolio kontorą, skolininkas išplūdo antstolio padėjėją necenzūriniais žodžiais ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Pažeidėją sulaikė į antstolio kontorą iškviesti policijos pareigūnai.

Statistika nedžiugina: beveik kas dešimtas vyresnis nei 19 metų šalies gyventojas yra kam nors skolingas. Tačiau tarp paslaugų teikėjų aiškių tendencijų neišryškėjo: vieni fiksuoja mažėjančias skolas, kiti – didėjančias, o treti – ilgėjantį atsiskaitymo laiką. Skolininkus skaičiavome paprastai: Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. yra jaunesni nei 20 metų, kurie dažniausiai į skolų liūną dar nebūna įklimpę.

Patikėjusi, kad „Sodros“ darbuotoja į namus atnešė neišmokėtą pensijos dalį, skaudžiai nukentėjo Panevėžio rajono gyventoja. Stambia kupiūra mojuodama viešnia prašė pinigus iškeisti, nes smulkių neturinti, bet netrukus dingo ir su savais, ir su močiutės pinigais.Tokių ir panašių atvejų būta ir Panevėžyje, ir kituose šalies miestuose. Ne visais kartais neva „Sodros“ darbuotojų aplankyti žmones nukentėjo materialiai.

Ginkluoti plėšikai pagrobė pinigus, skirtus Argentinos prezidentės Cristina Kirchner kelionei užsienyje, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, prezidentės padėjėjas turėjo su savimi 68 tūkst. dolerių ir 17 tūkst. eurų grynais, kai vienas plėšikų įrėmė jam į galvą ginklą ir privertė atiduoti pinigus. Pinigai buvo skirti K. Kirchner vizitams Kuveite, Katare ir Turkijoje. Plėšikai su grobiu paspruko motociklu. Incidentas įvyko trečiadienį. Kitos detalės neskelbiamos.

Vilniuje į namus įsilaužę vagys išnešė turto už 700 tūkst. litų. Apie įsilaužimą Vilniuje Švitrigailos gatvėje esančiame bute policijos pareigūnams pranešta ketvirtadienį. Išdaužus lango stiklą ir išlaužus duris iš buto pavogtas seifas, kuriame buvo 515 tūkst. litų, 35 tūkst. eurų, kolekciniai ginklai, monetos. 53-erių metų vilniečio P. R. patirtas nuostolis – apie 700 tūkst. litų.

Kuris iš mūsų nenori būti turtingas? Žinoma, nori visi, bet tik ne visiems sekasi. Šiuo reikalu pasitelksime parapsichologiją kuri tvirtina: tam, kad pinigai patys „ateitų“ pas Jus, o ne atitoltų nuo Jūsų, reikia su jais elgtis pagarbiai ir laikytis pagrindinių taisyklių. Pačiu seniausiu turto ir suklestėjimo simboliu, laikoma Kinų moneta su kvadratine skylute viduje. Dabar tokias galite įsigyti fengšui parduotuvėse. Jų yra įvairiausių dydžių, metalo bei aukso spalvų.

Vyriausybės nutarimas nuo gegužės turgaviečių maisto prekybos paviljonuose įvesti kasos aparatus siutina prekeivius ir kelia abejonių dėl priemonės efektyvumo. Patvirtintas Vyriausybės apynasriu verslininkams vadinamas nutarimas, keičiantis kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos turgavietėse aprašą. Nuo gegužės pirmosios įsigalioja reikalavimas dengtuose, maisto produktais prekiaujančiuose paviljonuose finansinę apskaitą vesti pagal kasos aparatų čekius.

Norėdamos išgyventi, nevyriausybinės organizacijos turi pateikti programas konkursams, nes tik juos laimėjusios gauna lėšų savo veiklai. Tačiau konkursų rengėja Savivaldybė juos kažkodėl linkusi skelbti pusbalsiu. Miesto Savivaldybė paskelbė 2011 metų nevyriausybinių organizacijų (NVO) programų finansavimo konkursą.

Visi lygūs, bet yra lygesnių. Sparnuota fraze tapęs kultinio kūrinio posakis šiais laikais kaip niekad tinkamas politikams ir valdininkijai. Panevėžio socialinių įstaigų vadovams priedus prie atlyginimų skirstantys politikai ne vienodai dosnūs. Ketverius metus dirbančiam direktoriui atseikėja 30 proc. priedą, tačiau triskart didesnį darbo stažą turinčiai jo kolegei – tik 10 proc., o neįgaliųjų įstaigos vadovei pakiša riestainio skylę.Panevėžio savivaldybėje saviems krizė baigėsi.

Iš Rytų šalių į Angliją klasta atviliotos jaunos moterys, po gimdymo išmestos gatvėn, į tėvynę turi grįžti taip ir nepamačiusios savo vaikų. Susipažino ligoninėje Medicinos seselė iš Indijos Sidži Vadžerut (28 m.) niekada nė nemanė ištekėti už kitataučio. Kai jos draugės pasvajodavo apie pasiturinčius užsieniečius, galinčius atverti joms duris į nerūpestingą ir prabangų gyvenimą Europoje ar Amerikoje, S. Vadžerut net patraukdavo jas per dantį.

„WikiLeaks“ tinklalapis gali būti priverstas nutraukti savo veiklą dėl finansinių sunkumų. Tokią mintį išsakė tinklalapio steigėjas Julianas Assange'as per interviu Prancūzijos radijo stočiai „Europe 1“. Tinklalapis „neišgyvens“, jei finansinė situacija nepasikeis, sakė J. Assange'as. Pagrindinis „WikiLeaks“ finansų šaltinis - interneto vartotojų skiriamos lėšos.

Astrachanės srities Ikrianojės rajono gyventojas, užklupęs žmoną, ieškančią nuo jos nuslėptų pinigų, nukirto jai plaštaką, po to nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę, o pats pasidavė milicijai. Tai pirmadienį naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistams pranešė šaltinis šio Rusijos regiono teisėsaugos institucijose. „Vyrą, jo žodžiais tariant, išvedė iš pusiausvyros žmonos mėginimas apieškoti jo drabužius ir pasiimti nuslėptus pinigus.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Radviliškio rajone septyniasdešimtmetė „Sodros“ darbuotoju apsimetusiam vaikinui atidavė 20 tūkst. litų. Įtariamieji sulaikyti, tačiau pinigai nerasti. Policijos departamento duomenimis, sukčius pas E. N. (gimusi 1939 m.), gyvenančią Radviliškio rajono Skėmių kaime, apsilankė penktadienio pavakarę. Jaunuolis prisistatė esąs „Sodros“ darbuotojas. Jis iš septyniasdešimtmetės apgaulės būdu išviliojo 20 tūkst. litų. Supratusi, kad yra apgauta, moteris kreipėsi į policiją.

Šiaulių policijos pareigūnai ir prokurorai po metus trukusio tyrimo teismui perdavė telefoninių sukčių bylą – prieš teismą stos 13 asmenų, kurių du sugebėjo įsitraukti į telefoninį sukčiavimą sėdėdami pataisos namuose. Organizuotai sukčių grupei inkriminuotos 32 nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad nuo šios grupės nukentėjo 24 asmenys, kuriems padaryta turtinė žala siekia per 48 tūkst. litų.

Aštuoniasdešimt trejų metų panevėžietė tariamoms labdaros iš Vokietijos dalytojoms už dėvėtus kailinukus pati to nenorėdama „sumokėjo“ 6 500 litų. Ketvirtadienį Panevėžyje gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės senolei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Ūkio ministerija Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalino smulkiam verslui, ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti darbo vietas. Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.

Nors dar rudenį Šiaulių vadovai buvo sumanę taupyti miesto pinigus ir sniego nevežti - esą pats nutirps, yra priversti pasiduoti. Sniego kalnai, sukasti šalia gatvių jau trukdo eismui, gožia kelią ir graso didelėmis eismo nelaimėmis. Nutarta sniegą, bent jau iš pačių grėsmingiausių vietų pradėti vežti. Iki šiol sniegas vežtas tik nuo remontuojamo viaduko, kur ir taip vos įmanoma pravažiuoti.

Ekonomikos krizė savaip pakoregavo verslo sektorių ir, masiškai užsidarinėjant mažoms įmonėms, kaip grybai po lietaus pradėjo dygti lombardai. Šių įstaigų savininkų tegimu, lombardų paslaugų poreikis pastaruoju metu labai išaugo, nes žmonės dažnai pritrūksta pinigų. Dar viena ironiška snkmečio grimasa – lombardai itin vilioja ir sukčius, kurie įvairiais būdais stengiasi pasipelnti įkeisdami padirbtus ar nekokybiškus daiktus.

Už nugaros dešimt trečiojo tūkstantmečio metų. Tai puiki proga atsigręžti ir pabandyti apžvelgti šio dešimtmečio rezultatus. Svarbiausia praėjusios dekados didvyre, be abejonių, tapo Kinija. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau 2000 metais nominali šalies BVP vertė buvo žemesnė už Rusijos - apie 1, 1 trl. dolerių. Po 10 metų šis skaičius išaugo 5 kartus – dabar Kinijos ekonomika siekia 5, 75 trl. dolerių ir užima antrą vietą pasaulyje.

Sostinės pagrindinėse gatvėse tik kelios dienos apmažėjo sniego, mat kelininkai savaitės pradžioje gavo naują druskos siuntą. Iki tol taupiai naudota ne tik druska, bet ir technika. Pasiteisinimas buvo vienas – sninga ir darbas beprasmiškas. Panašios nuomonės laikėsi ir Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža. „Sninga. Aprimus sniegui, ir gatvės tapo švaresnės.

Prokurorai pradėjo aiškintis, kodėl „Aukštaitijos vandenys“ skubėjo įsigyti daugiau kaip milijono litų vertės mašiną vamzdynams valyti ir nepaisė teismo reikalavimų nepasirašyti sutarties su automobilį parduodančia įmone.

Buvę UAB „Vilniaus vandenys„ vadovai – generalinis direktorius D. N. bei pardavimų ir rinkodaros direktorius N. L. dėl kyšininkavimo stos prieš teismą. Vilniaus apygardos prokurorui Giedriui Tarasevičiui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla perduota Vilniaus apylinkės trečiajam teismui.

„Mūsų rezultatai nėra blogiausi lyginant su kitomis ministerijomis. Tikiuosi, kad Prezidentė vertins realius faktus„, – antradienį apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus kalbėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. – Pagal dabar turimus duomenis Aplinkos ministerija pirmauja. Atliekų tvarkymui – beveik 500 mln. Tarp didžiausių praėjusiais 2010 metais ministerijos nuveiktų darbų aplinkos ministras įvardijo atliekų tvarkymą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė du ikiteisminius tyrimus, kuriuose 8 vilniečiai ir 4 uždarosios akcinės bendrovės kaltinami daugiau nei 2 mln. 800 tūkst. litų pasisavinimu. Pirmajame tyrime išaiškinta, kad kompiuterine technika prekiaujančios bendrovės direktorius D. S., padedant 41 metų L. B., suklastojo jokios realios veiklos nevykdančių dviejų bendrovių 3 kasos pajamų orderių kvitus. Juose įrašyta, kad bendrovė išmokėjo dviem įmonėms avansu 520 tūkst. litų.

Naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės turėjo palengvinti norinčiųjų atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo dalią. Bet taisyklėse išliko apsčiai barjerų, neleidžiančių vartotojams taip lengvai pasprukti.

Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios įpareigotų bankus privalomai atsakyti paskolos prašančiam klientui per 30 dienų.Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite.

Norima, kad gyventojų skiriamais dviem procentais nuo pajamų mokesčio būtų pildomos ir vietos bendruomenių sąskaitos. Pinigai jas pasiektų, jei gyventojas pats neapsispręstų kam skirti šį mokestį. Dabar šiuos pinigus galima skirti labdarai, taip pat valstybės finansuojamoms organizacijoms.

Kalėdų dieną daugelis stebėjo televizijos laidą „Išsipildymo akcija“. Jos metu buvo parodytos istorijos apie sunkiai sergančius vaikus, kuriems paaukota per pusantro milijono litų. Viena tų, kuriems reikalinga pagalba, – biržietė Gabija. Reikia pinigų brangiems vaistams „Kvietimas dalyvauti projekte – mums didelė dovana. Tikrai nesitikėjome, jog sulauksime pagalbos, nes pinigai, kurių reikia mūsų vaikui, labai dideli.

Ką tik baigėsi pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis. Prasidėjęs neįtikėtinu ekonomikos augimu, jis baigėsi ne mažiau galinga krize. Garsūs Vakarų profesoriai, verslininkai, investuotojai ir konsultantai dalijasi mintimis, ko jie tikisi iš antrojo dešimtmečio. Gary Hamelas, vadybos guru, kompanijos „Strategos“, savo klientams padedančios kurti revoliucingas strategijas, įkūrėjas ir vadovas: Verslo laukia didžiuliai pokyčiai, ypač vadybos srityje.

Džiugi žinia, pasiekusi Kauno rajono savivaldybę, ypač miela Zapyškio bendruomenei: Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad projektui „Kauno rajono Zapyškio miestelio atnaujinimas ir plėtra" įgyvendinti skirta 690 tūkstančių litų parama. Pasinaudojant „LEADER" programa, numatyta kapitališkai suremontuoti prie Nemuno esančio Zapyškio miestelio klebonijos pastatą ir sutvarkyti sporto aikštyną.

Sausio 1-ąją Estija tapo 17-ąja Europos Sąjungos šalimi, įvedusia eurą, informuoja BBC. Estijoje, kur gyvena 1,3 mln. žmonių, euras pakeitė 18 metų nacionalinės valiutos statusą turėjusią kroną. Estijos valdžia mano, kad euras į šalį pritrauks investuotojų iš užsienio, nes atmetama devalvacijos tikimybė. Skurdžiai gyvenantys estai baiminasi, kad įvedus eurą kils kainos, ir maisto produktai praktiškai taps neįperkami.

Yra du tipai žmonių gaunančių didelį valandinį atlyginimą: tie, kurie uždirba per 200 tūkst. dolerių per metus ir tie, kurie dirba vos kelias valandas per savaitę, todėl gauna didesnį valandinį atlygį. ,,Uždirbti 100 dolerių per valandą JAV yra pakankamai sunku" , - cnbc.com teigė tyrimų bendrovės ,,PayScale" analitikas Alas Lee. Vidutinis valandinis atlygis JAV siekia 16 dolerių, taigi uždirbti 100 dolerių nėra paprasta.

Į Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS) kūrimą per krūvą metų investuota 51 mln. litų, bet ji iki šiol tinkamai neveikia. Valstybės kontrolė teigia, kad milijonai išleisti neefektyviai. Negana to, kilo įtarimų dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo, todėl audito tyrimo dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai.

Po Naujųjų metų brangs dyzelinas, cigaretės, spauda, gali didėti šalto vandens ir šildymo kainos. Dangų nušvietus naujametiniams fejerverkams kaip ir kone kasmet įsigalioja nauji akcizai ar mokesčiai, kurie dažniausiai būna ne itin palankūs eilinio gyventojo kišenei. Rūkysime brangiau Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje brangs pigesnės cigaretės, nes ateinančiais metais dėl Europos Sąjungos (ES) reikalavimų akcizo tarifas visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 221 litas už 1 tūkst.

Snieginga žiema Panevėžyje leidžia neblogai užsidirbti valymo ir išvežimo paslaugas teikiantiems verslininkams. Juolab kad miesto Savivaldybė nei gyventojams, nei įmonėms tokių mokamų paslaugų neteikia.

Kišenvagis gali nepastebimai išpjauti jūsų rankinę ar nugvelbti piniginę tiesiai iš kišenės. Tačiau į štai tokį odinį diržą sudėti pinigai liks saugūs net ir ilgiausiose kelionėse.

Tarptautinės tyrimų kompanijos “Gallup International„ duomenimis, pastaraisiais metais net 78 proc. Azerbaidžiano šeimų neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų susimokėti už būstą, rašo novostink.ru. Iš posovietinės erdvės šalių, šio sąrašo antrąją vietą užima Gruzija. 41 proc. jos gyventojų susiduria su sunkumais mokant už būstą. Trečioje vietoje atsidūrė Turmenistanas – 38 proc. “Gallup International“ duomenimis, ketvirtoje vietoje yra atsidūrusi Lietuva.

Lietuvos gyventojų skaičių nuolat tirpdanti emigracija, jaunų žmonių žvalgymasis į užsienio valstybėse sukurtas jiems priimtinesnes mokymosi bei tobulėjimo sąlygas rodo, jog šalyje nėra kuriamos sąlygos tam, kad jie liktų ir dirbtų Lietuvos naudai. Jaunimas vieningai sutaria, jog juos džiugintų nors šiek tiek didesnis valdžios dėmesys žmogui nei milijonus kainuojantys ir dažniausiai neatsiperkantys projektai.

Buvęs Urugvajaus futbolininkas, o dabar - nacionalinės rinktinės treneris Oscaras Tabarezas neteko pusės milijono dolerių. Jo namuose dirbusi moteris dvejus pastaruosius metus tuštino trenerio sąskaitą banke. Pasak dienraščio „El Pais“, namų darbininkė buvo pelniusi tokį O. Tabarezo ir jo artimųjų pasitikėjimą, kad buvo laikoma šeimos nare. Tyrėjai nustatė, kad moteris beveik kasdien pasiimdavo iš trenerio sąskaitos po 500-1000 dolerių. Tai truko nuo 2008 metų.

Ketvirtą kartą Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjęs Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog yra pasiruošęs palikti šalies vadovo postą už 4 mlrd. dolerių Rusijos dotacijų, kuriuos Baltarusija gaus jei tiekiamai naftai nebebus taikomi antkainiai, informuoja naujienų portalas Lenta.ru. „Net jei man reikėtų „pasiduoti“, kaip jie sako, už 4 mlrd. per metus, už tiek aš esu pasiruošęs tai padaryti. Juk šie pinigai atiteks mūsų tautai ir valstybei“, – teigė Lukašenka.

Prognozuojama, kad emiravę tautiečiai šiemet į Lietuvą parsiųs 3,5 mlrd. litų, BFL nuotr. Baigiantis metams tradiciškai padidėja pinigų srautas į Lietuvą. Manoma, kad emigravusių tautiečių artimiesiems skiriama suma šiemet bus rekordinė. Be to, išeivių įplaukos į Lietuvos ekonomiką, anot ekspertų, – toli gražu ne vien perlaidos.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Prasidėję namų modernizavimo procesai neretai kelią siaubą: kas ir už ką atsakingas? Patekę į tokią situaciją butų savininkai kartais turi suktis kaip pelytės rate, kad rastų nors menkiausią išeitį. Klaipėdos bendrijų administratorius Sigitas Remėza būstų savininkams pataria atidžiai rinktis įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininką. „Šiuo metų butų savininkai savo bendrijos pirmininku dažniausiai išrenka tuos žmones, kurie neturi darbo arba pagarbaus amžiaus asmenis.

Nuo sausio Estija taps 17-ąją eurozonos šalimi: politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėjusia valstybės rizika, gyventojai nuogąstauja dėl augančių kainų. Estų piniginėse nuo sausio nebeliks kronų. Estija taps septynioliktąja eurozonos šalimi. Kol politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėsiančia valstybės rizika, žmonės nuogąstauja dėl kylančių kainų. Palaikančiųjų euro įvedimą Estijoje rekordiškai mažai, nerimauja ir kaimynai suomiai, atvykstantys pigiau apsipirkti.