pienas

 Netrukus tik ką kūdikio susilaukusios mamytės galės ramiau atsikvėpti. Nebereikės sukti galvos, ar užtenka jų mažyliui medžiagų, gaunamų iš jų pieno. Santariškių vaikų ligoninė gavo dovanų aparatą, kuris analizuos mamos piene esančias maisto medžiagas. Tokio analizatoriaus, kaip sako specialistai, labiausiai reikia anksčiau laiko gimusiems mažyliams - neišnešiotukams. Dažniausiai jiems trūksta medžiagų vejantis bendraamžius, ir jie auga lėčiau nei gimusieji laiku.

 Pienas – skanus ir naudingas produktas. Ar žinojote, kad pagardinus jį prieskoniais galima išspręsti ne vieną sveikatos problemą?   Nuo nemigos rekomenduojama gerti pieną su gvazdikėliais ir kvapiaisiais pipirais – jis padės nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gvazdikėliai – labai stiprus antiseptikas, ypač naudingas tada, kai lauke drėgna ir šalta.   Nuo depresijos padės pienas su kardamonu ir pankoliais.

Prienų rajone erkinio encefalito protrūkis. Reanimacijoje atsidūrė du žmonės, viena moteris paguldyta į infekcinių ligų skyrių ir dar kita stebima poliklinikoje. Visą keturių asmenų šeimą erkinis encefalitas pakirto po to, kai šie gėrė šviežią nekaitintą ožkų pieną. „Šiemet yra visa šeima, kur serga yra visi trys žmonės. Man atrodo, kad dar bus ir ketvirtas žmogus, nes jau kreipėsi į polikliniką. Ir jie visi yra užsikrėtę, vartodami ožkos pieną. Praktiškai gana sunki eiga yra.

 Antradienį prie Seimo mitingavę ūkininkai reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios, anot jų, yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. Mitingą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, surengė kaimo bendruomenė „Prie Raudonės pilies“. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios. Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje. Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa.

Pieno produktų vartojimas - viešojoje erdvėje daug diskusijų sukelianti tema. Vartoti ar vengti? Kiek stiklinių pieno išgerti per dieną – sveika? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sporto universiteto mitybos specialistas Artūras Sujeta. „Labai dažnai sportuojantys ir nesportuojantys žmonės klausia, kada reikėtų vartoti varškę ir kada reikėtų gerti pieną. Iš tiesų, jeigu jūs toleruojate laktozę, kuri yra pieno produktuose, tuomet pieną galima vartoti praktiškai bet kuriuo paros metu.

Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas – čia daugėja produkcijos iš kaimyninės Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo tarpu gyventojai sentimentus jaučia lietuviškam pienui, varškei ar sūriui. Pasak prekybininkų, pirkėjai moja ranka į lietuviškus pieno gaminius tik tuomet, kai šie būna ženkliai brangesni už importinius. Lietuviai renkasi kokybę, o ne kiekybę.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodamas toks mamos pienas. Klaipėdos rajone gyvenanti ir savo pieną parduodanti moteris sako, kad yra sveika, geria žuvų taukus, tad jos pienas tiks bet kuriam mažyliui. Visgi, prieš kameras savo pienu prekiauti sugalvojusi moteris kalbėti nedrįso. O štai Kauno klinikose naujagimių skyriuje tokio pieno pilni šaldikliai. Tiesa, jis ne pardavimui. Čia ką tik pagimdžiusios moterys laiko savo pieną per anksti gimusiems ar sergantiems kūdikiams.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

O dabar neįtikėtina išgyvenimo istorija iš Čilės. Pareigūnai apleistame metalo laužyne rado vos dvejų metukų berniuką, kuris vienas išgyveno maitindamasis šalia gyvenančių žmonių kalaitės pienu. Į automobilių laužyną visai netoli sienos su Peru, Čilės pareigūnai užsuko sulaukę vietinės moters skambučio. Ji savo akimis matė, kaip dvejų metų berniukas čiulpė jos kalaitės pieną. Atvykę pareigūnai išvydo kraupų vaizdelį. Visiškai apleistoje lūšnoje mažametis buvo paliktas vienas.

Žemės ūkio ministerijos siūlomas memorandumas, kuriuo būtų ribojamas pieno produktų antkainis, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) konkurencijos teisei, teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas. „Mes negalime, neturime teisės pasirašyti dokumentą, kuris riboja konkurenciją ir prieštarauja teisės aktams. Mes to tikrai nepadarysime“, - LRT radijui antradienį sakė Laurynas Vilimas.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia. Aišku, apie konkrečiais sumas kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, - pirmadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Bendrovės „Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad Europos Sąjungos pieno rinka jau kelerius metu išgyvena sukrėtimą, nes panaikinus pieno gamybos kvotas, pasikeitė rinkos sąlygos, imta gaminti per daug pieno. D. Trumpa pabrėžia, kad pieno sektorius išsilaikys tik tose šalyse, kurių vyriausybės imsis teikti pagalbą gamintojams: „Pieno sektoriuje, ir ne tik Lietuvoje, yra gili ir ilgai trunkanti krizė.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios". Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Konkurencijos tarybai baigus Lietuvos pieno rinkos tyrimą, Tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas nurodė, kad didžiausia rinkos problema yra ta, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems būtina kooperuotis. „Pagrindinė problema, ką mes matome preliminariai, yra tai, kad vienai iš grandžių – gamintojams – trūksta ir efektyvumo, ir derybinės galios.

 Vyriausybė dar šiemet pieno gamintojams išmokės pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Tokį sprendimą šiandien priėmė Ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pieno sektoriuje dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams. Suteikdama išankstinę paramą pieno gamintojams Žemės ūkio ministerija valstybės vardu pasiskolins 18,2 mln. eurų. Šie pinigai gamintojus pasieks dar šiemet.

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo, rašo "Verslo žinios". Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį "Laimė", kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

Nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, gamintojai grasina kelių blokada. Politikai savo ruožtu renkasi į neeilinį pasitarimą ir žada ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Žinių radijui“ sakė, kad pieno gamintojai nemato besitęsiančios krizės pabaigos, o kai kuriems jų išvis gresia „krachas“. „Vienas dalykas yra embargo, kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje yra oligopolinė sistema.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

Nors jau prieš savaitę skelbta, kad parengtas pieno sektoriaus dalyvių susitarimo projektas, Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jo iki šiol nematęs. Paklaustas, ar pieno perdirbėjai ketina didinti pieno supirkimo kainas, E. Simonis tikino, kad tam nėra galimybių.

 Birželį užsienio prekybos rodikliai didelių staigmenų nepateikė - naftos produktų, baldų bei trąšų eksporto rezultatai džiugino, bet pieno produktų eksportas lieka gilioje depresijoje ir kartu su kritusiu prekių reeksportu į Rusiją vėl neleido metiniam pokyčiui išnirti į teigiamą pusę. Penktadienį skelbta, kad birželį prekių eksportas iš Lietuvos buvo 3,6 proc. mažesnis, o importas 5 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad svarstoma galimybė iš valstybės biudžeto paremti pieno gamintojus, kurie dėl žemų supirkimo kainų patiria nuostolių. Tam esą reikalingas Europos Komisijos pritarimas: „Visus metus kalbame apie situaciją pieno rinkoje. Jokių prošvaisčių nesimato ir kasdien padėtis vis blogėja. Tai atsiliepia ir žemdirbiams, ir perdirbėjams, ir pačiai valstybei. Kalbama apie tai, kaip padėti žemdirbiams, kad nebūtų sunaikintos pieninės bandos.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

Pieno sektoriui susiduriant su problemomis, Vyriausybė svarsto galimybę nustatyti žemutines pieno supirkimo kainas. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokio sprendimo gali būti imamasi, jei ateinančią savaitę nepavyks pasirašyti susitarimo tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tačiau užsimenama, kad toks sprendimas gali prieštarauti ES teisei: „Kol kas nesiruošiame imtis tų kraštutinių žingsnių, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Jau daugelį metų klestinti nelegali prekyba šviežiu pienu miestų miegamuosiuose rajonuose iki šiol nepažabota. Tačiau turguje legaliai pienu ir jo produktais prekiaujantys ūkininkai pastebi, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenantys smulkūs pienininkai dar aktyviau pasitraukė į šešėlį. Sutikta kieme prekiaujanti ūkininkė nė nemėgina slapstytis nuo ją ir klientus gatvėje filmuojančių žurnalistų. Rodos, nesutrinka ir patys pirkėjai.

Konkurencijos taryba baigė pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir jo preliminarias išvadas skelbia viešai konsultacijai. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą. Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą, kuriuo nuo rugpjūčio bus reguliuojama pieno rinka. Tai BNS patvirtino prezidentės patarėja Skaitė Plaušinytė. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktas įstatymo projektas sukėlė nemažai prieštaravimų, tačiau po korekcijų birželio pabaigoje Seimas jį priėmė. V.Baltraitienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad perdirbėjai tyčia nesudaro supirkimo sutarčių su kooperatyvais ir taip žlugdo pieno gamintojus.

 Pienas bėga į srutų duobę. Trisdešimt tonų baltojo Lietuvos aukso, šimtamečių tradicijų, sunkaus žemdirbio darbo... Kas negerai su mūsų valstybe ir su mumis, kad galime sau leisti žlugdyti tai, kas kuria pridėtinę vertę ne dienai, ne dviem, ne vieneriems metams? Kiekviena valstybė turi savo strategiją. Mūsų tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, sukurti čia gyvenantiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kad apsimokėtų dirbti savo žemę, o ne skinti braškes už jūrų marių. Čia valstybės logika.

 Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas žalio pieno pirkimą-pardavimą reguliuojantis įstatymas bus žalingas Lietuvos vartotojams ir įmonėms. Įstatymu draudžiama į Lietuvą įvežti žaliavinį pieną, kol nebus nupirktas visas pienas, pagamintas Lietuvoje. Taip Lietuvos įmonės bus priverstos pirkti brangesnę žaliavą, o tai ilgainiui reikš brangesnius pieno produktus vartotojams. Lietuvos pieno produktų gamintojams bus draudžiama į Lietuvos rinką tiekti produktus iš ne Lietuvoje pagaminto pieno.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Pieno perdirbėjai dėl milijonų dūšią net velniui parduotų? Pieno perdirbimo įmonės paskleidė informaciją, kad jau surinko per 7 tūkstančius jų teisei pasinaudoti ES parama pritariančių pieno gamintojų parašų. Pieno perdirbimo įmonių vadovai ir savininkai sunerimo: artėja paraiškų teikimo ES paramai gauti laikas, o dar neaišku, ar į šią paramą įmonės galės pretenduoti.

 Brazilijai paskelbus, kad „Žemaitijos pienas“ pirmasis iš Lietuvos pienininkų gali eksportuoti sūrį į šią šalį, kitos bendrovės taip pat laukia Brazilijos rinkos atsivėrimo. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio“ atstovų, ši rinka yra patraukli. „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sako, kad bendrovė pati nebando patekti į Braziliją, tačiau stengiasi patekti į kitas šalis. „Mes irgi tai darome, bet ne Brazilijoje.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Nuo balandžio 1-osios panaikinus kvotas pieno supirkėjai toliau bus registruojami, o duomenys iš jų apie supirktą pieną bus renkami, vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis. Tad superkamo pieno kiekiai toliau bus kontroliuojami.

Gražvyda Grigaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors nuo šiol Lietuvos pieno įmonės pieno produktus galės vežti į Argentiną, pieno perdirbėjai šia žinia pernelyg nesidžiaugia. Pasak jų, ši Pietų Amerikos valstybės rinka juos menkai domina dėl savo konkurencingumo. Kad Lietuvos įmonės galės vežti pieno produktus į Argentiną, oficialiai patvirtino Argentinos nacionalinės sveikatos ir maisto kokybės tarnyba.

„Gavome patvirtinimą, kad po derybų ir visų reikiamų dokumentų tvarkymo Argentina leidžia importuoti lietuviškus pieno produktus – tai dar vienas operatyvaus Vyriausybės, atsakingų institucijų, diplomatų darbo ir verslo laimėjimas. Šiuo metu Lietuvai tai itin aktualu, nes po Rusijos draudimo įvežti lietuvišką produkciją buvo būtina ieškoti naujų rinkų“, – sako Ministras Pirmininkas.

 Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė inicijuoja įstatymą, pagal kurį būtų reguliuojamos pieno supirkimo kainos, taip pat būtų draudžiama pardavinėti Lietuvoje pieno produktus, pagamintus ne iš lietuviško pieno, ir būtų reguliuojami antkainiai pieno produktams. Ar toks įstatymas gali būti priimtas Seime? Apie tai pokalbis su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

Žinių radijas Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatomi pieno rinkos reguliavimo ir antkainių pokyčiai. Be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį, taip pat reguliuoti pieno supirkimo kainas.

Pienas ir jo produktai vartojami nuo civilizacijos aušros, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai. Dar antikiniai filosofai jį vadino baltuoju krauju, gyvenimo sultimis. Ir nors šiandien pasigirsta balsų, nukreiptų prieš pieną, jo naudą mūsų organizmui nuginčyti sunku.

Konkurencijos taryba, šiuo metu atliekanti pernai pieno rinkos tyrimą, teigia, kad kainas pieno sektoriuje turi reguliuoti rinka, o bendrovėms reiškiami kaltinimai turi būti grindžiami konkrečiais įrodymais. „Privalome vadovautis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, nes beveik kiekvienas Konkurencijos tarybos nutarimas yra skundžiamas teismams.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasigirsta pačių įvairiausių nuomonių apie pieną ir jo produktus. Sutrikusių vartotojų klausimų, nejaugi tikrai kasdien vartojamas pienas yra žalingas, sulaukia ir Žemės ūkio ministerija. Jos atstopvai pasidalyti turimomis žiniomis paprašė prof. habil. dr. Sigitos Urbienės, daugiau kaip 40 metų skyrusios pieno cheminių, biocheminių ir biologinių savybių tyrimams.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje spalio mėnesį, palyginti su 2013-ųjų spaliu, sumažėjo 21,1 procento. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus smuko 18,7 proc., gyvulininkystės produktų supirkimo kainos sumenko 23,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 Pieno supirkimo kainos stabilizavosi, spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo per 7 proc. Už toną ūkininkams vidutiniškai buvo mokama 842 Lt. Rusijai paskelbus apie embargą, pieno supirkimo kainos krito, tačiau spalį stebimos augimo tendencijos. Dėl aukštesnių pieno sudėties rodiklių spalio mėn., palyginti su rugsėju, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo apie 7 proc. ir siekė 842 Lt už toną. Bazinių rodiklių pieno kaina per spalio mėn.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

 Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu nustatytas 2014 m. specialiosios paramos už pieną avansas – 22,26 Lt už toną. Tai yra 70 proc. nuo numatytosios išmokos (31,80 Lt). Avansai bus mokami iki lapkričio 30 d. Likusią paramos dalį numatoma pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d. Ši parama mokama už 2013–2014 kvotos metais parduoto pieno toną. Didžioji paramos dalis bus išmokėta iki š. m. gruodžio 31 d. Paramą turėtų gauti apie 33 tūkst. pieno gamintojų.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, pieno gamintojai po truputėlį pradėjo eksportuoti pieną į Baltarusiją, tačiau eksporto tempus stabdo vėluojantys atsiskaitymai, rašo „Lietuvos žinios“. „Tūkstantis tonų išvežta per kokias tris savaites. Tas procesas prasidėjo rugsėjo viduryje“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas Bronius Markauskas.