physical review letters

Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą. Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį apčiuopiamai medžiagai, tačiau ilgą laiką niekam taip ir nepavyko jos egzistavimo įrodyti tiesiogiai.

Neįtikėtina, tačiau jei kambario temperatūra (pvz., +21°C) būtų Kaunas, o absoliutinis nulis (–273,15°C) būtų Vilnius, tai norint iš Kauno pasiekti Vilnių, į jį tektų keliauti ne pro Rumšiškes, Žiežmarius, Elektrėnus ir Vievį, o per Klaipėdą, Malmę, Kopenhagą, Aberdyną, Reikjaviką, Vankuverį, Tokiją, Pekiną, Ulan Batorą, Čeliabinską ir galiausiai, ko gero, Maskvą.

Periodinę elementų lentelę gali papildyti 117 cheminis elementas: jį susintetinę Vokietijos mokslininkai savo eksperimento rezultatus paskelbė žurnale „Physical Review Letters“. Skelbiama, kad naujasis elementas sąlyginiu pavadinimu ununseptijus pirmą kartą buvo gautas 2010 metais. Dabartinio eksperimento metu vokiečių mokslininkams pavyko sukurti 4 ununseptijaus atomus, kurie egzistavo mažiau nei 10 sekundžių.

Kosminę elektromagnetinę foninę spinduliuotę, užpildančią visą Visatą, tiriantys mokslininkai sugebėjo „pažvelgti“ į ankstyvąją jos vaikystę, kai jai tebuvo vos 100 - 300 metų, skelbia „Examiner.com“. Išnagrinėję kur kas tikslesnius jos foninės mikrobangų spinduliuotės duomenis fizikai daugiau sužinojo apie tuo metu vykusius procesus.

Vokietijos, Graikijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos mokslininkų grupė pranešė sugebėjusi nufotografuoti vandenilio atomą. Šiose nuotraukose, padarytose fotojonizuojančiuoju mikroskopu, matomas vandenilio atomų elektronų debesies tankio pasiskirstymas, visiškai sutampantis su teorinių skaičiavimų rezultatais.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN).  CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) tarptautinė mokslininkų grupė, vykdanti tyrimus Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtu Alfa magnetiniu spektrometru (AMS), vakar paskelbė pirmuosius hipotetinės tamsiosios medžiagos, nematomos substancijos, galbūt sudarytos iš dar nežinomų elementariųjų dalelių, paieškos rezultatus.

Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Prinstono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Gali būti, jog ne taip seniai atrasta fizikinė savybė superkietumas iš tikrųjų tėra nesusipratimas ir neegzistuoja, rašo Sciencenews.org. Tokiu atveju, vienas įstabiausių fizikos atradimų būtų nebe atradimas, o klaida. Tai, kas buvo atrasta kaip „superkietumas“ (pvz., kai kietas helis liesdamasis su kietu heliu negeneruoja jokios trinties), galbūt tėra kasdieniškas dalykas: paprasčiausias medžiagos sukietėjimas.