perkūno diena

Šiandien, vasario 2-ąją, Lietuvoje yra minima išskirtinė diena. Tikintieji ją žino kaip Grabnyčios dieną, o senovėje lietuviai šią datą vadino Perkūno diena. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Šiandien, vasario 2 dieną, Lietuvoje minime Grabnyčių dieną, kuri dar kitaip vadinama Perkūno diena. Ši data buvo svarbi tiek šalies tikintiesiems, tiek mūsų protėviams, kurie pagal Grabnyčias mėgindavo spėti, ar greitai atkeliaus pavasaris. Naujienų portalui tv3.lt išsamiau apie Grabnyčių reikšmę ir laukiančius orus papasakojo etnologas Libertas Klimka. Jis paaiškino, kad pirmasis šios dienos ypatumas yra tas, kad ji minima praėjus lygiai 40 dienų nuo žiemos saulėgrįžos.

Sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, Lietuvoje bus minima išskirtinė data – šv. Laurynas, dar kitaip žinoma kaip paskutinioji Perkūno diena. Senoliai skaičiuodavo, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkdavo. Kuo ši diena ypatinga? Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną.

Vasario 2-ąją, sekmadienį, buvo minima neeilinė diena – Grabnyčios, dar vadinama ir Perkūno diena. Protėviai šią dieną stebėdavo orus ir spėdavo, koks laukia pavasaris bei tolimesni orai. Profesorius, etnologas Libertas Klimka sako, kad su šia diena prasideda kitokie, pavasariški orai. Pasak etnologo, Grabnyčios – tai kalendorinė šventė, įrašyta tiek bažnytiniame, tiek tradiciniame kalendoriuje.

Vasario 2-ąją, sekmadienį, bus minima neeilinė diena – Grabnyčios, dar vadinama ir Perkūno diena. Šią dieną ne tik bažnyčiose šventinamos žvakės – protėviai stebėdavo orus šią dieną ir spėdavo, koks laukia pavasaris bei tolimesni orai. Spėdavo, kokie orai laukia Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų.

Rytoj, rugpjūčio 10 dieną, yra minima lietuviams ypatinga data. Jau nuo seno šią dieną buvo garbinamas dievas Perkūnas ir stebimi dangaus ženklai, kurie galėdavo išpranašauti ateitį. Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Grabnyčios, dar vadinamos Perkūno diena. Šią dieną senoliai ne tik melsdavosi Perkūnui, bet ir imdavosi būrimų bei stebėdavo orus, pagal kuriuos spręsdavo, kokie orai laukia. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Rugpjūčio 10 dieną senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų. Štai, kuo ji svarbi Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų.

Rytoj, liepos 20-ąją, senoliai minėdavo Perkūno dieną, kuri, į Lietuvą atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su Šv. Elijaus debesų valdytojo diena. Senovėje Perkūnas buvo itin svarbi mitinė būtybė, tačiau ir šiandieną nevertėtų pamiršti jo svarbos, juk visuomet laukiame pirmojo griaustinio, kuris praneša apie ateinantį šiltąjį sezoną, o, be to, jis gali išduoti ir artėjančius orus.

Vasario 2-oji yra ne šiaip paprasta diena, ir kol amerikiečiai stebi, ką gi darys iš olos išlindęs švilpikas, mes, Lietuvoje, minime Grabnyčias, arba Perkūno dieną. Mūsų senoliai šią dieną akylai stebėdavo orų ženklus ir numatydavo, kokio pavasario tikėtis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Vasario antrąją Lietuvoje minimos Grabnyčios, arba Perkūno diena. Šios dienos metu mūsų senoliai akylai stebėdavo orų ženklus ir žinodavo, koks bus pavasaris. Tad į ką gi atkreipti dėmesį? Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.