pensijos Lietuvoje

Lietuvoje pensijos indeksuojamos arba didinamos kiekvienais metais. Tačiau lietuviškos pensijos yra mažesnės, nei kai kuriose kitose ES šalyse. Be to, išaugus kainoms, pensijų perkamoji galia mažėja – už tą pačią sumą išeina mažiau prekių ir paslaugų. Vis dėlto yra visiškai teisėtas ir oficialus būdas, kaip pensiją būtų galima pasididinti papildomai. Žmogui tereikia paprašyti, kad pensija būtų pradėta mokėti bent metais vėliau. Už tai pensija padidinama 8 proc.

Jauni žmonės Lietuvoje apie pensiją galvoja kur kas dažniau nei latviai ar estai. Tačiau mūsų jaunimo norai dėl jos dydžio gerokai prasilenkia su realybe, nes jie tikisi keliskart didesnė pensijos nei yra mokama iš tikrųjų. Tai rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Joje dalyvavusio Lietuvos jaunimo (18–29 m. amžiaus) teigimu, tik trečdalis jų yra pagalvoję apie pensiją (30 proc.

Kai kurie Lietuvos gyventojai šiuo metu gali gauti dvi ar daugiau pensijų. Kartu su įprastinėmis senatvės papildomos valstybinės pensijos mokamos pareigūnams ir kariams, teisėjams, mokslininkams, kitoms gyventojų grupėms. Tokios išmokos buvo sumanytos prieš daugelį metų, tačiau panašu, kad neatliepia savo buvusios paskirties. Be to, skiriasi ne tik valstybinių pensijų dydis, bet ir reikalavimai jų gavėjams.

Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Dabartinė tvarka nemotyvuoja mokėti daugiau „Sodros“ įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.