Tokios išmokos buvo sumanytos prieš daugelį metų, tačiau panašu, kad neatliepia savo buvusios paskirties. Be to, skiriasi ne tik valstybinių pensijų dydis, bet ir reikalavimai jų gavėjams.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra parengusi valstybinių pensijų pertvarką. Dėl jos dar diskutuos socialiniai partneriai, tačiau jau kitais metais ji veikiausiai bus pristatyta visuomenei.
Be kita ko, kitais metais planuojama peržiūrėti ir nedarbo draudimą. Svarstoma, kad juo reikėtų drausti ir savarankiškai dirbančius asmenis. Tai reiškia, kad jiems „Sodros“ įmokos padidėtų.
Ketvirtadienį tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai papasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Padrika valstybinių pensijų sistema
Ministrė pripažino, kad nors pensijos ir kitos išmokos Lietuvoje šiemet buvo keliamos du kartus (nuo metų pradžios ir vidurio), jos augo ne taip sparčiai, kaip kainos. Tačiau tikimasi, kad kitais metais, išmokų augimas viršys infliaciją.
„Tam galimybių mes turime. Planavome atsižvelgdami į tai, kokia planuojama 2023 m. vidutinė metinė infliacija. Tačiau šie metai buvo išskirtiniai. Reikia tą pripažinti, infliacija buvo aukšta, kainos buvo didelės.
Išmokas kėlėme du kartus per metus – tiek pensijas, tiek bazinius socialinius dydžius. Tačiau galbūt tai padėjo sušvelninti, amortizuoti įtaką tą kainų kilimo, kuris buvo daugiau dėl politinių, karo priežasčių“, – kalbėjo M. Navickienė.
Pasak jos, rekordinės infliacijos padariniai gyventojams buvo švelninami ne tik išmokomis, bet ir kompensacijomis – pvz., šildymo.
Ministrei priminus, kad Vyriausybė yra užsibrėžusi peržiūrėti valstybines pensijas, ji pripažino, kad kitais metais galima sulaukti permainų ir šioje srityje.
„Darbas yra padarytas. Galiu pasakyti taip: ilgą laiką dirbome tiek su Krašto apsaugos ministerija, tiek su Vidaus reikalų ministerija. Šiandien tai tapo jau labai iškreipta sistema.
Pradžia, intencija, kam reikalingos valstybinės pensijos, buvo labai graži. Bet po to, lipo, lipo gavėjų papildomi ratai su skirtingais stažais, su skirtingais lūkesčiais ir skirtingomis profesijomis į tą bendrą valstybinių pensijų katilą, jeigu taip galima pasakyti“, – komentavo M. Navickienė.
Jos teigimu, ilgainiui valstybinių pensijų sistema Lietuvoje tapo labai padrika, įvairi ir nenuosekli.
„Ir mes ją visą peržiūrėjome. Yra pasiūlymas, kuris galėtų būti teikiamas, bet mes jį dar norime išdiskutuoti ir su profesinėmis sąjungomis tų sričių, kurias galėtų paliesti valstybinių pensijų reforma. Ir tada bandyti diskutuoti jau politiniu lygiu.
Nes, kaip matote, tų intencijų būna dažniausiai tiktai dar dosniau, dar labiau gausinti visas įmanomas pensijas, taip pat ir valstybines. Bet kad įvestume šiek tiek ir teisingumo į jau egzistuojančią sistemą, tai tokių iniciatyvų turime labai mažai. O daryti mums reikėtų abu dalykus“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Įmokos gali didėti dirbantiems savarankiškai
Palyginti su kitomis Vakarų šalimis, Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su bendruoju produktu yra vienas iš mažiausių. Ekspertai pastebi, kad per mažas mokesčių surinkimas neleidžia užtikrinti tinkamų viešųjų paslaugų, taip pat labiau didinti išmokas.
M. Navickienė pripažino, kad papildomoms išmokoms reikalingas didesnis „Sodros“ biudžetas, kuris surenkamas iš dirbančiųjų mokamų socialinio draudimo įmokų.
Jos svarstomos esą kartu su bendresne diskusija apie vadinamąją mokesčių reformą, kurią dar žada Finansų ministerija.
„Iš savo pusės esame pateikę tam tikrą matymą dėl nedarbo socialinio draudimo papildomos plėtros tiems žmonėms, kurie dabar dirba individualiai ir neturi jokių socialinių garantijų.
Arba tų pačių „Sodros“ lubų suvienodinimo dirbantiems individualiai ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Arba bazių suvienodinimui, nes jos irgi yra skirtingos, priklausomai nuo kokia veiklos rūšimi žmogus užsiima“, – aiškino M. Navickienė.
Pasak jos, šioje srityje yra nemažai klausimų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi ir pasiūlymų.
„Bet, žinoma, galutinis sprendimas, kaip suprantate, dėl bet kokios mokesčių reformos priklauso Seimui, nuo to, kaip seimas būna pasiryžęs balsuoti už vieną ar kitą mokestinį pasiūlymą. Tai kokia bus politinė valia, matysime diskusijai prasidėjus Seime“, – į detales nesileido ministrė.
Vis dėlto ji pripažino, kad vienas iš siūlymų, kaip surinkti daugiau įmokų ir užtikrinti daugiau teisingumo, galėtų būti nedarbo draudimo įmokų įvedimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Esą jų aktualumas itin išryškėjo per pandemiją, kai karantino metu negalėdami veikti tokie žmonės negavo jokių veiklos pajamų.
Šiuo metu už darbuotojus, kurie dirba pagal darbo sutartis darbdaviai moka arba 1,31 proc. (jeigu sutartis neterminuota) arba 2,03 proc. (jei sutartis terminuota) dydžio nedarbo draudimo, skaičiuojamas nuo atlyginimo popieriuje. Nei vykdantys individualią veiklą, nei perkantys verslo liudijimus tokių įmokų nemoka.
Visą pokalbį su M. Navickiene galite pamatyti peržiūrėję vaizdo siužetą šio straipsnio viršuje.
