pelnas

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderė „Lietuvos draudimo“ grupė pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 23 mln. eurų grynojo pelno – 26 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Vien iš investicinės veiklos įmonė šiemet uždirbo 9 mln. eurų pelno − 28 proc. daugiau. Lietuvoje ir Estijoje bendrovės pasirašytų įmokų suma šiemet sumažėjo 1 proc. iki 235 mln. eurų, pirmadienį pranešė bendrovė.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 256,2 mln. eurų (su PVM) ir buvo 9,2 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per aštuonis mėnesius augo 11,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 6,3 proc., per „Nasdaq“ biržą antradienį pranešė įmonė. Vien rugpjūtį grupės apyvarta siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 6,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,35 mln. eurų koreguoto neaudituoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 2,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 1,39 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos smuko 26 proc. iki 15,71 mln. eurų (21,27 mln. eurų), grynasis pelnas – 11,2 karto iki 0,09 mln. eurų (1,01 mln.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 0,96 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 67,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (2,96 mln. eurų). Pirmąjį pusmetį bendrovės konsoliduotos pajamos siekė 2 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės (1,94 mln. eurų), o konsoliduotos grynosios nuomos pajamos iš nuosavų objektų išaugo beveik 8 proc. ir siekė 1,25 mln. eurų, pranešė bendrovė.

 Trijose Baltijos šalyse veikiantis bankas „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 72 mln. eurų grynojo pelno – 21,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai jis siekė 91,6 mln. eurų. Banko veiklos pajamos per pusmetį augo 0,8 proc. iki 271,7 mln. eurų (269,5 mln. eurų), nurodoma banko pirmojo pusmečio veiklos ataskaitoje. Vien antrąjį ketvirtį bankas uždirbo 37,4 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau, jo veiklos pajamos augo 3,4 proc. iki 142,4 mln.

Finansinių technologijų įmonei „PayRay Bank“ šiemet nutraukus veiklą šalyje toliau veikiančių aštuonių specializuotų bankų pelnas pirmąjį ketvirtį smuko 2,8 karto iki 0,423 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai jis siekė 1,21 mln. eurų, BNS pranešė Lietuvos fintech asociacija remdamasi Lietuvos banko duomenimis. Šių bankų paskolų portfelis kovo pabaigoje siekė 957 mln. eurų – 41,6 proc. daugiau nei prieš metus, o klientų indėliai išaugo 52,9 proc. iki 1,83 mlrd. eurų.

Apie Z kartą neretai galima išgirsti įvairių kalbų – bijo darbo, nori per trumpą laiką uždirbti daug, negeba išlaikyti dėmesio ilgesnį laiko tarpą. Vis tik 26-erių verslininkas Mykolas Karpičius yra visiška to priešingybė. Vos pradėjus kalbėtis su Mykolu paaiškėjo, kad jaunas vyras niekada nesėdi rankų sudėjęs. Jis pokalbio metu juokavo, kad jeigu galėtų, turbūt dirbtų 25 valandas per parą, 8 dienas per savaitę.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas šiemet sausį-birželį siekė 192 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko pajamos siekė 371 mln. eurų – 9 proc. daugiau, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 7 proc. iki 280 mln. eurų, tuo metu grynosios komisinių pajamos išaugo 15 proc. ir siekė 74 mln. eurų, pranešė bankas. Indėlių apimtis siekė 19 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13 proc.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupių „VMG Wood Invest“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 307,1 mln. eurų – 3,1 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė grupė. Tuo metu konsoliduotas grupės grynasis pelnas siekė 51,3 mln. eurų, kai užpernai ji patyrė 454 tūkst. eurų nuostolių, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Kaip BNS pranešė įmonė, 2025 metų pelną daugiausia lėmė vertės atstatymas. Tačiau kokios vertės, ji nekomentavo.

 Lietuvos bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo 282 mln. eurų bendro pelno – 5,5 proc. daugiau negu pernai tuo pat metu, kai jis buvo 267 mln. eurų. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6. Pastarieji bendrai patyrė 2,8 mln. eurų nuostolį, skelbia Lietuvos bankas (LB). Bendrą pelno augimą toliau lėmė „Revolut“ grupės veikla ES šalyse – jos pelnas augo 44 proc. iki 21,3 mln. eurų.

Sporto klubų tinklus „Lemon Gym“ ir „Impuls“ valdančios grupės pajamos praėjusiais metais viršijo 26,7 mln. eurų ir buvo 7,4 proc. didesnės nei 2024 m.  Kaip praneša grupė, šių metų pirmąjį ketvirtį grupės pajamos augo 8 proc., klientų skaičius – 13 proc., o apsilankymų sporto klubuose skaičius – 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Pastarieji metai mums buvo rekordiniai.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos, transportavimo bei kitų veiklų grupė „VG Holding“ – „Vičiūnų grupės“ valdytoja, pernai uždirbusi 27,41 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, šiais metais dividendų nemokės, BNS patvirtino L. Skierus. „Neplanuojame mokėti, nes darome dideles investicijas“, – BNS sakė verslininkas.

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) grynasis pelnas pernai smuko 15,8 proc. iki 6 mln. eurų, o pajamos – 5,1 proc. iki 29,7 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Anot jos, dividendų 2025 metais įmonė nemokėjo, o 2024 metais išmokėta 11 mln. eurų. „Verslo sąlygos 2025 metais išliko sudėtingos dėl geopolitinės situacijos nulemto neapibrėžtumo ir reikšmingų rinkos lūkesčių svyravimų.

Ketvirtus metus iš eilės valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinė grąža išlieka stabili, o už praėjusius metus į valstybės biudžetą pervesta 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių, teigia Valdymo koordinavimo centras.  Jo duomenimis, didžiausią indėlį į valstybės biudžetą už praėjusių metų rezultatus pervedė „Ignitis grupė“, jį papildžiusi 74,2 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžetą 230,9 mln.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto (NT) nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 29,44 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei 2024 metais (24,98 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai augo 9 proc. ir siekė 820,95 mln. eurų (752,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje atskaitoje. Įmonė dividendų nemokės.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) 2025 metais uždirbo 439,8 mln. eurų bendro grynojo pelno – 18,8 proc. mažiau nei prieš metus, jos valstybei sumokėjo 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių – ši finansinė grąža iš esmės nekito nuo 2022 metų, ketvirtadienį skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC). VVĮ pernai į valstybės biudžetą sumokėtų dividendų ir pelno įmokų suma siekė 187,4 mln. eurų, netipinių mokesčių – 43,4 mln. eurų.

Savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) šiemet už praėjusius metus sumokėjo 12,8 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 35,4 proc. mažiau nei pernai. Tuo metu įmonių grynasis pelnas pernai augo 66 proc. iki 114,1 mln.

Vilniaus miesto tvarkymo bendrovės „Grinda“ grynasis pelnas praėjusiais metais išaugo daugiau nei tris kartus ir siekė 5,2 mln. eurų, kai 2024 m. jis sudarė 1,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė bendrovė. Audituoti įmonės finansiniai duomenys rodo, kad „Grindos“ pajamos pernai išaugo daugiau nei dešimtadaliu iki 52,2 mln. eurų, o bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 8,4 mln. eurų.

Turto valdymo bendrovės „Invalda INVL“ neaudituotas grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 120 tūkst. eurų, kai pernai tuo pat metu bendrovė uždirbo 15,9 mln. eurų grynojo pelno, penktadienį pranešė įmonė. „Pirmojo ketvirčio rezultatams didžiausią įtaką turėjo nuosavų investicijų portfelio vertės sumažėjimas. Svyravimai yra natūrali investavimo ciklo dalis geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ grynasis pelnas pernai sudarė beveik 1,9 mln. eurų, o bendrovės investicijos į kelių infrastruktūrą siekė 559 mln. eurų. Kaip nurodoma bendrovės veiklos ataskaitoje, „Via Lietuvos“ pajamos praėjusiais metais augo iki 25,18 mln. eurų, kai 2024 m. jos siekė 22,25 mln. eurų. Bendrovės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA) buvo 4,6 mln. eurų. Tuo metu bendrovės veiklos sąnaudos siekė 23,7 mln.

Banko „Luminor“ pelnas pirmąjį metų ketvirtį smuko 23,8 proc. ir siekė 34,6 mln. eurų. Bendros veiklos pajamos sumažėjo 1,8 mln. eurų. Anot banko, daugiausia tai lėmė mažėjusios grynosios palūkanų pajamos krentant bazinėms palūkanų normoms.  Tuo metu bendros veiklos išlaidos išaugo 14,0 mln. eurų. Pažymima, kad didelės įtakos tam turėjo 11,5 mln. eurų didesnės migracijos sąnaudos, skirtos didinti banko IT sistemų efektyvumą ir skaitmeninti veiklos modelį.

Seimas svarstys galimybę daugiau negu metams atidėti naujų antstolių įkainių įsigaliojimą. Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Civilinio proceso kodekso pataisas ir toliau jas svarstys birželio 2-ąją. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, reikalingas bent minimalus pereinamasis laikas, per kurį paaiškėtų, kaip antstolius paveiks skolų išieškojimo reforma.

Muzikos prodiuseris, didžėjus Jonas Nainys-Jovani džiaugiasi ne tik kūrybiniais pasiekimais – 2025-ieji jam buvo sėkmingi ir verslo prasme. Paaiškėjo, kokius rezultatus pasiekė jo valdoma įmonė. Jonas Nainys ne tik aktyviai veikia pramogų pasaulyje, bet ir sėkmingai plėtoja verslą.

 Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 296 tūkst. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Pirmojo ketvirčio rezultatus daugiausiai lėmė augusios nuomos pajamos“, – pranešime sakė „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ nekilnojamojo turto fondo valdytojas Vytautas Bakšinskas. Bendrovės konsoliduotos pajamos siekė 1,03 mln. eurų – 10,9 proc.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai mažėjo 24,1 proc. iki 28,7 mln. eurų (užpernai – 37,8 mln. eurų). Grupės apyvarta per metus išaugo 10,6 proc. iki 340,32 mln. eurų (307,64 mln. eurų), penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Tuo metu „Žemaitijos pieno“ bendrovės EBITDA pernai smuko 15,6 proc. iki 28,77 mln. eurų (34,09 mln.

Penkiose šalyse pernai veikusios didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ konsoliduotos pajamos 2025 metais augo 4,1 proc. iki 6,35 mlrd. eurų. Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 510 mln. eurų ir buvo 11,8 proc. didesnis, pranešė „Maxima grupė“. Konsoliduotasis grynasis grupės pelnas 2025 metais siekė 209 mln. eurų – 53,7 proc. daugiau, o tai lėmė 77,6 mln. eurų pelnas iš Lenkijos ir Bulgarijos įmonių perleidimo.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pernai uždirbo 28,3 mln. eurų grynojo audituoto pelno – 2,2 karto mažiau nei užpernai (62,6 mln. eurų). ESO pajamos pernai siekė 710 mln. eurų ir buvo 0,9 proc. mažesnės (703,5 mln. eurų), rodo įmonės ataskaita, pateikta Registrų centrui. Bendrovė per metus uždirbo 191,1 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 7 proc. mažiau (205,5 mln.

Lietuvos bankas, pernai uždirbęs 84,7 mln. eurų pelno, į valstybės biudžetą pervedė 71,1 mln. eurų pelno įmoką. „Jau antrus metus iš eilės į valstybės biudžetą pervedamos sumos yra istoriškai didelės – nuosekliai prisidedame prie krašto gynybos ir kitų valstybės poreikių“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Dar 13,6 mln. eurų skirta atsargos kapitalui, pranešė Lietuvos bankas.

Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ pernai uždirbo 1,25 mln. eurų grynojo pelno – beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais.  Tuo metu įmonės pardavimo pajamos 2025 metais siekė 11,80 mln. eurų  ir buvo 23 proc. didesnė nei prieš metus, o EBITDA augo 28 proc. – iki 2,77 mln. eurų. Be to, už praėjusius metus įmonė sumokėjo ar sumokės 1,70 mln. eurų mokesčių, įskaitant pridėtinės vertės, pelno, aplinkos taršos, kelių ir nekilnojamojo turto mokesčius.

Nacionalinio plėtros banko ILTE grynasis pelnas pernai augo 86,3 proc. arba 6,6 mln. eurų ir siekė 14,3 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija.  „Visas pelnas bus nukreiptas ILTE rezervų didinimui. Bendra sukauptų rezervų suma pasieks 20 mln. eurų ir sudarys beveik 8 proc. ILTE įstatinio kapitalo“, – pranešime nurodė ji. Tuo metu banko veiklos pajamos pernai, palyginti su 2024 m., augo 24 proc. arba 8,8 mln. eurų ir siekė 45,2 mln. eurų.

Lietuvoje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Brolis Defence Group“ pernai fiksavo rekordines pajamas ir pelną, skelbia portalas „Verslo žinios“. Konsoliduoti įmonės finansiniai duomenys rodo, jog 2025 m. ji gavo 48,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 15,75 mln. eurų grynojo pelno. 2024-aisiais šie rodikliai buvo gerokai mažesni – „Brolis Defence“ pajamos tada siekė 17,96 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,76 mln. eurų.

Susisiekimo infrastruktūros įmonės „Fegda grupė“ grynasis pelnas pernai mažėjo 70 proc. ir siekė 11,6 mln. eurų. Tuo metu įmonės pajamos 2025 metais mažėjo 27 proc. iki 215,3 mln. eurų. Pasak „Fegda grupės“ generalinio direktoriaus Gedimino Gribulio, po gausių infrastruktūros projektais 2024-ųjų, pernai situacija rinkoje drastiškai pasikeitė.  „Pernai beveik nebeliko didelės apimties projektų, kuriuos įprastai įgyvendina visos didžiausios šalies infrastruktūros statybų bendrovės.

Pirmaujanti pasaulyje žaislų gamintoja, Danijos kompanija „Lego“ antradienį paskelbė apie praėjusiais metais fiksuotus rekordinius pardavimus ir pelną. Jos generalinis vadovas sakė, kad metai buvo „fantastiški“, nepaisant pasaulinių įtampų. Praėjusiais metais grupė grynasis pelnas išaugo apie 21 proc. iki 16,7 mlrd. Danijos kronų (2,6 mlrd. JAV dolerių), o tai yra didžiausias grynasis pelnas įmonės istorijoje. Pajamos padidėjo 12 proc. iki 83,5 mlrd. kronų.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) koreguotas pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 2025-aisiais augo 2,1 karto iki 113,6 mln. eurų (prieš metus – 54,6 mln. eurų). Įmonė pernai, palyginti su 2024 metais, gavo 4,4 proc. mažiau koreguoto grynojo pelno – 87,1 mln. eurų (91,1 mln. eurų 2024 metais), o jos pajamos ūgtelėjo 5,7 proc. iki 288,6 mln. eurų (272,9 mln. eurų), neaudituotus praėjusių metų finansinius duomenis antradienį skelbia VMU.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ neaudituotas grynasis pelnas smuko 59,9 proc. iki 10,3 mln. eurų (2024 metais – 25,7 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį paskelbė grupė. „Vilvi Group“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) smuko 50,5 proc. iki 16,6 mln. eurų (33,6 mln. eurų). Kaip teigiama grupės ataskaitoje, pelno sumažėjimą lėmė riebalų eksporto pardavimo kainų mažėjimas.

Valstybinės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „KN Energies“ grupės grynasis pelnas pernai, lyginant su 2024 m., augo 19 proc. ir pasiekė 18,2 mln. eurų. Pasak bendrovės, tokį rezultatą nulėmė kryptingai įgyvendinama ilgalaikė strategija, tarptautinių SGD projektų plėtra ir operacinio efektyvumo sprendimai. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) tuo metu didėjo 10 proc. iki 53,5 mln. eurų, o pajamos augo 12 proc. ir sudarė 105,2 mln.

Prancūzijos kosmetikos ir grožio prekių milžinė „L'Oreal“ pranešė pardavimų pajamas 2025-aisiais padidinusi 1,3 proc., tačiau grynojo pelno gavusi 4,4 proc. mažiau nei užpernai. Anot bendrovės pranešimo, pajamos pernai siekė 44,05 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 6,127 mlrd. eurų. Pardavimai Europoje didėjo 4,6 proc. iki 14,86 mlrd. eurų, Šiaurės Amerijoje ir Lotynų Amerikoje – menko 0,7 proc. iki atitinkamai 11,728 mlrd. eurų ir 3,28 mlrd.

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) grynasis pelnas pernai per pirmus 10 mėnesių smuko 6 proc. iki 6,3 mln. eurų, kai tuo pat metu 2024 metais siekė 6,69 mln. eurų. Tuo metu pardavimo pajamos nuo sausio iki spalio pabaigos mažėjo 8 proc. iki 25,2 mln. eurų (užpernai – 27,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui įmonės pateikta ataskaita. 29 metus veikiančioje ir Vilniuje registruotoje įmonėje vidutiniškai dirbo 306 darbuotojai.

Mažmeninės prekybos tinklą „Šilas“ valdanti Kauno bendrovė „Eiginta“ pernai akcininkams už 2024 metus išmokėjo 10 mln. eurų dividendų, rodo įmonės 2025 metų 9 mėnesių veiklos ataskaita, pateikta Registrų centrui. Už tris 2025-ųjų ketvirčius įmonė siūlė dividendų nemokėti, o 2024 metais už 2023 metus ji išmokėjo 1,6 mln. eurų dividendų. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2024 metų pabaigoje siekė 23,3 mln. eurų (37 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o rugsėjo pabaigoje – 13,3 mln. eurų.

Sparčiai artėjant 2026-iesiems, Lietuvos darbo rinkoje jau dabar aiškiai matyti, kas šiemet uždirbao daugiausia ir kam algos kilo sparčiausiai. O kokių sričių ir profesijų darbuotojai daugiausia uždirbs kitais metais?   Vidutinė alga auga, bet ne visiems vienodai „Sodros“ duomenimis, 2025 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė alga Lietuvoje siekė 2402 eurų prieš mokesčius. Per metus ji padidėjo 180 eurų. Į rankas žmonės vidutiniškai gavo 1470 eurų – 103 eurais daugiau nei prieš metus.

Tarptautiniu mastu veikianti nebankinė skolintoja „Eleving Group” pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 23,6 mln. eurų grynojo pelno – 7,8 proc. daugiau nei prieš metus, pajamoms augus 13,2 proc. iki 178,8 mln. eurų. „Per devynis mėnesius pakartotinai pasiekėme rekordiškai aukštas paskolų išdavimo apimtis – 323,5 mln. eurų, 23,4 proc. didesnes nei prieš metus.

Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojama kredito unijų grupė „Kreda“ trečiąjį metų ketvirtį uždirbo 3,2 mln. eurų pelno – 23 proc. mažiau nei prieš metus. „Kreda“ grupės valdybos pirmininko Mindaugo Raipos teigimu, tam įtakos turėjo mažėjusios bazinės palūkanų normos. „Nors kredito unijų grupės pelnui įtaką vis dar darė palūkanų normų pokyčiai, didinome veiklos apimtis visuose segmentuose.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupių Baltijos šalyse „Akola group“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 17,7 mln. eurų grynojo pelno, dividendams siūlo skirti 15 mln. eurų, arba 9 centus akcijai. Dėl to įmonės akcininkai spręs spalio 31 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Kaip nurodoma pelno paskirstymo projekte, akcininkai spręs dėl 131,4 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 3 mln. eurų siūloma skirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ konsoliduoti pardavimai sausio-birželio mėnesiais siekė 163,7 mln. eurų – 10,92 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė. Pasak grupės, jos neaudituotas pirmojo pusmečio grupės grynasis pelningumas sudarė 5,4 proc. nuo apyvartos.

Simbolinę 100 mln. eurų pelno ribą pernai peržengė 13 šalies įmonių, dar 12 bendrovių pelnas buvo didesnis nei 50 mln. eurų, bet neviršijo 100 mln. eurų, o didžiosios dalies šių įmonių pelnas, palyginti su 2023 metais, išaugo, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.   Lyderė ne pirmus metus yra Vilniaus biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurianti ir gaminanti produktus gyvybės mokslų tyrimams bei diagnostikai, – pernai jos grynasis pelnas sudarė 451 mln.

Viešai listinguojamos tarptautinės fintech įmonės „Eleving Group“ pajamos per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė 117,5 mln. eurų – tai 10,8 proc. augimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbiama pranešime spaudai. Grupės koreguota EBITDA pirmąjį 2025 m. pusmetį siekė 45,3 mln. eurų, o grynasis pelnas – 15,2 mln. eurų. „Pirmąjį šių metų pusmetį baigėme labai gerais rezultatais – tiek esamiems, tiek naujiems klientams išdavėme paskolų už 200,1 mln. eurų – rekordinis rezultatas.

Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojama kredito unijų grupė „Kreda“ šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 2,35 mln. eurų pelno – 19 proc. mažiau nei prieš metus.  Grupės teigimu, mažesniam pelnui įtakos turėjo mažėjančios bazinės palūkanos. Tuo metu grupės pajamos šiemet augo 3,5 proc. ir siekė  20,89 mln. eurų. 27 proc., iki 644,9 mln. eurų, didėjo ir grupės turtas. Unijų grupės pelnas mažėjo 19 proc., iki 2,35 mln. eurų.

Vėlesnės Velykos ir didesnės bilietų kainos leido Europos didžiausiai pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ gerokai padidinti savo pelną. Pirmąjį finansinių metų ketvirtį, kuris baigėsi birželio pabaigoje, įmonė uždirbo 820 mln. eurų – ir tai yra daugiau nei dvigubai daugiau, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.