pavardžių rašymas

  Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.   Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.

Įstatymas dėl originalios pavardžių rašybos yra proginis, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir ragina į klausimą žiūrėti konstruktyviai. „Manau, kad jis (įstatymo projektas – BNS) pakankamai toks proginis galbūt – visą laiką akcentuojama, kad tai gerins santykius su Lenkija, (...) tačiau daugiau galbūt ši tema įsivėlė į vietinius politinius žaidimus ir tą akcentavo (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas) Valdemaras Tomaševskis, eidamas į rinkimus.

www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.

  Dėl vardo ir pavardės rašymo lenkiškai kovojanti Lietuvos pilietė ir jos gynėjas siekia, kad Konstitucinis Teismas (KT) dar kartą pasisakytų dėl asmenvardžių rašybos.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir neparlamentinės Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila reikalauja valstybės vadovus griežtai įvertinti užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kalbas vizito Lenkijoje metu – visų pirma jo atsiprašymą dėl to, kad 2010 metais Seime buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes asmens dokumentuose leisti rašyti ne vien lietuviškais, bet ir lenkiškais rašmenimis.

Lietuvos pasiuntinė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė apie Lietuvos lenkus pasakė: „Nes dabar man kartais susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų, baltarusių, žydų, bet jie save labiau laiko Lietuvos piliečiais negu mūsų lenkai.“ Ar frazė yra svaičiojimas, priklauso nuo konteksto.

Lietuvoje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės, ketvirtadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas. ES teisė nedraudžia atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašuose įrašytus vardus ir pavardes, jei toks atsisakymas negali suinteresuotiesiems asmenims sukelti rimtų nepatogumų.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Pasigirdus kvietimui lietuviams ir lenkams susitaikyti bent jau šių Velykų proga – juk ir vieni, ir kiti daugiausia yra katalikai – niekur nedingo klausimas dėl santykių ateities. Įdomu, kaip klostysis lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai per artimiausius du dešimtmečius.