patyčios

Kaltinimai svetur išvykusiems tautiečiams gobšumu, nepatriotiškumu ir savanaudiškumu nėra nauji. Aš jau neprisimenu tokio straipsnio apie emigrantus, po kurio nebūtų bent tūzino komentarų, vadinančių mūsų emigrantus „užpakalių plovėjais“, „parsidavėliais“ ar dar kokia bjaurastimi. Karo, maro ar nederliaus nebuvo, Lietuva laisva demokratinė valstybė, o šie nedorėliai pabėgo - metė namus, tėvus, protėvių kapus - „ilgojo svaro“ ( euro, kronos) vardan.

Šiais metais kovo 24-30 dienomis jau penktą kartą startuos iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, skirta sutelkti visuomenę patyčių problemos sprendimui. Projekto iniciatorė emocinės paramos telefonu tarnyba „Vaikų linija" kartu su partneriais kviečia visas švietimo įstaigas, įmones ar organizacijas tapti „Veiksmo savaitės“ dalyviais.

Nepaisant didelių pastangų pažaboti kaip epidemiją mokyklose plintančias patyčias, jų mastai mažėja itin lėtai. Kasmet atliekami tyrimai patvirtina, kad šią smurto formą patiria itin daug vaikų. Tyrėjų teigimu, Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių. Kokios yra šios liūdnos statistikos priežastys, kaip kovoti su patyčiomis ir kokias pasekmes gali lemti šis reiškinys, tapęs mokyklos kasdienybe? Etaplius.

Baimė ir nenoras eiti į mokyklą, uždarumas, liūdesys, nenoras bendrauti, laiko leidimas socialiniuose tinkluose. Visi šie požymiai liudija, kad vaikai patyria patyčias tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, akis į akį susidūrę su savo kankintojais. „Keldavausi apimta panikos maždaug 4 valandą ryto. Vien todėl, kad išaušdavo rytas ir man reikėdavo eiti į mokyklą. Tuomet prisiversdavau apsivemti ir kitaip vaizduoti rimtai sergančią, kad ir vėl galėčiau likti namie.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nestabdomas patyčių iniciatorių elgesys gali peraugti į kriminalinius nusikaltimus, skatina agresiją visuomenėje. „Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie aktyviai tyčiojasi iš bendraamžių, vėliau turėjo sunkumų su teisėsauga, nes nekoreguojamas elgesys keičia formas“, – pabrėžia psichologė Ivona Suchodolska.

Kartais reklamos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Nesėkmingose reklamose užfiksuoti rasizmo, patyčių ir smurto atvejai. Vienas striptizo klubas į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą įkėlė kūdikio nuotrauką ir teigė, kad joje įamžinta viena jų darbuotoja, kai dar buvo vaikas. Tačiau šalia nuotraukos buvo parašyti gimimo metai. Žmonės greitai suprato apgaulę, nes nuotrauka buvo padaryta 1998 metais, tad striptizo šokėja šiuo metu turėtų būti penkiolikmetė.

Inga Kontrimavičiūtė Panevėžiečiai sarkastiškai juokauja, kad miesto valdininkai žino, kaip taupiai ir efektyviai net bekojus pastatyti ant kojų. Neįgaliųjų vežimėlius, ramentus, funkcines lovas ir kitas technines priemones išduodantis Socialinių paslaugų centras ligonių reikalauja pateikti ne tik gydytojų pažymą, bet ir gyvenamosios vietos deklaraciją.

„Vaikų linija“ Lietuvoje kartu su kitomis 16 Europos organizacijų siekia, jog būtų paskelbta Europos diena prieš patyčias. Iniciatyvą palaikančių organizacijų atstovų nuomone, ši diena taptų katalizatoriumi stabdant patyčias Europoje. Visoje Europoje tūkstančiai vaikų kiekvieną dieną patiria patyčias. Patyčių problema gali sukelti skaudžias pasekmes ne tik vaikams ir jų šeimoms, bet ir visai Europos šalių visuomenei.

Irina Shayk tiesiog pulsuoja seksualumu – šįkart labiausiai gundančias ir net provokuojančias pozas ji pademonstravo naujoje fotosesesijoje žurnalui „V MAN“. Iš Rusijos kilusį modelį, vilkinčią tik šlapia balta palaidine ir baltais apatiniais, įamžino fotografas fotografas Sebastianas Faena. Šią savaitę JAV parduotuvės pasirodžiusiame žurnale taip pat spausdinamas I. Shayk interviu su žurnalistu Dereku Blasbergu.

Psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis teigia, kad Lietuvoje patyčias iki šiol patiria apie 20-30 proc. vaikų. Maža to, šis skaičius toli gražu nėra galutinis, nes tikrai ne visi atvejai patenka į viešumą arba apie juos yra kalbama artimoje aplinkoje.

Kompanija, pramynusi mažų kainų ir nesvetingo aptarnavimo oro kelionėse takus, susiprato – jos strategija ilgainiui turės keistis, rašo businessinsider.com. Airijoje įkurta bendrovė metų metus didžiavosi galinti keleivius skraidinti pigiau grybo bei nekreipti dėmesio į elementariausias šių užgaidas.

„Lietuvos balsas“ šeštadienį LNK eteryje buvo margas ir nusidreikė net iki Italijos. O kokybiškiausio ir populiariausio muzikos projekto scenoje pasirodę talentai sugebėjo perlipti patyčių sieną ir įrodyti, kad balsas yra galingesnis už žeminančius išvaizdos ar vidinių savybių vertinimus.  Greta Jurgaitytė iš Panevėžio, prieš pasirodymą prisipažinusi, kad aplinkiniai neretai šaiposi iš jos figūros, sulaukė galybės pagyrų ir... pateko į Ingos ir Arūno Valinskų komandą.

Vakar Švietimo ir mokslo ministro Seime pateiktoje strategijoje pirmą kartą skiriamas ne mažas dėmesys patyčioms, o 10 metų perspektyvoje numatyta, kad per 2 mėnesius nei karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis procentais turėtų siekti 70, kai 2011 metais šis rodiklis siekė apie 44,6 proc.

Mokyklos lankymo pradžia – naujas gyvenimo etapas tiek vaikui, tiek visai šeimai. Kaip ir kiekviena nauja pradžia, ji suteikia gyvenimui naujų potyrių, spalvų, tačiau įneša ir nežinomybės, nerimo. Patiria stresą Vaikų psichiatro Lino Slušnio manymu, pirmokams reikia prisitaikyti ir adaptuotis prie griežtesnės nei darželio struktūros, nes pereinama prie 35 minučių pamokų rėžimo, kuris verčia vaiką būtent tiek laiko išsėdėti vienoje vietoje.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose patiria patyčių, tiek pat jų tyčiojasi iš kitų vaikų. Maždaug penktadalis mokinių mokykloje patiria fizinį smurtą. Siekdama paskatinti pačias mokyklų bendruomenes kovoti su vaikų patyčiomis ir smurtu, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ tęsia projektą „Saugi mokykla“ ir pradeda bendradarbiavimą su AB Lietuvos paštu.

Lietuvos pašonėje esantis Astravo miestas, greta kurio Baltarusijoje per kelerius metus turėtų iškilti atominė elektrinė, gali tapti naujuoju atominiu Eldoradu Visagino gyventojams.

Ponai lenkų futbolo sirgaliai prieš savaitę Poznanės stadione iškėlė šūkį - „Lietuvių mužikai klaupkitės prieš lenkų ponus“. Tas rungtynes, kaip ir ankstesniąsias, vykusias Vilniuje, „poniškoji“ lenkų komanda pralaimėjo. Pralaimėtojams tiek ir belieka – kandžiotis iš pasalų.

Sumanę kam nors atkeršyti ar pasityčioti, tautiečiai pasitelkia virves, skruzdėles, peilius bei lytinę prievartą. Šiaulių rajono policija tiria neeilinį įvykį – keršydami už pensininko sumušimą bei apiplėšimą, du jauni vyrai pririšę už kojos prie lengvojo automobilio tampė kaimo banditėlį vieškeliu. Istorijos pradžia – banali.

Sutrikusio elgesio ar nusikalsti linkusius vaikus į socializacijos centrus nukreipiančios savivaldybių komisijos ir teismai negali užtikrinti uždaroje erdvėje esančių nepilnamečių apsaugos nuo bendraamžių patyčių, smurto ir prievartos. Praėjusią savaitę Biržų rajono policijai, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešta apie nepilnamečių patirtą seksualinę prievartą.

Vaikystėje patyčių dėl savo plaukų spalvos patyrusios pakruojietė Indrė Jankauskaitė ir klovainietė (Pakruojo raj.) Goda Linkutė dabar didžiuojasi, jog yra raudonplaukės. Būtent plaukų spalva merginas suvedė ir išskiria iš kitų: jas dažnai pastebi fotografai, o viena jų nuotrauka puikuojasi ir neseniai išleistoje knygoje. Traukia dėmesį Dėl ryškios plaukų spalvos Indrė ir Goda nelieka nepastebėtos nei gatvėje, nei kokiame nors renginyje. Abi raudonplaukes ne kartą panoro įamžinti ir fotografai.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip stovykloje „Zolotoi kolos“ Čeboksarų rajone, vyresnio amžiaus priziūrėtojai kankina vaikus ir iš jų tyčiojasi, informuoja newsru.com. Filmuotoje medžaigoje matyti, kaip paaugliai miegančius vaikus laisto vandeniu, žadina juos vidury nakties, vaiko po koridorius ir nuolat iš jų juokiasi bei tyčiojasi. Pasyvus vaikų elgesys leidžia spėti, kad toks prižiūrėtojų elgesys nebuvo vienkartinė išdaiga.

Irkutsko (Rusija) teisėsaugininkai ieško mergaitės, iš kurios žiauriai išsityčiojo jos giminės, tėvų. Mergaitė šiuo metu gydoma ligoninėje. Irkutsko gyventoja Liudmila Rustamova sulaikyta dėl žiaurių keturmetės, kurią buvo paprašyta prižiūrėti, patyčių. 28-erių moteris ramiai stebėjo, kaip jos 4-metis sūnus Dima spardo gulinčią ant žemės mergaitę.

Profesorius, Europos parlamentaras, Sąjūdžio patriarchas Vytautas Landsbergis viena iš Lietuvos Sąjūdžio, kurio įkūrimo 25 metinės šiandien minimos, veiklos tolesnių prasmių nurodė esant kovą su civilizacijos krize, galimai „ant bedugnės krašto šokančiame pasaulyje“. Tai, Anot V. Landsbergio, būtų savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą. „Matome civilizacijos krizę.

Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau mirga pranešimais apie smurtaujančius paauglius. Šį mėnesį į Šiaulių ligoninę dėl pilvo sumušimo, įtariamo blužnies trūkimo bei inksto sumušimo paguldyta mergaitė tikino, kad fizinio lavinimo pamokos metu bendraklasė jai įspyrė į pilvą.

Panevėžio rajone, Pareikšlių kaime šios savaitės pradžioje dingęs šešiolikmetis rastas negyvas netoliese esančiose fermose. Manoma, kad paauglys nusižudė rašo lrytas.lt. Neoficialiais duomenimis, praėjusį savaitgalį iš jo pasityčiojo vietiniai jaunuoliai ir pažadėjo įrašus išplatinti internete. Paauglys gyveni kartu su močiute, motina ir sesers šeima. Pirmadienį, apie 9 val. 30 min. vaikinas sakė neisiąs į mokyklą, teigdamas, kad ten iš jo šaipysis kiti moksleiviai.

Du dešimtmečius trukę tyrimai parodė, kad patyčias patyrę vaikai net suaugę jaučia ilgalaikes psichologines pasekmes. Šis tyrimas šiandien laikomas pačiu informatyviausiu, įrodinėjant ilgalaikes patyčių pasekmes žmogui. Juo paneigiama visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, jog patyčios daro tik trumpalaikę žalą, kurios poveikis aukų yra išaugamas, skelbia JAV mokslininkų studija. „Mes patys esame nustebę, kaip giliai ir smarkiai patyčios paveikia žmogaus gyvenimą ateityje, - teigia dr.

Visą praėjusią savaitę Lietuvoje vyko „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šiais metais prie iniciatyvos, Lietuvoje pradėtos prieš ketverius metus, prisijungė 35 nevyriausybinės, valstybinės, privataus sektoriaus organizacijos, užsienio šalių diplomatinės atstovybės, tarptautinių organizacijų biurai bei 1130 šalies mokyklų, darželių ir kitų ugdymo įstaigų. Prieš patyčias pasisakė ir žinomi Lietuvos žmonės – Andrius Mamontovas, Nomeda Marčėnaitė, Ingrida Kazlauskaitė, Donatas Baumila, Darius Rakauskas.

Reklama socialiniuose tinklalapiuose gali būti labai efektyvi ir palyginti nebrangi. Tačiau ji tiek pat patraukli, kaip ir neprognozuojama – vien per praėjusius metus trys stambių kompanijų socialiniuose tinkluose surengtos žinomumo didinimo ir gerbėjų lojalumo stiprinimo akcijos traškėdamos braškėdamos žlugo. Vienos jų – Miuncheno futbolo klubo „Bayern“, mintis nuo pat pradžių sumanytojams turėjo pasirodyti įtartina, bet kažkodėl nepasirodė.

Jeigu pamokų metu, vidury šviesios dienos, kokiame nors prekybos centre ant suoliuko valandą ir ilgiau ramiai sėdi paauglys, šalia savęs pasidėjęs kuprinę su knygomis, jis gali būti mokykloje patirtų patyčių auka, tyliai vengianti tos aplinkos, bijanti ieškoti pagalbos. Kuo ilgiau toks paauglys „tyliai kovos“, tuo daugiau tikimybės, kad jis arba vėliau pats taps smurtautoju, arba papildys šiurpią Lietuvos savižudybių statistiką.

„Volungės“ pagrindinėje mokykloje surengta konferencija „Saugioje mokykloje mokytis gera“, kurioje buvo tariamasi, ką reikėtų daryti, kad vaikai jaustųsi saugūs fiziškai, nepatirtų patyčių ir tiesiog norėtų eiti į mokyklą. Prieš teroristus mokyklos budėtoja nesutriktų Konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie patyčias bei saugią ugdymo aplinką, dalyvavo būrys specialistų. Tarp jų – ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.

Kajus yra į miestelį atsikraustęs naujokas, prikaustytas prie vežimėlio („Krokodilai“). Tai, kad jis ne iš kelmo spirtas ir gali ne mažiau nei kiti, jis turi įrodyti ne tik būsimiesiems draugams, bet ir savo motinai. Per neatsargumą praradęs regėjimą už pripažinimą kovoja jo bendraamžis Mirka Italijoje („Raudona kaip dangus“), būsimasis žymus garso režisierius. Dešimtmetės „Mergaitės“ herojė lieka viena ir mokosi pasirūpinti pati savimi.

Kas Lietuvoje sutramdys Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorių Efraimą Zuroffą? Kodėl Lietuva tyli, nors jis nuolat kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus? Neseniai viešėdamas Lietuvoje E. Zuroffas ir jo bendražygis Dovidas Katzas per spaudos konferenciją eilinį kartą mokė lietuvius, kas turi dalyvauti eitynėse per Vasario 16-osios iškilmes, kokius lozungus turi nešti ir skanduoti dalyviai.

Beveik 400 Europos Parlamento narių pateikė Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos šalių narių parlamentams rašytinį pareiškimą, kuriame ragina paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Šiuo pareiškimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausiai mokyklose pasitaikančių problemų – patyčias, keliančias grėsmę vaikų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi.

Kovo 18-24 dienomis jau 4-ą kartą organizuojama „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, iki šiol žinoma pavadinimu „Savaitė be patyčių". Projekto iniciatoriai - emocinės paramos telefonu tarnyba „Vaikų linija"- kviečia nelikti abejingais ir prisijungti prie renginių, kuriais siekiama neleisti pamiršti apie tai, kas yra draugiškas ir pagarbus bendravimas bei kodėl yra taip svarbu ugdyti vaikų toleranciją ir empatiją jau nuo pat mažens.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Daugiau nei 90proc. vaikų prisipažino, jog juos užgauliojo ar jie matė užgauliojant kitus moksleivius dėl to, jog šie yra talentingi. Todėl moksleiviai atsisako savo mėgstamos užklasinės veiklos bei specialiai nesistengia gerai mokytis, rašo the Telegraph.

Kada mokyklose, darželiuose atsirado patyčios? Kaltininkų galima ieškoti įvairiuose laikotarpiuose, bet kuo giliau kapstysime, tuo labiau įsitikinsime faktu: vaikų kolektyvuose visada būdavo ir silpnųjų, užguitųjų, ir stipruolių, lyderių. Nors išorinės priežastys, kodėl vaikai tampdavo atstumtaisiais, skyrėsi priklausomai nuo tuo metu vyravusios pasaulėjautos, esmė išlieka ta pati: labiausiai puolami tie vaikai, kurie nėra pajėgūs apsiginti.

„Levante“ ekipos gynėjas Juanfranas pareiškė, kad pralaimėjimu Madrido „Real“ ekipai pasibaigusiose rungtynėse ne gražiausiomis manieromis aikštėje pasižymintis Pepe ir vėl nelaikė liežuvio už dantų.

Neseniai interneto platybėse pasirodė pigių skrydžių bendrovę „Rynair“ „šlovinanti“ žinia, kad kompanija neva nusprendė pakeisti savo logotipą, o naujame jo variante atsispindi tikrosios kompanijos vertybės. Įdomu tai, kad „naujame“ logotipe pavaizduotas pasilenkęs keliautojas ir šiam už nugaros stovintis dar vienas personažas ir imituojamas lytinis aktas. Kaip rašo tinklalapis ihateryanair.

Veriantys pašaipūs žvilgsniai, užgaulios frazės, paniekinamas aplinkinių elgesys – tai pajuto viena paauglė, šį rugsėjį pravėrusi mokyklos duris. Mergaitę ištiko šokas, kai ji sužinojo, kad kažkas, įsibrovęs į jos socialinio tinklo paskyrą, visą vasarą siuntinėjo nešvankius pasiūlymus.

Higienos instituto specialistai atliko tyrimą „Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimas ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas“, kurio metu paaiškėjo, jog fizinį smurtą patiria penktadalis, o psichologinį – trečdalis mokinių. Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus specialistų 2011 m. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti fizinio ir psichologinio smurto prieš 11–18 m. amžiaus vaikus paplitimą bei jam darančius įtaką veiksnius.

Prasidėjo nauji mokslo metai, o problemos liko tos pačios. Smurtas mokyklose – dažnai itin slepiama problema, kol tampa nebeįmanoma apsisaugoti nuo viešumo.

2011 metų vasarą jaunas 22 metų amžiaus Baltarusijos karininkas, giluminės specialiųjų pajėgų žvalgybos jaunesnysis seržantas Stepanas Zacharčenko savavališkai paliko karinį padalinį ir pabėgo į Lietuvą. Taip jis pasielgė dėl nuolatinių kitų karininkų patyčių ir išpuolių prieš jį. Dabar jaunuolis Vilniuje laukia galimos ekstradicijos į Baltarusiją ir ragina jo neišduoti, tikindamas, kad atsidurs kalėjime kaip dezertyras ir tėvynės išdavikas.

Moksleivė pabėgo iš pamokų, kad nusižudytų po to, kai klasiokai išvadina ja stora, praneša „Life News“. Aštuntokė Marija E. nusižudė nušokusi iš 8 aukšto netoli savo mokyklos Kunguro mieste, Rusijos Permės rajone. Prieš pat savižudybę ji paskambino savo draugei ir papasakojo, kur yra. Mergina paprašė jai atleisti. Draugė tuojau pat puolė bėgti iki daugiaaukščio, bet nebespėjo – ant asfalto ji aptiko Marijos kūną. Preliminariais duomenimis, prie tragedijos privedė Marijos klasiokų patyčios.

Dėl mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemos Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau per pastaruosius metus patyčių mastas ėmė mažėti. Šie duomenys paaiškėjo, 2012 metų viduryje Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus 2009-2010 metais 38 šalyse ar regionuose atliktos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus.

Vaikų žiaurumas kartais šokiruoja ir visko mačiusius suaugusius. Naujienų portalas lifenews.com praneša apie kraupų įvykį Rusijoje šalia Rostovo miesto: išsityčioję iš skurdžių 5-mečio drabužių vaikai jį apipylė degiu skysčiu ir padegė. Po to, kai kaimynystėje gyvenantys vaikai jo vos nesudegino gyvo, penkiametis berniukas šiuo metu gydomas intensyvios priežiūros skyriuje. Žinoma, kad su vaiku taip žiauriai pasielgta dėl to, jog skriaudikams nepatiko, kaip mažylis buvo aprengtas.

Nuo teismo bausmės sprukusi į užsienį jauna marijampolietė vis dėlto ir po kelerių metų buvo priversta prisiminti žiaurias orgijas Marijampolėje, kai su dviem bendramintėmis bjauriausiais būdais niekino 19 metų merginą, stebint trims kompanijos vaikinams. Išsigimėlių byla Vaida Valaitytė (20 m.) – jau paskutinioji, trečioji, orgijų, po kurių bylą tyrę pareigūnai ilgam jas įsiminė ir istoriją vadina išsigimėlių byla, kurstytoja, sulaukusi atpildo.

Interneto vartotojai pervedė daugiau nei 400 tūkstančių dolerių į pagyvenusios moters-konduktorės iš Ročesterio miesto Niujorko valstijoje sąskaitą po to, kai ji tapo filmuotos medžiagos, kurioje ją užpuola septintokai, heroje, praneša „CBS News“. Vaizdo medžiaga, kurioje septintokai 68-metų moterį priveda iki verkimo, primindami apie jos sūnaus savižudybę, tapo populiari „YouTube“ puslapyje ir surinko keletą milijonų peržiūrų.

Ukrainos URM nusiuntė protesto notą Lenkijai dėl šios šalies žurnalistų Kubos Wojewodskio ir Michalo Figurskio nepadorių pokštų Ukrainos moterų adresu, rašo „Kommersant-Ukraina“. Reikalaujama, kad žurnalistai viešai atsiprašytų. Ukrainiečių pasipiktinimą sukėlę žodžiai nuskambėjo Lenkijos radijo stoties „Eska ROCK“ laidoje, kurios vedėjai – K. Wojewodskis ir M. Figurskis – aptarinėjo Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Ukrainos ir Švedijos rinktinių.