patarimai sportuojantiems

Žingsniai, treniruočių minutės ir sudegintos kalorijos – fizinį aktyvumą šiandien galime išmatuoti itin tiksliai. Tačiau viena svarbiausių progreso dedamųjų dažnai lieka nuošalyje. Nuolatinis nuovargis, suprastėjęs miegas ar prastėjantys sportiniai rezultatai gali reikšti ne tai, kad reikia treniruotis dar daugiau, o priešingai – kad kūnui reikia poilsio.

Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, padedančiu pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir išbandyti savo galimybes. Vis dėlto ilga distancija reikalauja daugiau nei motyvacijos. Pasak „Hila“ kineziterapeutės Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį.

Artėjant Vilniaus maratonui ir kitiems rudens bėgimo renginiams, vis daugiau žmonių pradeda ruoštis pirmiesiems startams ar nusprendžia į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo. Tačiau pirmosios treniruotės neretai baigiasi greičiau, nei planuota – jau po kelių minučių ima trūkti oro, smarkiai pakyla pulsas, o noras tęsti bėgimą greitai dingsta. Nors tokia savijauta dažnai siejama su prasta fizine forma, tikroji priežastis gali būti paprastesnė – pavyzdžiui, per greitai pasirinktas tempas.

Kiekvienas, bent akies krašteliu stebintis dviračių sportą, yra matęs vaizdų, kai planetos čempionai iškart po alinančio finišo čiumpa saldumynus. Sporto pasaulyje iki šiol prisimenama situacija, kai lenktynių nugalėtojas po sunkios trasos tiesiog prie apdovanojimų pakylos saujomis valgė guminukus. Visgi tai, kas profesionaliam atletui tarnauja kaip energetinis kuras, po įprastos treniruotės dviračiu gali tapti tiesiu keliu į papildomus kilogramus.

Vasarą daugelis grįžta prie aktyvesnio gyvenimo ritmo: važinėja dviračiu, bėgioja, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais, komandiniais žaidimais ar leidžiasi į žygius. Tačiau nors aktyvi fizinė veikla atneša daug naudos organizmui ir gali teigiamai veikti nuotaiką, staigus fizinio krūvio augimas gali tapti nemenku išbandymu raumenims, sąnariams ir kaulinei sistemai.

Pasitinkant vasarą dažnas pasirenka aktyvesnį gyvenimo būdą, tačiau tiek sportas, tiek kita fizinė veikla, ypač jeigu ja užsiimama po ilgesnės pertraukos, reikalauja atidesnio dėmesio organizmui.

Pastaraisiais metais bėgimas daugeliui tapo ne tik sportu, bet ir būdu atsitraukti nuo nuolat skubančios kasdienybės, sumažinti stresą ar tiesiog skirti daugiau laiko sau. Vis dėlto, didžiausias iššūkis dažniausiai nėra pats sprendimas pradėti bėgioti, o gebėjimas šį įprotį išlaikyti ilgiau nei kelias savaites. Pradžioje žmonės neretai sau kelia per didelius lūkesčius – renkasi per greitą tempą, per ilgas distancijas ar nepakankamai dėmesio skiria poilsiui.

Intensyvios treniruotės dažnai laikomos greičiausiu keliu į geresnę fizinę formą: daugiau prakaito, daugiau pastangų, daugiau rezultato. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įspėja – sveikatai naudingas ne bet koks krūvis, o tas, po kurio kūnas sugeba atsistatyti. Priešingu atveju sportas gali tapti dar vienu nereikalingo streso šaltiniu organizmui.

Ar iš tiesų žinote, kiek jūsų kūnui reikia judėti? Rekomendacijos, kaip ir kiek sportuoti, gali skirtis net žmonėms, kurie iš pirmo žvilgsnio gyvena panašų gyvenimo būdą – viena svarbu visą dieną sėdintiems prie kompiuterio, kita – daug laiko praleidžiantiems prie vairo. Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pabrėžia, kad svarbiausia – ne pasirinkta sporto rūšis, o tai, ar fizinis krūvis iš tiesų kompensuoja jūsų kasdienį judėjimo trūkumą.

Maratonas šiandien vis dažniau tampa ne profesionalių sportininkų tikslu, o asmeniniu iššūkiu, kuriam ryžtasi ir tie, kurie prieš kelerius metus apie 42 kilometrus nebūtų rimtai pagalvoję. Vieniems tai – noras patikrinti savo galimybių ribas, kitiems – būdas į kasdienybę įnešti daugiau judėjimo, disciplinos ir ilgainiui geresnės savijautos.

Pavasaris Lietuvoje kasmet pažadina ne tik gamtą, bet ir žmonių norą judėti daugiau – parkuose ir miestų gatvėse gausėja bėgikų, aktyviai buriasi išpopuliarėję bėgimo klubai. Balandžio 7-ąją minėta Pasaulinė sveikatos diena kviečia atkreipti dėmesį į rūpinimosi savo sveikata svarbą. Ekspertai pabrėžia, kad augantis susidomėjimas bėgimu kartu atveria ir galimybę mokytis fiziniu aktyvumu užsiimti sąmoningiau – realistiškai vertinant savo galimybes ir įsiklausant į kūno siunčiamus signalus.

Jei egzistuotų piliulė, galinti vienu metu sumažinti Alzheimerio riziką, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir valdyti širdies bei kraujagyslių ligas, už ją paklotume tūkstančius eurų. Visgi mokslininkai ir sveikatos specialistai beda pirštu į paprasčiausią veiksmą, kuris prieinamas kiekvienam. Simboliškai Pasaulinės sveikatos dienos proga, panagrinėkime galingą, moksliškai pagrįstą įrankį, galintį pridėti ne tik papildomų metų, bet ir gyvybės jūsų kasdienybei.

Laikrodžiai, žiedai, apyrankės šiandien gali apie mūsų sveikatą pasakyti daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau naujausias „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad 60 proc. gyventojų tokių išmaniųjų įrenginių vis dar nenaudoja kūnui svarbiems rodikliams stebėti. Nuo ko pradėti? Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įvardijo, ką jis rekomenduoja stebėti visiems – ir kur dar visgi reikia paisyti technologijų ribotumo.

Ar kada susimąstėte, kad judėjimas yra privilegija? O ne prievolė? Neretai sportas pateikiamas kaip „bausmė“ už suvalgytą picą arba prievolė siekiant vasaros kūno formų. Daugeliui paraatletų galimybė judėti buvo iškovota po traumų ar sunkių diagnozių. Jiems judėjimas yra laisvės simbolis. Lietuvos paralimpinio komiteto, „Parateam“ atletai jau ne vienerius metus prisijungia prie „Toyota Ėjimo“ veiklų ir griauna mitus, kokie yra žmonės su negalia.

Intensyvesnė treniruotė, ilgesnis darbas sode ar tiesiog didesnis fizinis krūvis – ir dažnai kūnas netrunka to priminti. Dažnai po intensyvios veiklos atsiradęs skausmas nurašomas kaip „normalus“, tikintis, kad praeis savaime. Tačiau, pasak skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, ne visais atvejais verta laukti – kartais tai gali būti rimtesnės problemos signalas.

Jei jaunystė būtų parduodama vaistinėse, eilės nusidriektų kilometrais. Argi ne ironija, kad vienas paprastesnių būdų „atšaukti“ kelis biologinius gimtadienius yra... visiškai nemokamas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kiekvienas žingsnis yra tiesioginė investicija į mūsų ląstelių „remontą“. Ėjimas veikia mūsų organizmą kur kas giliau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir daro įtaką net tam, kaip greitai senstame biologiškai. Kaip ėjimas veikia ląstelių senėjimą? Senėjimas nėra tik skaičius pase.

Vis dar gajus įsitikinimas: jei nemėgsti sporto salės, bėgimo ar intensyvių treniruočių, gera fizinė sveikata bus sunkiai pasiekiama. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pabrėžia – aktyvus sportas nėra vienintelis kelias. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad dauguma sportuojančiųjų net ir renkasi lengvą ar vidutinio intensyvumo judėjimą. Didžiausia klaida – manyti, kad jei nemėgsti sportuoti, judėjimas apskritai nėra tau.

Ne paslaptis, kad dauguma žmonių šaltąjį sezoną dažniau renkasi vakarus namuose, valgo sunkesnius patiekalus, rečiau laiką leidžia gryname ore, todėl sportas neretai lieka paraštėse. Tačiau pavasarėjant vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, kad slogesnę nuotaiką ir energijos trūkumą pamažu pradeda keisti motyvacija aktyvesnėms fizinėms veikloms bei buvimui lauke.

Tėvai gerai žino šį scenarijų: saulėta popietė, į kuprinę supakuoti užkandžiai ir didelis noras visai šeimai pasimėgauti pasivaikščiojimu. Tačiau praėjus vos penkiolikai minučių nuskamba minkštas balselis: „pavargau, kojos nebegali eiti!“. Ėjimas su vaikais gali tapti tėvų galvos skausmu. Jūsų dėmesiui išradingi patarimai, kaip paprasčiausią ėjimą paversti žaidybiniu nuotykiu.