paslaugos

Birželio pradžia Palangai buvo sėkminga – prie jūros vyko daugybė poilsiautojų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Verslininkai išaugusiu žmonių antplūdžiu be galo džiaugiasi ir tikisi nuo liepos mėnesio sulaukti dar didesnio poilsiautojų srauto. Tiesa, svečiai liepą turės tenkintis didesnėmis paslaugų kainomis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė tv3.lt portalui teigė, kad verslininkų nuotaikos po Joninių šventės yra džiugios.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

26-erių Brooke West besididžiuodama internautams sako, kad tūkstančius uždirba būdama su vyresniais vyrais ir tenkindama pačius keisčiausius jų norus. Iš Naujosios Zelandijos kilusi mergina sakė, kad ne per seniausiai gavo dovanų už 30 tūkst. eurų, o jas jai įteikė ne kas kitas, o garbaus amžiaus vyrai. Anksčiau ji dirbo šokėja striptizo klube, tačiau kiek vėliau brunetė suprato, kad tai nėra tas darbas, kurio ji trokšta, todėl pradėjo ieškoti kitų galimybių.

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovų teigimu, šie teigiami pokyčiai leis gyventojams gauti daugiau įvairių paslaugų, o šeimos gydytojams – skirti daugiau laiko pacientams. Šioms naujovėms įgyvendinti šiais metais skirta beveik 10 mln.

Vartojimo prekės ir paslaugos lapkritį pigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Mėnesio defliacija Lietuvoje ir Latvijoje lapkritį buvo 0,1 proc., Estijoje – 0,5 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Lietuvoje. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai lapkričiu) Lietuvoje pakilo 2,5 proc., Latvijoje – 3,0 proc., Estijoje – 3,4 procento.

Krizė gali ištikti kiekvieną šeimą, kuri susiduria su iššūkiais, todėl visose Lietuvos savivaldybėse yra teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: vykdomi pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar netektį, vedami užsiėmimai, skirti stiprinti šeimos įgūdžius, teikiamos mediacijos paslaugos neteisminiuose ginčuose. Tėvams, kurie lanko minėtus užsiėmimus, bet neturi kur palikti 3-6 metų amžiaus mažylių, iki 4 val.

SEB bankas klientams išplatino žinutės, kurios nurodė, kad dėl atliekamų darbų veiks ne visos paslaugos. Žinutėje nurodoma, kad dėl IT profilaktinių darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį (rugpjūčio 18 d. 3.00–4.30 val. Lietuvos laiku) nebus galima atsiskaityti SEB banko debeto kortelėmis ir naudojantis jomis pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų Lietuvoje ar užsienyje. Bankas atsiprašo, jei dėl to kažkas patirs nepatogumų.

Gyvenimas kupinas svarbių įvykių. Ar bent jau taip atrodo, kai juos išgyvename: naujagimio registravimas, kai pirmą kartą pasirašai elektroninių parašu, pirmoji tolima savarankiška kelionė, ar verslo idėjos įgyvendinimas. Elektroniniai sprendimai padės tai padaryti greičiau ir paprasčiau.

Šiaulių miesto savivaldybė planuoja įdiegti bendrą paslaugų ir nuolaidų sistemą su Latvijos Jelgavos miestu. Kaip BNS sakė Šiaulių savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė, šiuo metu vykdomi viešieji pirkimai tokios sistemos koncepcijai parengti. Anot jos, planuojama, kad tai greičiausiai būtų mobili aplikacija, leisianti naudotis nuolaidomis ir elektroninėmis paslaugomis abiejų miestų gyventojams tiek Šiauliuose, tiek už mažiau nei 100 kilometrų esančioje Jelgavoje.

Ar žinote, kad lietuviai yra vieni išradingiausių europiečių, kurių galvoje kasdien gimsta idėjos verslui, bet pritrūksta drąsos jas įgyvendinti? Drąsą galime užsiauginti žinojimu. O visas svarbiausias žinias apie verslą Lietuvoje galite rasti interneto svetainėje www.verslilietuva.lt.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigalios nauji AB Lietuvos pašto teikiamos vidaus universaliosios pašto paslaugos tarifai. Pranešime spaudai aiškinama, kad nauji tarifai tvirtinami įvertinus AB Lietuvos pašto prašymą dėl vidaus universaliosios pašto paslaugos tarifų keitimo ir atsižvelgiant į tokios paslaugos teikimo sąnaudas. Nauji tarifai bus taikomi Lietuvoje siunčiamoms mažosios ir didžiosios korespondencijos siuntoms.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad šių metų birželį, palyginus su gegužės mėnesiu, prekių kainos sumažėjo, bet padidėjo paslaugų kainos. Bendroje sumoje apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis. Daugiausia tam įtakos turėjo daržovių, šilumos energijos, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų ir spirituotų gėrimų kainų padidėjimas. Per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,4 proc., o paslaugų padidėjo 1 proc.

Naujagimio registravimas tėčiui Šarūnui atrodo ne mažiau svarbus nei vaiko gimimas. Bet jis žino, kad neišeinant iš namų ar gydymo įstaigos vienu prisijungimu prie elektroninių valdžios vartų portalo galima užsissakyti vaiko gimimo ar registravimo paslaugą. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė šalis Europoje, įdiegusi sudėtinę su vaiko gimimu susijusią paslaugą.

Per mėnesį Lietuvoje kainos padidėjo 0,4 proc., o per metus – 2,9 proc. Tačiau brango ne viskas. Užfiksuota, kad pigo vaisiai, spirituoti gėrimai, šildymo ir atliekų rinkimo paslaugos.  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gauna pranešimų apie gyventojams siūlomas užpildyti apklausas arba siūlomos nemokamos paslaugos, tačiau vėliau iš gyventojų reikalauja susimokėti už šias paslaugas. Šiais metais gautas jau ne vienas skundas dėl tokios apgaulingos skirtingų įmonių veiklos. Šiuo metu dėl galimos nesąžiningo veiklos vienai įmonei jau paskirta tūkstantinė bauda, kitos dvi – tiriamos.

„Swedbank“ pristato naujo dizaino interneto banko versiją, kurios vaizdas prisitaiko prie skirtingų dydžių ekranų. Nuo šiol interneto bankas bus suderinamas su visų išmaniųjų įrenginių ekranais – skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei penktadalis „Swedbank“ Lietuvoje klientų interneto banku naudojasi mobiliuosiuose prietaisuose. „Naujoje interneto banko versijoje vaizdas prisitaiko prie įvairių telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų.

Dažnai girdime lietuvių skundus dėl mūsų šalyje beprotiškais tempais augančių kainų. Maža to, priduriama, kad kitose šalyse, kur atlyginimai yra ženkliai didesni, prekių ir paslaugų kainos toli gražu nėra tokios pat didelės. Šįkart nutarėme palyginti kainas Vilniuje ir Rygoje, kur pragyvenimo lygis yra gana panašus. Lygindami įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvos ir Latvijos sostinėse pateikiame jų vidurkius bei svyravimo intervalą.

Trečiadienį apie 11 valandą tv3.lt skaitytojas pasidalijo informacija, jog stringa svarbios banko "Citadelė" paslaugos. Banko atstovė informaciją patvirtino ir sakė negalinti pasakyti, kada situacija pagerės. Banko „Citadelė“ klientai gavo žinutes, kad stringa kasdienės paslaugos. „Sveiki, dėl techninių kliūčių šiuo metu sutrikę atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis ir paslaugos bankomatuose, taip pat gali būti nepasiekiamas „Citadelė“ interneto bankas ir mobilioji programėlė.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per praeitą mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, tabako gaminių, alaus kainų padidėjimas bei degalų, aliejaus ir riebalų, kavos ir kakavos kainų sumažėjimas. Per kovo mėnesį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,6 proc. 2018 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.

Jau nuo šiandienos laukia pokyčiai besinaudojančiųjų „Regitros“ paslaugomis. Naujuoju įsakymu patvirtintos naujos kainos.  Šiandieną, balandžio 3 dieną, įsigalioja LR Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu patvirtintos naujos, gerokai mažesnės, VĮ „Regitra“ motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio ženklų išdavimo paslaugų kainos. Kai kurios kainos mažėja daugiau nei dvigubai.

 Vilnius planuoja keisti dešimtmečių praktiką, kai daugelis paslaugų įstaigų uždaroma 18 val., rašo „Lietuvos žinios“. Savivaldybė tikisi, kad aktyvi naktinė veikla Vilniuje gali sukurti dar pusę miesto ekonomikos, tačiau verslas tokiai idėjai ryžtųsi tik gerai išanalizavęs galimus srautus.

Norite atsikratyti papildomų kilogramų ir išsigydyti su antsvoriu susijusias ligas? Pasiruoškite – bent jau kol kas piniginę teks atverti plačiau. Prieš kelerius metus valdžia pažadėjo nemokamus dietologus poliklinikose, o sąlygų tam, kaip sako poliklinikos, nėra. Pažadėt pažadėjo, tačiau specialistų šiandien kaip trūko, taip trūksta. O ir algos tiems, kas ryžtasi ateiti į valstybinę įstaigą, apverktinos, todėl dažnas dietologas, padirbėjęs mėnesį kitą, pabėga į privačias klinikas.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango valymo veiklos paslaugos. Valymo paslaugos per ketvirtį pabrango 4,9 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos paslaugos – 4,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos - 17 procentų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad gruodžio 7 dieną, nuo 2.00 iki 7.00 valandos veiks ne visos VMI paslaugos.  Dėl atliekamų modernizavimo darbų neveiks VMI išorinių vartotojų autorizavimas, dėl ko jie negalės naudotis VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. i.MAS vartotojai galės prisijungti naudodamiesi Elektroniniais vadžios vartais.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog ėmėsi sprendimų kuriant daugiau nei du tūkstančius automobilių stovėjimo vietų Santaros klinikų miestelyje.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Jei esate pasirašę bent vieną ilgalaikę vartojimo paslaugų sutartį (pavyzdžiui, įsigiję sporto klubo abonementą ar telekomunikacijos paslaugas), turėtumėte būti itin atidūs. Apžvelgusi Lietuvos vartojimo paslaugų rinką, Vilniaus universiteto Teisės klinika įspėja: nuolaidomis ar dovanomis susigundę pirkėjai galų gale gali likti prie suskilusios geldos.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovas Virginijus Ceslevičius sako, kad atsakingi dėl pažeidimų asmenys bus nustatyti dėka teisėsaugos ir šioje institucijoje pradėtų tarnybinių tyrimų. „Pasižiūrėsime, kur čia yra klaidos, ar iš tikrųjų tie pinigai yra iššvaistyti, tada galėsime kažką plačiau ir kalbėti. O tai, kad kreiptasi į prokuratūrą, yra gerai, kadangi mes tikrai bendradarbiausime su teisėsauga dėl šios situacijos išaiškinimo“, – BNS pirmadienį sakė V. Ceslevičius.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad miestų ir rajonų savivaldybių sujungimas leistų valstybei sutaupyti ir pagerintų viešųjų paslaugų kokybę. „Gal tikrai racionaliau, kad būtų viena savivaldybė. Ir dėl resursų, ir dėl žmonių interesų atstovavimo, kad nebūtų, jog važiuojame, baigiasi miesto savivaldybė, baigiasi kelio remonto darbai arba sniego valymo darbai, nes rajono savivaldybė to nespėja“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe.  DNB klientus perspėja, kad naktį iš rugsėjo 30 d. (šeštadienio) į spalio 1 d. (sekmadienį) bus atliekami techniniai darbai. Dėl šių darbų nuo šeštadienio 22:30 val. iki sekmadienio 8:00 val.

Atrodo jau įprasta, kad visos paslaugos brangiausios – sostinėje. Teigiama, kad čia atlyginimai aukščiausi, tad ir susimokėti tenka daugiausiai. Tačiau tai netiesa pažvelgus į odontologų suteikiamas paslaugas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo odontologijos paslaugų kainomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir mažesniuose miestuose – Plungėje, Šilutėje. Pirmiausia žvelgiant į skelbiamas kainas internete jau matyti, kad pačiame mieste galimi didžiuliai paslaugų skirtumai.

Vos ekspertams ir daliai verslininkų pažadėjus didesnes algas, per tautiečių kišenę smogs kilsiančios kainos. Verslininkai jau dabar prasitaria, kad netrukus pabrangs paslaugos ir kavinėse, ir restoranuose, kirpyklose. Brangimo efektą galime pajusti ir kitur. Ekonomistai sako, kad pernelyg greitai augančiomis algomis džiaugtis neverta ir dėl kitos - rimtesnės priežasties. Užsukę į savo mėgstamą grožio saloną kainomis turbūt jau stebitės, tačiau jų augimui - dar tikrai ne pabaiga.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Gegužės 27-29 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, dėl to galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai. Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Pranešama, kad šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Visgi atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog gegužės 27, 28 ir 29 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gavo 443 mln. Švedijos kronų (47,1 mln. eurų pajamų) - 14 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai gauta 389 mln. kronų (41,4 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 8 proc. iki 156 mln. kronų (16,4 mln. eurų), EBITDA marža sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 35 mln. kronų (3,7 mln.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Karnizų keitimas, kalėdinės eglutės papuošimas, fontano priežiūra, mirusių žmonių laidojimas, paukščių populiacijos mažinimas ar atliekų tvarkymo paslaugų užsakymas autobusų parkui - tai tik keli įdomesni pavyzdžiai, kai šias paslaugas savivaldybės vidaus sandoriais patikėdavo savo įmonėms.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo vasario galės naudotis būtiniausių paslaugų „krepšeliu“, kainuosiančiu ne brangiau nei 1,5 euro. Bankai jau dabar aktyviai siūlo naujus paslaugų planus, o jų nepasirinkusieji mokės arba jau moka 70-80 centų mokestį. Pagrindinė mokėjimo sąskaita - nuo vasario Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį.