pasiutligė

Gindamasis nuo užpuolusios lapės sieną su Rusija saugantis pasienietis iš tarnybinio pistoleto ją nušovė. Manoma, kad lapė sirgo pasiutlige. Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pasienietis vykdė tarnybą Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio miestelio ribose. Čia pat eina Lietuvos ir Rusijos siena. Staiga VSAT pareigūnas pamatė iš krūmų iššokusią lapę, kuri nesižvalgydama į šalis metėsi tiesiai link pasieniečio.

Šiauliečiai šiandien kviečiami paminėti Pasaulinę gyvūnų globos dieną.Talkšos ežero pakrantėje ne tik vyks įvairūs atrakcionai, bet bus galima ir nemokamai nuo pasiutligės paskiepyti augintinius. Pasak rengėjų, nemokamai bus paskiepyta apie 100 šunų ir kačių. O visų atėjusių į šventę laukia daug linksmybių – šunų ir šeimininkų vikrumo varžybos, bus renkama šauniausia gyvūno ir jo šeimininko pora, greta ežere varžysis žvejai.

Efektas netikėtas, bet, deja, pasinaudoti juo vargu ar teks. Pasirodo, baisioji liga pasiutligė turi šalutinį efektą – ji sustiprina libido! Tai padėjo atrasti viena 28 metų indė, kuri kreipėsi į gydytojus, skųsdamasi (!) netikėtai padidėjusiu seksualiniu apetitu. Moteris gydytojams papasakojo, kad dėl nuolatinio lytinio susijaudinimo ji pastaruoju metu labai dažnai mylisi su vyru, nors nieko panašaus nebuvo visus aštuonerius jų santuokos metus.

Baltarusis iš Bresto mirė sukandžiotas agresyvaus bebro. Vyras su draugais vyko žvejoti prie Šestkovskoje ežero. Pakeliui į žvejybą vyrai pakelėje pamatė didelį bebrą ir nusprendė su juo nusifotografuoti. Žvejai išlipo iš mašinos ir priėjo prie gyvūno, praneša „Brestskij kurjer“. Tuo metu bebras netikėtai puolė vieną iš neatsargių vyrų ir dukart įkando jam į klubą. Pasirodo, gyvūnas perkando gyvybiškai svarbią klubo arteriją. Žvejys neteko daug kraujo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Balbutų kaime (Kaniavos sen., Varėnos raj.) patvirtintas pirmasis šiais metais pasiutligės atvejis – susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės šuo. Kaimas, kuriame nustatytas ligos atvejis, yra pasienio zonoje ir ribojasi su Baltarusija.

Efektas netikėtas, bet, deja, pasinaudoti juo vargu ar teks. Pasirodo, baisioji liga pasiutligė turi vieną šalutinį efektą: ji sustiprina libido! Tai padėjo atrasti viena 28 metų indė, kuri kreipėsi į gydytojus, skųsdamasi (!) netikėtai padidėjusiu seksualiniu apetitu. Moteris gydytojams papasakojo, kad dėl nuolatinio lytinio susijaudinimo ji pastaruoju metu labai dažnai mylisi su savo vyru, nors nieko panašaus nebuvo visus aštuonerius jų santuokos metus.

Rugsėjo 28 dieną minint Pasaulinę pasiutligės dieną, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ragina nepamiršti, kokią grėsmę gali kelti šalia mūsų esantys gyvūnai ir jų platinama liga. Pasiutligė yra sunkus virusinis susirgimas, visada besibaigiantis mirtimi. Ši pavojinga liga perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius sužalotą odą ir gleivines. 2011 m. Vilniaus mieste į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų kąstų žaizdų kreipėsi 1253 asmenys.

Sekmadienio vakarą apie 21 val.  į Vilniaus ligoninę iš Eglinės Sodų 8-osios gatvės atvežtas trejų metukų berniukas su kąstinėmis žaizdomis veide. Su vaiku atvykę tėvai teigė, kad berniuką namo kieme apkandžiojo priklydęs  šuo. Sužalotas vaikas gydomas ligoninėje, jis paskiepytas nuo pasiutligės. Apylinkėse mėginama rasti gyvūną ir nustatyti, ar šis nėra pasiutęs.

Berniukas dėl sužalojimų gydomas namie. Nelaimė įvyko Prienų rajone, Mauručių kaime, kur apie 21 h atitrūkęs nuo grandinės šuo apkandžiojo smėlio dėžėje žaidžiantį berniuką. Išgirdę riksmus mažylio tėvai iškvietė greitąja ir išvežė vaiką į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės vaikų priėmimo skyrių, kur suteikus pagalbą išleistas gydytis į namus. Policija aiškinasi aplinkybes. Pagal įstatymus, toks šuo turėtų būti nušautas ir paskui patikrintas dėl pasiutligės.

Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.

Per vasarą sodų bendrijose globoti keturkojai draugai daugiabučiuose miestiečiams nebereikalingi. Gyvūnų globos namai vis labiau perpildomi atsikratomų augintinių. „Baigiasi darbai soduose, tad per vasarą ten laikyti šunys ar katės tampa nebereikalingi, į butus kai kurie šeimininkai jų vežtis nenori.

Pasaulinės pasiutligės dienos minėjimas yra tarptautinė kampanija, kurią koordinuoja nesiekianti pelno organizacija Pasiutligės kontrolės pasaulinis aljansas. Šios dienos minėjimą palaiko Jungtinių tautų organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Pasaulio veterinarijos asociacija ir kitos tarptautinės organizacijos. Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną.

Rusijoje, netoliese Maskvos esančiame Podolskio mieste, moksleivė mirė nuo pasiutligės po to, kai jai įkando katė. Mieste specialiai šiam atvejui tirti sudaryta komisija, kuri aiškinasi devynmetės Irinos B. mirties aplinkybes. Mergaitė mirė miesto vaikų ligoninės reanimacijoje, į kurią pateko jau kritinės būklės. Gydytojai teigia, kad mergaitę pražudė pasiutligė. „Šį klausimą šiuo metu tiria komisija“, – patvirtino teisėsaugos pareigūnė Oksana Mitkina.

Trečiadienį Naujojoje Akmenėje netoli turgelio ir aplinkiniuose kiemuose slankiojusi kiaunė apkandžiojo mažiausiai tris žmones, nors jų skaičius galėjo būti didesnis. Apie vidurdienį pagautą žvėrelį Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba išvežė ištirti, ar jis nesirgo gyvybei pavojinga pasiutlige, kuria galėjo apkrėsti miestiečius. Specialistai perspėja: laukiniai žvėreliai, ieškodami maisto, traukia arčiau žmonių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais Vilniaus rajone medicininės pagalbos dėl gyvūnų įkandimų kreipėsi 221 asmuo (tai yra 10 atvejų daugiau negu 2008-aisiais metais ir 61 atveju mažiau negu 2007-aisiais), iš jų 79 – iki 15 metų amžiaus, 142 – vyresni negu 15 metų amžiaus asmenys. 81 proc. besikreipusių pagalbos asmenų buvo nukentėję nuo šunų, 10 proc. – nuo katinų, likusieji 9 proc. – nuo kitų naminių ir laukinių gyvulių (šinšilų, mangutų, lapių, šeškų ir kt.

Per du metus turistų pamėgtoje Balio saloje nuo pasiutusių šunų įkandimų mirė 78 žmonės, - praneša užsienio žiniasklaida. Salos valdžia neseniai pareiškė, jog jai kritiškai trūksta vakcinų nuo pasiutligės žmonėms. Pranešama, jog dėl nevaldomos situacijos saloje jau išskersta per 30 000 šunų. JAV ir Australija savo ruožtu apie gresiantį pavojų perspėjo į salą keliaujančius savo piliečius. Apie pirmąjį pasiutligės atvejį buvo pranešta dar 2008-aisiais. Nuo tada liga masiškai išplito.

80-ųjų žvaigždė Samantha Fox tikriausiai užsikrėtė pasiutlige. Prieš kelias savaites dainininkė atostogavo Tailande. Ten jai įkando laukinė katė. „Daily Star“ Fox sakė: „Aš myliu gyvūnus, ypač kates. Tačiau Tailande jos traktuojamos kaip pas mus žiurkės, todėl aš pašėriau vieną katę. Ji net atsigulė ant mano kojų, aš maniau, kad mes viena kitą supratome. Tačiau, kai norėjau ją paglostyti, ji taip stipriai įkando, kad žaizda atsivėrė net iki kaulo.

Lietuvoje kasmet vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija. Nors pasiutligės vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina, gali atsitikti ir kitaip. Patekus vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais asmenys skiepijami nuo pasiutligės. Kodėl? Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų.

Tokiose šalyse kaip Turkija, Rumunija, Kroatija ar Italija atostogautojai turėtų vengti kontakto su laukiniais šunimis ar katėmis, - perspėja veterinarai. „Nuo pasiutligės daugiau nei 100 valstybių miršta 50 000 žmonių“, - tikino vokiečių specialistas Markas Schickas. Pasak gydytojo, skiepai nuo pasiutligės praverstų tiems, kurie atostogų metu ilgesnį laiką žada praleisti gamtoje. Jo teigimu, tokių dalykų kaip laukinių gyvūnų įkandimų ar įdrėskimų suplanuoti neįmanoma.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) primena, kad žmonės saugotųsi kontakto su laukiniams gyvūnams skirtomis vakcinomis. VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistų Ina Kuznecova primena, jog siekiant sumažinti gyvūnų sergamumą pasiutlige ir išvengti pasiutligės rizikos žmonėms, nuo 2006 m. dukart per metus - pavasarį ir rudenį - Lietuvoje vykdoma laukinių gyvūnų (lapių, mangutų) oralinė vakcinacija.