parduotuvės

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Turbūt dažnas bent kartą į metus internetu užsisako įvairių prekių, o kai kurie tiesiog be to negali gyventi ir užsisakinėja tik internetu. Dabar internetinė prekyba tampa tokia populiari, jog žmonės drąsiai galėtų niekur neiti iš namų. Tiesiai į lovą galima užsisakyti maisto, buities prekių ir visoms progoms skirtų drabužių. Vis dėlto perkant internetu, o ypatinga iš užsienio galime sulaukti ne tai ko tikėjomės arba visai nesulaukti.

Prekybos centruose galite išsirinkti pačius sveikiausius ir organizmui naudingiausius produktus, tačiau, teisingai neatsirinkę, į namus galite atsinešti itin sunkias ligas sukeliančias bakterijas. Perskaitykite penkis patarimus ir išvenkite rimtų ligų.  Mėsos skyriuje – bakterijų gausa Nors mėsos skyrius gali atrodyti labai steriliai, tačiau vieno JAV universiteto mokslininkai atskleidė, kad supakuotuose paukštienos maišeliuose slepiasi viduriavimą galinti sukelti bakterija.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Parlamentaras konservatorius Sergejus Jovaiša siūlo dar griečiau riboti prekybą alkoholiu parduotuvėse. Jis siūlo neleisti prekiauti alkoholiu darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 val. vakaro iki 12 val. dienos, o sekmadieniais prekyba būtų galima tik tris valandas - nuo 12 val. iki 15 valandos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. S.Jovaiša, kuris Seime užregistravo atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, sako, kad tai yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ pirmąjį šių metų pusmetį planuoja atidaryti pirmąsias parduotuves Lietuvoje. Įmonė „Lidl Lietuva“ iki liepos atidarys daugiau kaip 10 parduotuvių. „Šiuo metu rengiamės oficialiam „Lidl Lietuvos“ logistikos centro, įsikūrusio Kauno rajone, atidarymui. Jis numatytas balandžio viduryje.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Lyginant didžiąsias vasario mėnesio šventes, beveik pusė – apie 40 proc. – šalies gyventojų sako daugiau reikšmės teikiantys Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – šventei. Ir nors Šv. Valentino dienos lietuviai sako pernelyg nesureikšminantys, jų apsipirkimo įpročiai rodo ką kita. Kai kurie gyventojai mylimųjų dovanoms negaili išleisti ir 50 eurų ar daugiau. Tokius rezultatus atskleidė prekybos tinklo „Maxima“ atlikta apklausa.

Kol šalies valdžia po tragiškų įvykių Saviečiuose ir Kražiuose galvoja, kaip traukti tautą iš alkoholizmo liūno, su prasigėrusiais kaimiečiais kupiškėnai siūlo kovoti netradiciniu būdu – išvis uždrausti kaimuose prekiauti pačiu stipriausiu ir pigiausiu alumi plastikinėje vieno litro taroje.  Esą toks alus labiausiai girdo tautą. Tačiau vietiniai girtuokliai iš tokios kaimo bendruomenės moterų iniciatyvos tik  juokiasi. Esą kas norės, ras kur nusipirkti.

Lenkijos pasienyje gyvenantys Lietuviai jau įpratę prieš didžiąsias šventes keliauti į Lenkiją ir įsigyti pigesnių maisto produktų ar kitų prekių. Tačiau prieš šias šventes ne tik pasienyje gyvenantys keliauja apsipirkti į kaimyninę šalį. Vilnietė Elvina pasakoja, kad praėjusį savaitgalį buvo nuvykus į Suvalkus įsigyti pigesnių maisto produktų šventiniam stalui, tačiau pamačiusi nusidriekusias eiles ir tuščias lentynas buvo šokiruota. „Pasienyje apie 9 val. ryto visiškai nebuvo eilių.

Antradienį pasirodžiusi žinia, kad prekybos tinklas „Fresh Market“ ne tik nutraukia prekybos internetu verslą, bet ir uždaro visas savo parduotuves, pasitvirtino kitą dieną. Trečiadienį visų parduotuvių durys buvo apklijuotos akcijų pranešimais ir informacija, kada parduotuvė uždaroma.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

 Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš parduotuvių 2013-2014 metais Europos prekybininkams kainavo beveik 36 mlrd. eurų. Šis tyrimas atliekamas pasauliniu mastu ir pristatomas jau tryliktąjį kartą. Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė Suomija – nuostoliai čia siekė 1.39% bendros apyvartos.

 Užsakantieji maisto produktus internetu negali pasirinkti prekės su kaip įmanoma ilgesniu galiojimo laiku, savarankiškai išsirinkti iš nefasuotų vaisių tuos, kurie atrodo geresnės būklės ar paprašyti „labiau apskrudusio“ kepinio kulinarijos skyriuje. Tuo metu maistą į namus pristatančių įmonių atstovai tikina, kad darbuotojai dvi savaites mokosi, kaip atskirti geriausios kokybės pomidorą, svogūną ar bananą. Skaitytojas Andrius rašo: „Apsipirkimas prekybos centruose suėda marias laiko.

Visiems žinoma situacija, kai vyrams tenka laukti savo damų parduotuvėse. Dėl šios priežasties kai kurios parduotuvės pasistengia ir įrengia patogias vietas sėdėjimui, o kartais net ir miegojimui.

Naująją valiutą eurą ketvirtadienį pradėję vartoti lietuviai sako, kad metų pradžioje jiems teks prisiminti matematikos žinias, norint įvertinti prekių kainą. Iki sausio vidurio parduotuvėse dar galima atsiskaityti litais, tačiau grąža jau duodama bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta. „Atrodo, kad viskas centais kainuoja, skaičiai maži. Teks prisiminti matematikos žinias“, - sakė ketvirtadienio rytą apsipirkęs sakė 32 metų Kastytis Bačkis.

Pirkinius žmonės įsimyli akimis. Tad sukurti jaukią, idilišką parduotuvės aplinką siekia kiekvienas išmintingas verslininkas. Pristatome kitoje Atlanto pusėje įsikūrusias parduotuves, į kurias įžengus jų taip paprastai palikti nenorėsite.

Anzelmas Juodelė Nežinau, ką ten byloja statistika, bet iš pažiūros atrodo, kad Šiauliai – prekybos centrų miestas. Restoranų, barų gal kiek mažiau, bet, sakyčiau, irgi pakankamai. Ir štai vieną dieną susimąsčiau, ar pakanka kavinių-valgyklų, kur greitai ir sočiai gali papietauti. Atsakysiu, kad irgi pakanka, nes bent centrinėje miesto dalyje, nereikės penkių minučių, kad nuo savo įstaigos iki tokios maitinimosi vietos nukeliautum.

Provincijos parduotuvės nenori tapti nemokamomis pinigų keityklomis - pasimokę iš latvių patirties verslininkai pirmosiomis sausio mėnesio dienomis ketina visiškai nedirbti.

 Elektroninėse parduotuvėse prekių ieškantiems pirkėjams svarbu, kas ir kaip pristato jų pirkinius. Net 77 proc. vartotojų apsisprendimui pirkti elektroninėje parduotuvėje įtakos turi tai, kokia siuntų bendrovė pristatys jų įsigytas prekes. Maždaug tiek pat pirkėjų (73 proc.) svarbu turėti galimybę patiems pasirinkti šios paslaugos teikėją. „Kartu su elektroninių parduotuvių plėtra formuojasi ir vartotojų patirtis bei lūkesčiai visam pirkimo procesui.

Margarita Pūdžiuvienė Kaimo parduotuvės per penkerius metus turėtų išnykti. Tokią hipotezę iškėlė vienos maisto prekių parduotuvės Batakiuose savininkė.

Lina Dranseikaitė Degalinių ir parduotuvių plėšike praminta 21-erių panevėžietė, prieš gerą mėnesį kartu su dukrele grasinusi iššokti iš penktojo aukšto, net ir areštinėje nerimsta. Savaitgalį ji net du kartus bandė pasikarti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas trečiadienį baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kėdainiškiai T.V., D.R. ir panevėžietis A.B. kaltinami dėl vagysčių. Teismas nustatė, kad praėjusių metų balandžio mėnesį 34 metų T.V, to paties amžiaus A.B. ir 20 metų D.R. Panevėžio mieste įvykdė keletą vagysčių.

Tyrimai parodė, kad pirkti drabužius ir maistą vyrams ne tik nepatinka, bet ir kenkia jų sveikatai, nes sukelia įtampą. Tačiau yra būdų, padedančių apsiperkant jaustis gerai. Visada leiskite vyrui stumti parduotuvėje vežimėlį. Vyrams patinka, kai jie yra kontroliuojami, be to, jie mėgsta „vairuoti“ pasitelkdami erdvinius sugebėjimus – posūkius, kampus, greitį ir t. t. Jiems netgi patinka vežimėliai su netikrais ratukais, nes tai dar didesnis erdvinių ir orientacinių įgūdžių išbandymas.

Visai netikėtai prisipirkote daugiau negu planavote? Jums tai staigmena ir kaltinate dėl to save? Nusiraminkite. Prekybos centrai naudoja galybę triukų, kurių dėka jūs prisiperkate daugiau negu planavote, rašo businessinsider.com. Verslo naujienų portalas pateikia priemones, kuriomis žaidžia prekybos centrai. 1. Didelis užrašas „išpardavimas“ vitrinoje. Pastarojo buvimas padidina tikimybę, kad čia pasirodys daugiau klientų negu įprastai.

2018 metais didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas. Tačiau Aplinkos ministerija dar aiškinsis sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio informaciją, kad panaudotų baterijų surinkimo vietos įrengiamos vaikų darželiuose. „Sako, kad vaikų darželiuose yra įrengiamos tokios atliekų surinkimo dėžės.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa tikina, kad pernai Lietuvoje įmonių bankrotų padaugėjo 14 proc. Jo nuomone, bankrotams įtakos turi atsigaunantis verslas, tarpusavio pasitikėjimas, kad ir kaip tai keistai skambėtų.

Kalėdų nuotaiką skleisti pirmieji pradeda prekybos centrai, kurie kasmet vis anksčiau imasi vilioti pirkėjus net tik šventiniais pasiūlymais, bet ir išradingomis dekoracijomis. Viena vertus – kalėdinės prekybos karštinė daugumą ima erzinti, kita vertus, išlaikant sveiką protą – į vitrinas gražu tiesiog pasižiūrėti.

Latvijos sostinė Ryga gruodžio viduryje keliautojus iš Lietuvos pasitiko rudeniška dulksna ir santūriu 2014-ųjų laukimu. Miesto centre sniego krūvelės ir zujantys mikroautobusai Šiek tiek labiau į šiaurę nuo Vilniaus esanti Latvijos sostinė Ryga šios žiemos pradžioje tikriausiai gavo ne vienu kąsniu daugiau sniego – net miesto centre guli sukastos nemenkos jo krūvelės. Sako, sniegas ir ledas tirpsta esant 0 laipsnių temperatūrai.

Pagrindinė priežastis, kuri paskatintų lietuvius elektroniniu būdu įsigyti daugiau prekių ES šalių parduotuvėse – mažesnės prekių pristatymo išlaidos. Dabartinėmis pirkimo sąlygomis, siunčiant pirkinius iš užsienio internetinių parduotuvių, yra patenkinti 15 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių tokiomis paslaugomis. Tai parodė didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas apie visuomenės nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

Asmeninių kompiuterių rinka traukiasi, o tai pirmiausia neigiamai atsiliepia kompanijai „Intel“, kurios verslo pagrindas - asmeninių kompiuterių rinka. Kaip padidinti stacionarių ir nešiojamų kompiuterių pardavimus? Kompanijos vadovybė nusprendė, kad šiuo atveju turėtų labai pagelbėti firminės parduotuvės.

Japonija – pažangių technologijų šalis, kur robotronikos plėtra yra viena sparčiausių. Dabar japonai sukūrė vyną, skirtą specialiai katėms. Tai padarė viena gyvūnų maisto kompanija. Vynas pavadintas „Nyan Nyan“, jame yra Bordo vynuogių sulčių, vitamino C ir katžolių. Nuo šio gėrimo gyvūnai gali apgirsti, praneša kotaku.com. Jau dabar Japonijoje parduotuvėse galima įsigyti buteliuose parduodamo vyno katėms. Tai nėra pokštas.

„iPhone 5S“ jau galima užsakyti el. parduotuvėse Australijoje, Azijoje ir Europoje. Prie daugumos firminių „Apple“ parduotuvių, kaip visuomet, stebimos eilės. Žmonių minios nori įsigyti naująjį flagmaną, tačiau panašu, kad jis atiteks ne visiems norintiems. Praėjusią savaitę analitikai ėmė jaudintis dėl to, kad kompanija „Apple“ nepraneša preliminarių „iPhone 5C“ (šis, iš esmės, yra tas pats „iPhone 5“, tik su spalvotu plastmasiniu korpusu) užsakymų skaičių.

Už mažiau nei pusės metų Lietuva taps vienintele bendrosios Europos Sąjungos valiutos, euro, neįsivedusia Baltijos šalimi. Prieš dvejus metus į euro traukinį įšoko Estija, o 2014 metai žymės Latvijos narystės euro zonoje pradžią. Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos.

Simona PUŽAITĖ Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Daiva Savickienė Statistika rodo, kad šalyje mažėja didiesiems tinklams nepriklausančių įvairaus profilio mažesnių parduotuvių, vaistinių, o jų vietą užkariauja prekybos tinklai. Jau ne vienerius metus aštriai konkuruojantys verslininkai mano, kad sunkumų kelia ir gerokai sumažėjęs žmonių skaičius. Kokia ateitis laukia smulkiųjų verslininkų, domėjosi Daiva Savickienė.

Per penkis šių metų mėnesius daugiausiai parduotuvių Lietuvoje valdantis prekybos tinklas „Iki“ atnaujino 17 parduotuvių, kurių rekonstrukcijoms iš viso skyrė 27 mln. litų. Dar 1,1 mln. litų skirta pavasarį duris atvėrusiai naujai „Iki Express“ parduotuvei Kaune. Šiemet visoje Lietuvoje iš viso planuojama atnaujinti 38 prekybos tinklo parduotuves ir atidaryti 6 naujas. „Jau rekonstruota beveik pusė šiemet planuojamų atnaujinti parduotuvių.

Ketvirtadienį, Vilniuje duris atvėrė atnaujintas prekybos ir verslo kompleksas „Centro pasažas“, apjungiantis Vilniaus ir Jogailos gatvėse esančius prekybos ir verslo korpusus. Į pasažo atnaujinimą investuota daugiau nei 8 mln. litų. Jame yra įsikūrę „Europos namai“, „Verslo centras 2000“ bei populiarios parduotuvės ir paslaugų centrai. „Centro pasažo“ atnaujinimo darbai pradėti dar 2012 m. pabaigoje.

  Rūta Grigolytė, LRT.lt Šiemet į Lietuvos rinką ateinantis Švedijos prekės ženklas „Hennes & Mauritz“ (H&M) didžiausiai mūsų šalies drabužių pardavėjai „Aprangai“ siaubo nekelia. Grupės vadovai tikina pasiruošę konkurencinei kovai. Konkurentų jau laukė „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas teigė, kad įmonė jau kelerius metus ruošėsi konkurentų atėjimui į šalies rinką.

Greitu metu Lietuvoje turėtų pradėti veikti dar vienas maisto prekybos tinklas „Fresh market“, kuris yra siejamas su Baltarusijos prekybininkais, rašo „Verslo žinios“. „Fresh market“ pagrindinė akcininkė didmeninės prekybos įmonė „Ipsun“. „Fresh market“ jau derasi su įvairiais Lietuvos maisto tiekėjais. Aiškėja, kad ketinama atidaryti apie 10 nedidelių parduotuvių miegamuosiuose rajonuose Vilniuje ir Kaune.

 Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku. Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais.

Jau beveik prieš krizę buvusį lygį pasiekusios investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti ženklas, kad šiemet komercinio NT sektorius gali visiškai išlipti iš duobės, skelbia užsienio analitikai. Lietuvoje komercinio NT apimtys taip pat auga, tik optimizmo – gerokai mažiau. Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd.

Bendrovė „Google“ iki šių metų pabaigos JAV atidarys savo elektronikos parduotuvių tinklą, skelbia „Huffington Post“. Pasak leidinio šaltinio šioje bendrovėje, būsimose mažmeninės prekybos parduotuvėse bus galima įsigyti firminius „Google“ gaminius, tarp jų ir nebrangius „Nexus“ išmaniuosius telefonus ir planšetes su „Android“ operacine sistema.

Prekybos plotų plėtros poreikį toliau judins stambių Švedijos prekės ženklų - "H&M" ir "Ikea" atėjimas į Lietuvą. Tiesa, tai paskatins ir kitų garsių prekių ženklų, pavyzdžiui, Ispanijos mados prekybininkės "Grupo Cortefiel", įsikūrimą šalyje. Tokias prognozes antradienį pristatė finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės "Newsec/Re&Solution" tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

 Per praėjusius metus prekybos ir pramogų centro „Ozas“ bendra apyvarta augo 28 procentais. Labiausiai augo maisto bei mados prekių segmentai – atitinkamai 34 ir 30 procentų. Per 2012- uosius metus prekybos centre apsilankė 13 procentų lankytojų daugiau nei 2011-aisiais.

Valio! Išpardavimas! Matai iškabą „Sale“ ir jau neri stačia galva į parduotuvę? Vadinasi, tu ne tik tikra moteris, bet ir veikiausiai esi gimusi po Mergelės ženklu. O jei lėkdama į parduotuvę dažnokai pamiršti namie piniginę, tavo ženklas – Vandenis. Kiekvienas Zodiako ženklas eina į parduotuvę savaip.

Požiūris į prekes ir paslaugas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje labai pasikeitė. Šalyje pradėta kurti vis daugiau elektroninių parduotuvių, valstybinės įstaigos sudarė sąlygas naudotojams tam tikras įmokas mokėti internetu, bankai pristatė elektroninio banko idėją, kuri dabar sėkmingai plėtojama ir diegiama mobiliuosiuose įrenginiuose. Nėra abejonių, kad Lietuvoje elektroninis verslas sparčiai vystosi ir ateityje bus dar geriau išplėtotas.

Antrąją Kalėdų dieną Britanijos prekybininkai skaičiavo rekordines apyvartas, kai karštligiški pirkėjai apgulė šalies parduotuves, pasiūliusias didžiules nuolaidas, skelbia MailOnline. Milijonai pirkinių medžiotojų šturmavo prekybos centrus Londone ir kituose Britanijos miestuose, o daugelyje vietų nusidriekė didžiulės žmonių eilės. Kai kurie pirkėjai skubėjo vietą eilėje užsiimti dar iš vakaro, kad galėtų spėti pasinaudoti geriausiais pasiūlymais.

Didžioji dauguma 15-50 metų gyventojų pradeda galvoti apie kalėdines dovanas ir jas pirkti gruodžio viduryje. Šiuo metų laiku pradeda galvoti maždaug trečdalis, o perka – beveik kas antras (46,8 proc.). 70 proc. ketina ieškoti dovanų prekybos vietose, tačiau maždaug kas antras pasidairys internetiniuose šaltiniuose. Tokias tendencijas rodo „OMD“ atlikta kalėdinių dovanų pirkimo įpročių apklausa.