parama

Papildomai paramai nuo karantino nukentėjusioms ypač mažoms – iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms skirta iki 100 milijonų eurų, o priemonė startuos antradienį, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, įmonės galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl vienkartinių subsidijų, kurios bus išmokamos per tris darbo dienas. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM – subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst.

Paskirsčiusi daugiau kaip 300 milijonų eurų ekonomikos skatinimui, penkiems šalies universitetams Vyriausybė numatė kiek daugiau nei 6,5 mln. eurų. Šie pinigai bus panaudoti pastatams ar kitai infrastruktūrai atnaujinti. Didžioji šios sumos dalis atiteks Vilniaus universitetui (VU), jam skirta 2,8 mln. eurų: 2,5 mln. eurų bus panaudoti universiteto architektūrinio ansamblio statinių, kiemelių ir inžinerinių tinklų remontui, 0,3 mln.

Planuojantys pradėti savo verslą kaimo vietovėse gali gauti paramą, siekiančią beveik 19 tūkst. eurų. Paraiškos verslui pradėti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus pradėtos rinkti  nuo gegužės 18 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta daugiau nei 7 mln. eurų paramos lėšų. Parama teikiama pradėti ne žemės ūkio veiklą.

Kiekvienam pensininkui ar kitas socialines išmokas gaunančiam Lietuvos gyventojui – po 200 eurų. Tokį sprendimą ketvirtadienį palaimino Seimas. Tiesa, pinigai gyventojų kišenes pasieks tik rugpjūtį, iki Seimo rinkimų likus vos porai mėnesių. Dalis politikų šias išmokas vadina rinkėjų papirkinėjimu, o ekonomistai aiškina, kad didesnių išmokų reikia labiau nuo karantino nukentėjusiems piliečiams. Ir reikia ne rugpjūčio mėnesį, o dabar.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Vilniaus savivaldybė skundžiasi: Vyriausybė iš miesto atėmė 40 milijonų eurų. Todėl esą vėl gali stoti įsibėgėjantys Nacionalinio stadiono, Lazdynų baseino statybų projektai. Pasak savivaldybės, vilniečiai gali likti ir be naujų dviračių takų ar A juostų. Ministerijos aiškina, kad pinigų dabar labiau reikia dorotis su koronaviruso pasekmėmis ir kaltina pačią savivaldybę, esą ši paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai susiplanuoti lėšų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms, nepriklausomai nuo jų pajamų. Komitetas trečiadienį nepritarė Seimo narių siūlymui išmoką padidinti ir diferencijuoti bei ankstinti lėšų išmokėjimą.   Seimo komitetas pritarė tik socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad vienkartinę išmoką gautų tik Lietuvos gyventojai.

Vidutinė valstybės parama vienam šalies gyventojui, kad jis koronaviruso krizės metu galėtų išsilaikytų darbo rinkoje, šiemet sieks 1,8 tūkst. eurų, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, dabar Lietuvoje yra apie  0,5 mln. potencialių bedarbių. „1,8 tūkst. eurų sieks valstybės parama išsilaikyti rinkoje (...) 0,5 mln. (žmonių - BNS) potencialiame nedarbe šiuo metu yra.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti tiesiogines valstybės subsidijas labai mažoms įmonėms, turinčioms iki devynių darbuotojų, ir taip padėti joms sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes,  Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. eurų.

Vyriausybė, norėdama paskatinti koronaviruso pandemijos paveiktą ekonomiką, savivaldybių projektams ketina skirti papildomus 105 mln. eurų. Tačiau kai kurios savivaldybės piktinasi, kad joms iš šio projekto neskirta nė vieno euro, rašo portalas 15min.lt. Anot portalo, į sąrašą pateko skverų, parkų rekonstrukcijos, gimnazijų ir sporto aikštynų remontai. Šis paketas turėtų būti svarstomas trečiadienio Vyriausybės pasitarime. Pagal projektą, Vilniui papildomai skirta per 14 mln.

Kam Seimo nariui pensininkui, uždirbančiam porą tūkstančių eurų, reikalinga dviejų šimtų eurų išmoka gelbėtis nuo koronaviruso krizės? Toks ir daug kitų klausimų virė Seimo salėje svarstant vienkartinės išmokos senjorams planą. Visgi per pirmąjį balsavimą opozicija nedrįso smarkiau pasipriešinti valdantiesiems, nors ir toliau kartoja, kad šie išmokomis tiesiog bando papirkti rinkėjus. Tuo metu valdantieji ir toliau tikina, kad pinigai pensininkus pasieks tik rugpjūtį.

Valdžiai žadant išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms siekiama ne tik  spręsti skurdo problemą, bet ir paskatinti vartojimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.   „Ir siekiame spręsti ilgalaikio skurdo problematiką, ir skatinti vartojimą“, – antradienį Seimui pristatydamas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą sakė Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Dėl karantino laikinai nedirbantiems žmonėms iki trečiadienio išmokėta apie 20,5 mln. eurų subsidijų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, dėl išmokų kreipėsi 66,3 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai, iš jų 54,9 tūkst. „Sodra“ išmokėjo 7,3 mln. eurų. Kas trečias jų dirbo grožio ir kosmetikos salonuose, soliariumuose, 14 proc. – prekyboje. 14,7 tūkst. darbdavių prašė subsidijų 95,1 tūkst. į prastovas išleistiems darbuotojams – subsidijas gavo 12,1 tūkst. darbdavių 80,6 tūkst.

Šalies galvijų augintojams bus išmokėta 11 mln. eurų ar daugiau tikslinės paramos, sako Žemės ūkio ministerijos atstovas. Ji būtų skirta paremti galvijų augintojus, nukentėjusius nuo koronaviruso krizės.

Siekiant paskatinti pieno gamintojų atsigavimą po koronaviruso krizės ir kompensuoti jų netektis dėl karantino, ketinama suteikti beveik 15 mln. eurų tikslinę finansinę paramą, į kurią galėtų pretenduoti apie 18 tūkst. melžiamų karvių augintojų.   Tokią naują informaciją apie valstybės paramą žemės ūkiui Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį pateikė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupei vadovaujantis Karolis Anužis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašo Vyriausybės ieškoti galimybių, kad skirstyti dalį valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui galėtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Vyriausybės atstovė kartoja, kad VMI pasiruošimas skirstyti lėšas užtruktų mažiausiai pusę metų, be to, inspekcija neturi nei patirties, nei žmogiškųjų išteklių.  „Čia būtų viena iš greitų priemonių, kuri galėtų būti greitai įgyvendinama.

Siekiant sušvelninti itin dideles aviacijos krizės pasekmes trims šalies oro uostams, Susisiekimo ministerija svarsto galimybę palikti jų veiklai 9,7 mln. eurų, kuriuos planuota išmokėti kaip dividendus į valstybės biudžetą.    Tai BNS patvirtino susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.  „Balandį Lietuvos oro uostai pajamų negavo, 6 mln. eurų nuostolis yra, ir pusę kovo nebuvo, gegužę irgi bus panašiai.

Mokyklų valgyklos, sporto klubai, poliklinikose veikiančios vaistinės ir dauguma kitų verslo subjektų bei organizacijų, kurių veikla dėl karantino buvo suvaržyta arba ženkliai apribota, galės būti atleistos nuo nekilnojamo turto nuomos mokesčio arba sulauks ženklių nuolaidų už pastarąjį laikotarpį. Tokią paramos formą savo valdomų patalpų nuomininkams numatė Kauno savivaldybė, sulaukusi ir miesto tarybos palaikymo, rašoma pranešime spaudai.

Vienas ryškiausių NBA klubų, Los Andželo „Lakers“, dėl pasaulį siaubiančio koronaviruso taip pat buvo priverstas koreguoti planus ir patirti didelius nuostolius. Los Andželo klubui JAV valstybė pervėdė solidžią pinigų sumą, bet „Lakers“ nusprendė pasielgti kilniau.  Kai buvo pranešta, kad NBA sezonas yra sustabdomas, „Lakers“ kreipėsi į valstybę su prašymu padengti nuostolius kalbant apie darbuotuojų atlyginimus.

Lietuvos menininkai ne juokais subruzdo – kūrėjai nė neslepia, kad juos įsiutino Lietuvos Kultūros tarybos sprendimas šiuo sunkiu karantino metu už 90 tūkstančių eurų daryti tyrimą, ar Lietuvos gyventojai patenkinti vietos kultūra. Esą valstybininkai vietoj to, kad užsiiminėtų bankrutuojančių menininkų gelbėjimu, meta pavėjui tūkstančius eurų realios naudos neatnešantiems tyrimams pirkti.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Bendrasis atsikūrimo planas „nustato keturias prioritetines veiksmų sritis: visiškai veikiančią ES bendrąją rinką, beprecedentes investavimo pastangas, veikimą pasauliniu mastu ir funkcionuojančią valdymo sistemą“, sakoma vienoje iš virtinės Ch.

Koronavirusas paveikė ne tik gyventojus, bet ir verslą, dalis bendrovių nebegali vykdyti veiklos, kiti gi susiduria su įvairiais sunkumais.  Apie tai, kaip koronavirusas paveikė Lietuvos verslą, pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Valdžia svarstė galimybę pavesti nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui valstybės finansinę ir kitą paramą skirstyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau paaiškėjo, kad dėl informacinių technologijų (IT) specifikos VMI to padaryti negali, sako finansų viceministrė.   Tuo pačiu ji pripažįsta, kad valstybės sugalvotas paramos verslui skirstymo būdas finansų įstaigoms yra nepatrauklus.

JAV įsteigtas 349 mlrd. JAV dolerių vertės paramos smulkiajam verslui fondas jau panaudotas daugiau nei 90 proc., pranešė JAV Smulkaus verslo administracija (SBA). Pranešimas sukėlė nerimą, kad fondas bus visiškai išnaudotas anksčiau, nei respublikonai ir demokratai susitars dėl papildomos paramos.

Vyriausybei trečiadienį daliai verslo sušvelninus apribojimus, didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ planuoja savaitgalį atidaryti 15 parduotuvių Vilniuje ir Kaune, o kitą antradienį – dar vieną Klaipėdoje.  „Planuojame šeštadienį atidaryti visas mūsų parduotuves, kurios yra Vilniuje Gedimino prospekte, Rotušės aikštėje, Kaune Laisvės alėjoje ir antradienį Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje“, – BNS sakė grupės vadovas Rimantas Perveneckas.

Pandemijos paveiktam verslui valstybės parama turi būti skiriama sparčiau, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Ketvirtadienį jis su verslo asociacijų vadovais bei laikinuoju ekonomikos ir inovacijų ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti.  „Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis.

Baltarusija oficialiai kreipėsi į Tarptautinio valiutos fondą (TVF) dėl skubios finansinės paramos koronaviruso pandemijos krizei atsispirti, o atsakymo tikisi sulaukti iki šio mėnesio pabaigos, skelbia Baltarusijos finansų ministerija. „Baltarusija paprašė TVF skirti finansavimą pagal skubaus kreditavimo priemonę. TVF Europos departamentas jau priėmė palankų mums sprendimą. TVF vykdomoji taryba svarstys šį klausimą iki balandžio pabaigos“, – teigiama pranešime.

Lauko kavinės galėtų atsidaryti gegužės viduryje, tačiau daugelis jų gali atidarymo ir nebesulaukti, teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.  „Antru etapu, kokiame gegužės viduryje, iš tiesų matyčiau tą prošvaistę, kad atsidarytų lauko kavinės, bet kalbėkime, kad ne visi restoranai turi lauko kavines ir ne visi turi galimybę išsinešimui maistą gaminti.

Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 250 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o praėjusią savaitę paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos.

„Invegai“ pakvietus šalies bankus padėti dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir teikti garantijų paraiškas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, kad įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Anot LBA, kvietimus gavę bankai ir kredito unijos stengsis kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras.

Premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad komunikacijos dėl koronaviruso paslaugos pirktos neskelbiamu derybų būdu, nes Vyriausybė žinią apie uždaromus miestus norėjo paskelbti kuo skubiau. Kiek buvo skirta lėšų žiniasklaidai, G. Surplys neatskeidžia.  Jis žada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išsakyta kritika bus aptarta su tarnybos atstovais trečiadienį.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Darbuotojų profesinė sąjunga teigia sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.  Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, vaizdo pokalbyje su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį ministras Linas Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.

Savivaldybių paramos skyriai sako, kad karantino metu padaugėjo prašančiųjų padėti. Vieni prašo anksčiau nei įprasta išmokėti pašalpas, antri skambina ir ieško bet kokios pagalbos. Tiesa, specialistai pasakoja, kad yra ir tokių, kurie labdaros prašo ne iš sunkaus gyvenimo, o tikintis tiesiog išpešti naudos. Davinį kas savaitę mama parneša 2 iš savo 9-ių vaikų, besimokantiems vienoje Šiaulių mokykloje.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas iš Europos Komisijos sulauks apie 1 mlrd. eurų kovai su naujojo koronaviruso sukelta COVID-19 liga bei jos ekonominiais padariniais, pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Dešimtadalį šios sumos bus skirta neatidėliotiniems poreikiams, likusi dalis – vidutinės trukmės ir ilgalaikiams poreikiams remti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą. „Taip pat planuojame apie 300 mln.

Sudėtingoje situacijoje karantino metu atsidūrusios šeimos dar šią savaitę sulauks papildomos paramos, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, o emocijos prie jo – džiugesnės. Prekybos tinklas „Lidl“ vaikų dienos centrus valdančioms ir šiuo metu namuose likusiais vaikais ir jų šeimomis besirūpinančioms paramos organizacijoms „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir „Gelbėkit vaikus“ perdavė maisto produktų už 7 500 eurų.

Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė papildomus 5 mln. eurų kultūros sektoriui švelninti koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teikimu, pritarta 3 mln. eurų skirti kultūros produktų ir paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę programai. „Priemonė būtų skiriama skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimui, atliepiant pasikeitusius poreikius karantino metu ir po jo“, – tvirtino ministras.

Lietuva skyrė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos pasaulyje nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų. Sprendimą paimti šią sumą iš rezervo ir panaudoti medicinos priemonių įsigijimui trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Paramą verslui koordinuojančios valstybės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Kęstutis Motiejūnas teigia, kad pagal jau veikiančias schemas pinigai verslą pasiekia, o susidomėjimas įmonės paslaugomis auga. „Susidomėjimas yra, esu tikras, kad visomis mūsų priemonėmis bus aktyviai naudojamasi“, – interviu BNS sakė  K. Motiejūnas. - „Invega“ šiuo metu yra viena iš svarbiausių už paramą verslui atsakingų institucijų.

Savarankiškai dirbantiems žmonėms 257 eurų valstybės subsidiją dėl prarastų pajamų karantino metu siūloma mokėti ir tada, jeigu jie turės nedidelių skolų. Be to, jiems būtų mokama ir 42 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmoka.  Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad tam papildomai reikės 7 mln. eurų.

Šalį kaustant karantinui sunerimta, ar bus kam pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausias – vienišais senoliais, vargšais ar nemokamą maitinimą mokyklose gaunančiais vaikais. Nevyriausybinės organizacijos keičia maisto dalinimo tvarkas ir pastebi, kad paramos prašančiųjų jau daugėja. Onutė Maltiečių ordino pagalba džiaugiasi, sako, pati nei išsivirti, nei išsikepti nepajėgianti: „Labai reikalinga, labai labai…. Ką aš daryčiau, aš nevaikštau, išsivirt nieko.

Lietuvoje sparčiai plintantis koronavirusas įgauna pagreitį. Kiekvieną dieną pranešama apie vis didėjantį juo užsikrėtusių žmonių skaičių. Dėl šio viruso keliamos grėsmės šalyje paskelbtas karantinas, žmonės raginami nesilankyti viešose erdvėse ir likti namuose, o atsiradus būtinybei išeiti iš namų, dėvėti apsaugines veido kaukes.  Šalyje vyraujant kaukių deficitui, dizaineris Robertas Kalinkinas nusprendė pagelbėti.

Keturi didieji Vokietijos futbolo klubai – Miuncheno „Bayern“, Dortmundo „Borussia“, „RB Leipzig“ ir Leverkuzeno „Bayer 04“ kartu skirs 20 mln. eurų paramos sumą likusioms „Bundesliga“ ir „Bundesliga 2“ komandoms. Vokietijos futbolo federacijos (DFL) valdyba dar apibrėš, pagal kokius kriterijus ši suma bus padalinta. „Tai parodo lygų vienybę. Esame labai dėkingi šiems klubams dėl bendruomeniškumo“, – teigiama DFL pranešime.