parama verslui

Lietuva ir toliau pasisako už tai, kad Europos Sąjungos (ES) šalims kompensuojant verslui dalį aukštų energijos kainų, šią paramą būtina koordinuoti ES lygiu, taip užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžia, kad Europos Komisija čia turėtų veikti aktyviau.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.

Penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Jis vėl sukritikavo premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą ministrų kabinetą, kuris iki šiol nėra paskelbęs jokių planų, kaip verslui bus padedama dėl smarkiai išaugusių energetikos išteklių kainų. Ministrė ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo pakomentavo jo detales.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Aiškėja, kad dalis iš valstybės paramą gavusių įmonių pirko prabangius sportinius automobilius, vandens motociklus ar net laivus. Nors keletas pavadinimų nuteka į žiniasklaidą, prasižengusių verslų pavadinimai saugomi po devyniais užraktais, o politikai beda pirštu į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jų, inspekcija nesužiūrėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigai galimai virto ferariais, VMI kliuvo ir už tai, kad jau ne vienus metus atlaidžiai žiūri į turtingiausius Lietuvos verslininkus.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu, praneša ministerija. Nuo šiol į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito 50 proc.