Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių.
Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų. Jų nėra ir kitose ES šalyse.
Finansavimas bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai net už 40 proc. visos šios sumos.
„Akivaizdu, kad greitų priemonių auginti ekonomiškai stipresnę, konkurencingesnę ir turtingesnę Lietuvą nėra, todėl turime pasitelkti ilgalaikius sprendimus. Sieksime didinti našumą tokiomis priemonėmis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, skaitmenizacija ir pažangių technologijų naudojimas.
Šiandienos ekonominių iššūkių kontekste matome ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos svarbą, todėl sukelti žaliąją bangą Lietuvos gamyklose – atsisakyti iškastinio kuro ir neefektyvių įrenginių“, – sako ministrė.
Pasak jos, ypač didelis dėmesys bus skiriamas pokyčių siekiančioms ir persitvarkančioms įmonėms – suplanuota svari parama startuolių plėtrai ir įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, įmonių modernizavimui ir skaitmeninimui, darbuotojų įgūdžių tobulinimui, energijos efektyvumo didinimui.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis džiaugėsi, kad į šalies ekonomiką papildomai bus įlieta 1 mlrd. eurų. Tačiau, pasak jo, svarbu, kad valstybės institucijos suktųsi kuo greičiau ir kad kuo greičiau pinigai pasiektų verslą.
IT įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas taip pat sveikino sprendimą daugiau pinigų investuoti į aukštąsias technologijas ir skaitmenizaciją. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu, kad lėšos verslą pasiektų kuo greičiau.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas priminė, kad Lietuva yra pramoninė valstybė, sukurianti 20 proc. bendrojo vidaus produkto. Pramonės įmonės yra įsikūrusios regionuose.
Kalbėdamas apie ministerijos pasiūlymus, konfederacijos viceprezidentas sakė jiems turinti ir pasiūlymų. Tačiau itin svarbu esą yra prioritetai ir greitis. Tiesa, M. Gudas pabrėžė, kad svajonės yra gerai, bet būtina nenužudyti to, kas ekonomikos plėtrą skatino iki šiol, t.y. pramonės. Jis atkreipė dėmesį, kad iš 1 mlrd. eurų pramonei skiriama palyginti nedaug. O daugiausia pinigų numatoma minkštoms priemonėms ir viešojo sektoriaus organizacijų projektams.
Kaip paskirstys pinigus
Beveik 1 mlrd. planas Lietuvos ekonomikai susideda iš 3 dalių. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
Verslui, inovacijų ir investicijų srityje bus kryptingai siekiama ambicingo tikslo išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki padidinti 2024 metų padidinti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2023 metų pabaigos MTEP veikloms skirtų kvietimų startuos už beveik 144 mln. eurų.
Didelis dėmesys bus skiriamas startuoliams bei veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau persertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akcseleravimo programas, veiklos optimizavimo įrankius ir pan. Tam numatoma kvietimų už beveik 60 mln. eurų.
Ir toliau kryptingai bus dirbama su rinkų diversifikavimu ir naujų investuotojų pritraukimu. Šiems finansiniams įrankiams numatoma 120,5 mln. eurų. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. eurų.
Skaitmenizacija ir žalioji energetika
Skaitmenizacijos srityje didžiausias dėmesys bus skirtas naujų ir esamų skaitmeninių paslaugų verslui ir gyventojams kūrimui ir tobulinimui. Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikytos žmonėms su specialiaisiais poreikiais, bus skatinamas atvirų duomenų naudojimas. Tam startuos įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 milijonus eurų.
Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas, tam numatyta 95 mln. eurų. Tai pat bus pradėtas lietuvių kalbos išteklių, reikalingų dirbtinio intelekto sprendimams, kūrimas (35 mln. eurų), bus skatinamas e.komercijos modelių naudojimas (12 mln. eurų) bei kt.
Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo bei veiklos efektyvinimui. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. eurų.
Smulkiam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankių produktų ir technologijų kūrimui. Auditams, skirtiems energijos efektyvumo atlikimui, numatoma 35 mln. eurų.
Gal gana jau tyčiotis iš žmonių.
