pandemija

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Atrodo, jau vargiai pasaulyje galėtų būti žmonių dar negirdėjusių apie planetą sukausčiusią COVID-19 pandemiją. O štai 19-metis Džozefas, komoje prabuvęs beveik metus, prabudęs sužinojo, kad pasaulis jau kitoks, nei jis prisimena. Paauglys net neįsivaizdavo, kad siaučia pasaulinė pandemija, nors šiuo virusu būdamas komoje užsikrėtė net du kartus. Komą jaunuoliui sukėlė avarijoje patirti sužeidimai – jis patyrė smegenų traumą.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Karantino švelninimas. Vyriausybės nariai preliminariai sutarė, kad atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės bei lauko prekeiviai ir kirpyklos galėtų atsidaryti nuo kito pirmadienio, tačiau galutinį sprendimą numatoma priimti šį trečiadienį. Šie sprendimai bus priimti visos šalies mastu, neišskiriant atskirų savivaldybių.

Jau beveik du mėnesius dėl karantino dirbti negalintis smulkusis verslas žada sąžiningai laikysis saugaus darbo sąlygų, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Taip Dalia Matukienė teigė po to, kai Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad nuo kito pirmadienio duris galės atverti grožio salonai ir kai kurios ne maisto parduotuvės. „Manau, kad visi laikysis solidariai, kaip solidariai laikėsi karantino, taip dabar laikysis saugių verslo sąlygų.

Europos Komisijos vadovė pirmadienį sakė, jog paragino Europos Sąjungos valstybes nares paaukoti kažkiek savo vakcinų nuo COVID-19 dozių Ukrainai, bandančiai pradėti vakcinavimo kampaniją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalyje sulaukė kritikos, kad nesugebėjo apsirūpinti Vakarų gamybos vakcinomis, ir ragino ES šiuo klausimu padėti Ukrainai.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Naujos – daug lengviau plintančio – Covid-19 atmainos ir toliau plinta pasaulyje. Danijos mokslininkai, kurie šiais metais tapo pasauliniais koronaviruso genomo šifravimo srityje, savo šalyje faktiškai realiu laiku stebi britų koronaviruso atmainos įsigalėjimą. Ekspertai perspėja, kad ši atmaina gali sukelti naują, trečiąją bangą. Britų atmaina, kuri yra 1,55-1,7 karto labiau užkrečianti už pavasarines, Danijoje pasirodė kai šalis, rodėsi, jau buvo įveikusi eilinę epidemijos bangą.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 691 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 65 945 asmenys.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir penki vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1004 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 82 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 73 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2476 lovos, 264 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Kinijoje per pastarąją parą nustatyta 14 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bet visi infekuotieji atvyko iš užsienio, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Praėjusių metų pabaigoje keliuose Kinijos rajonuose buvo aptikta naujų „vietinių“ COVID-19 atvejų. Sekmadienį, pirmąkart nuo gruodžio 16 dienos, nebuvo nustatyta jokių naujų ligos plitimo šalies viduje atvejų. Valdžios teigimu, tokį rezultatą padėjo pasiekti šalyje taikomi griežti suvaržymai.

Vyriausybė šią savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino atlaisvinimo kai kuriose savivaldybėse, kur sergamumo COVID-19 rodikliai yra geresni nei šalyje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė pirmadienį numato svarstyti karantino švelninimo planą, šalyje mažėjant sergamumui koronavirusu. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia ministrai turėtų patvirtinti principinę karantino laisvinimo schemą ir pagal ją priimti konkrečius sprendimus.

Bandydami sustabdyti naujas koronaviruso mutacijas įvairių šalių valdžios ar bendrovių atstovai pradėjo reikalauti neigiamų Covid-19 testų atsakymų tiems, kurie nori kirsti valstybių sienas. Tačiau kai kurie keleiviai net neslepia, kad imasi dokumentų padirbinėjimo, siekiant apeiti draudimus.  „Aš paprasčiausiai atsidariau „Photoshop“ ir pakeičiau datą, – „Motherboard“ cituojamas žmogus, falsifikavęs neigiamus Covid-19 testo rezultatus net ne sau, bet ir grupei savo draugų.

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos pernai pasiekė beveik 393 mln. eurų, tačiau situacija, palyginti su 2019 metais, pagerėjo, o tam nesukliudė net pandemija, sako kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ ekspertai.  Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10  tūkst. – po tris skolas.

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios vis dar lieka stebėtinai daug neatsakytų klausimų. Per šį laikotarpį keitėsi požiūris į viruso kilmę, jo gydymo metodus ir pačios ligos vystymosi eigą. Tačiau galutinio atsakymo į šiuos svarbius klausimus, siekiant suvokti ir pažaboti ligą, vis dar nėra. 1. Nežinoma, kaip epidemija prasidėjo Labiausiai tikėtina hipotezė vis dar laikoma, kad SARS-CoV-2 žmogui persidavė nuo šikšnosparnių Kinijoje.

JAV mokslininkai nustatė, kad mirtimi pasibaigiantys atvejai susirgus koronavirusu yra 2,7 karto dažnesni žmonėms, kurie serga šizofrenija, negu pacientams neturintiems šio psichinio sutrikimo.  Naujame moksliniame darbe, kuris buvo publikuotas „JAMA Psychiatry“ žurnale, Niujorko universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip mirtingumą nuo koronaviruso lemia psichiniai sutrikimai.  Jie ištyrė 7,3 tūkst.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas penktadienį pranešė, kad šalyje registruota maždaug 600 pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 atvejų.  „Kol kas registruota maždaug 600 pakartotinių susirgimų“, – sakė ministras Europos verslo asociacijos organizuotame susitikime. Pasak M. Stepanovo, pakartotiniai užsikrėtimai buvo registruoti praėjus 3–6 mėnesiams po pirmųjų. Į tai bus atsižvelgta vykdant skiepijimą ir siekiant kuo efektyviau panaudoti vakcinas, nurodė jis.

Šią savaitę jau žadėjusi priimti sprendimus dėl karantino laisvinimo Vyriausybė atsitraukė ir juos teigia ruošianti kitai savaitei. Savo ruožtu profesorius Saulius Čaplinskas vieną po kito vardija argumentus, kodėl laisvinimas turėtų būti kuo greitesnis. Kaip socialiniame tinkle aiškino jis, jau visą mėnesį pandemijos pagreitis yra neigiamas – naujų atvejų ir teigiamų testų per 7 d. sumažėjo dešimtadaliu.

COVID-19 skiepų ar imuniteto pasas, tikėtina, greičiausiai būtų reikalingas tik tarptautinėms kelionėms, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Jis teigimu, šalies viduje galėtų būti apsieita be tokio dokumento. Ministrė pirmininkė priminė, kad ši idėja nėra nauja, bet kol kas apie ją nėra labai intensyviai nėra svarstoma.

Latvija griebėsi dar griežtesnių ribojimų – į šalį bus galima atvykti tik turint itin svarbią priežastį, skelbia portalas skaties.lv. Vasario 10–24 dienomis keliautojai iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (EEE), Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės į Latviją galės atvykti tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, penktadienį nusprendė šalies vyriausybė. Kelionės iš ES nepriklausančių šalių į Bendriją, įskaitant Latviją, jau anksčiau buvo reikšmingai apribotos.

„Sodros“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios iš daugiau nei 7000 gyventojų, kuriems susirgus Covid-19 liga nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl susirgimo vykdant profesinės veiklos funkcijas, beveik trečdalis – apie 2200 – gavo padidintą ligos išmoką, o likusiems skirtos įprasto dydžio ligos išmokos.

Laukiant galimų karantino atlaisvinimų atskirose savivaldybėse pasigirdo pasipiktinimas dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų. Štai Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė, kad oficiali savivaldybės sergamumo statistika nesutampa su realia.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1667 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 66 919 asmenų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), vienijanti didžiuosius prekybos centrų valdytojus ir jų konsultantus, siūlo priemonių paketą, kuris esant gerėjančiai epidemiologinei situacijai leistų saugiai palaipsniui atverti prekybos vietas ir taip sumažinti smulkių prekybininkų bankroto riziką.

Vengrija planuoja ateinančią savaitę pradėti skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 rusiška vakcina „Sputnik V“, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Antradienį šalis gavo pirmąją 40 tūkst. „Sputnik V“ dozių partiją. Jos pakaks paskiepyti 20 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 19 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 vyrų ir aštuonios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 60 iki 69-erių, o trims – nuo 90 iki 99-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, penktadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1314 asmenų. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 185 tūkst. 601 žmogus, 135 tūkst. 406 asmenys pasveiko, 44 tūkst.

Lietuvą pasiekiant vis daugiau COVID-19 vakcinų, Vilnius ruošiasi tolesnių prioritetinių grupių vakcinacijai. Artimiausioje eilėje nuo vasario 9-osios – švietimo sektoriaus darbuotojai, vėliau bus skiepijami senjorai, pradedant nuo pačių vyriausiųjų, rašoma pranešime spaudai. Pirmiausia bus skiepijami 80 m. ir vyresni vilniečiai, vėliau – 75–79 m., po jų 70–74 m. ir paskutiniai iš senjorų – 65–69 m. gyventojai.  Vilniuje šiuo metu gyvena 104 600 vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Vyriausybei svarstant diferencijuoti karantino taisykles pagal sergamumą savivaldybėse, vieni merai tam pritaria, nes nori greitesnių atlaisvinimų, tačiau kiti perspėja, kad skirtingos taisyklės savivaldybėse pykdytų gyventojus ir būtų sunkiai įgyvendinamos. Statistikos departamento duomenimis, mažiausias sergamumas šiuo metu yra Rietavo savivaldybėje, kur jis siekia 55 atvejus 100 tūkst.

Pandemiją šalį dalina į dvi Lietuvas. Dėl karantino, anot ekonomistų, auga pajamų nelygybė. Kol nukentėjusių verslo sektorių darbuotojai išgyvena blogiausius laikus, kiti bankuose sukaupė rekordines pinigų sumas. Tokius rezultatus rodo naujausios bankininkų apklausos ir statistika. Tie, kas pinigų turi, juos leidžia: gyventojai antrosios koronaviruso bangos bijo mažiau nei pirmosios, savo išlaidas riboja mažiau.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pristatė planą padėti paskiepyti 500 mln. žmonių nuo COVID-19 ir pabrėžė, kad palikus neturtingiausias pasaulio šalis vienas kovoti su koronavirusu galima sulaukti nepageidaujamo atoveiksmio. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) pareiškė, jog dės visas pastangas, kad vakcinos pasiektų kai kurias sunkiausiai pasiekiamas pasaulio bendruomenes. Ženevoje įsikūrusi IFRC nurodė, kad šiam planui skirs 100 mln.

Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso (COVID-19) atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu bus pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą tyrimams atlikti įrangą.

Epidemiologai sausį ištyrė 94 proc. ir daugiau visų COVID-19 atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo sausio 4 iki sausio 31 dienos iš nustatytų daugiau nei 31 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai ir savanoriai ištyrė 94 proc.: apklausė per 30 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių žmonių, nustatė ir izoliavo su jais didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Nauji protrūkiai fiksuoti ugdymo įstaigose, virusas plinta įmonėse, globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 1579 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 509 asmenys.

Didžioji Britanija nustatė dešimtis Pietų Afrikos ir Brazilijos koronaviruso atmainos atvejus. Įspėjus, kad virusas keičiasi, kiekvienais metais gali prireikti naujų vakcinų. Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sakė, kad atvejai buvo „labai atidžiai stebimi“, pabrėždamas, kad jie yra susiję su keliautojais. Kaip tik šiuo metu Britanijos ministrų pirmininkų kabinetas ginčijasi dėl to, kaip reikėtų sugriežtinti pasienio reguliavimo tvarkas.

Dėl pandeminės situacijos gyventojai nerimauja jau mažiau – ramiau leidžia pinigus, tvirčiau jaučiasi ir dėl savo pajamų, rodo tyrimas. Tiesa, žmonės nuo karantino ribojimų jaučiasi pavargę – 40 proc., daugiausiai jaunesnio amžiaus respondentai ir įvairaus amžiaus moterys, netgi teigia, kad slapta naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių ir kitomis šiuo metu draudžiamomis vykdyti paslaugomis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Taip pat 6 mirtys į Covid-19 statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė šeši vyrai ir šešios moterys. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų, po du – 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių, o dar vienam vienam – nuo 60 iki 69-erių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasipiktino valdančiųjų sprendimu atidėti karantino švelninimo planą ir neleisti dirbti smulkiesiems verslininkams.  Buvęs Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad Vyriausybė vadovaujasi stambiųjų verslo atstovų pageidavimais. „Kas valdo valdžią ? Valdžia žmonių ašarų nemato, o žmonės valdžios ašaromis jau netiki.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1442 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 948 žmonės, 133 tūkst. 994 asmenys pasveiko, 45 tūkst. 753 – tebeserga.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį. Įrašą feisbuke I. Šimonytė paskelbė komentuodama Vyriausybės posėdį, kuriame nuspręsta kol kas nesvarstyti karantino reikalavimų švelninimo.

Ispanijoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios užfiksuotų užsikrėtusių žmonių mirties atvejų skaičius viršijo 60 tūkst. ir yra ketvirtas pagal dydį Europoje, trečiadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija pranešė, kad per pastarąją parą šalyje mirė 565 COVID-19 pacientai, o bendras aukų skaičius išaugo iki 60 370 žmonių. Vis dėlto daugelis ekspertų nurodo, kad į oficialią statistiką nepatenka reikšmingas skaičius mirčių, kai COVID-19 atvejai nebuvo patvirtinti testais.

Britų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ skelbia kartu Oksfordo universitetu užsibrėžusi tikslą iki šių metų rudens pradėti naujos COVID-19 vakcinų gamybą, kurios būtų ne mažiau veiksmingos nei konkurenčių, įskaitant ir nuo naujų viruso SARS-CoV-2 padermių. „Mes esame labai pasiryžę stengtis iki rudens paruošti kažką naujo gatavo naudojimui.

Meksika trečiadienį tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įregistravusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF). „Sveikiname Meksikos reguliavimo institucijų sprendimą registruoti vakciną „Sputnik V“ ir įtraukti ją į nacionalinį preparatų nuo koronaviruso portfelį“, – pranešime spaudai cituojamas RTIF vadovas Kirilas Dmitrijevas. Preparatas buvo registruotas skubos tvarka, neatlikus šalyje jokių papildomų klinikinių tyrimų.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devyni vyrai ir septynios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1081 asmuo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 208 žmonės, 132 tūkst. 326 asmenys pasveiko, 46 tūkst. 722 – tebeserga.