pandemija

Kroatijoje po daugiau nei metus taikytų karantino priemonių ir kelionių apribojimų viešbučiai, restoranai ir barai pagaliau yra pasirengę pasveikinti turistus. Kroatija atveria savo nuostabiąją Adrijos jūros pakrantę užsienio turistams, viena pirmųjų Europos Sąjungoje, atsisakiusi daugumos dėl pandemijos įvestų ribojamųjų priemonių. Šiuo metu lankytojų galimybės atvykti į šalį priklauso nuo kiekvienos konkrečios šalies kelionių taisyklių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 11 žmonių, jiems buvo nuo 20 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70-79 metų, po du mirusiuosius priklausė 40-45 ir 80-89 metų amžiaus grupėms. Vienas miręs asmuo buvo 20-29 metų amžiaus grupės, vienas – 60-69 metų amžiaus ir vienas – 90-99 metų amžiaus grupės. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 2275 žmonės, antrą – 5858, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 931 tūkst. 794 asmenų, abiem – 510 tūkst. 282 gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 1 mln. 554 tūkst. 935 vakcinos dozes, iš jų sunaudota 1 mln. 442 tūkst. 76 dozės. Kol kas nepanaudotos 112 tūkst. 859 vakcinų dozės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 459 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 11 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 464,7. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 270 tūkst. 849 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 661 asmuo. Pasveikusiųjų – 247 tūkst.

Lietuvoje nuo pirmadienio įsigaliojant galimybių pasui, atversiančiam daugiau veiklų ir paslaugų nuo koronaviruso pasiskiepijusiems žmonėms, dalis apgyvendinimo ir renginių verslo atstovų sako vis dar tebeturintys neatsakytų klausimų. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad verslui trūksta informacijos ir aiškumo apie galimybių pasą, be to, per trumpas laikas pasiruošti.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 822 koronaviruso atvejai, o 8 žmonės nuo Covid-19 mirė, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 509 molekuliniai (PGR) ir 6579 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 479,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 4,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 270 tūkst.

Lietuva ištrūko iš juodosios epidemiologinės zonos, tačiau ar yra pagrindo džiaugtis? Lietuva – vis dar 2 pagal sergamumą Europos Sąjungoje. Ar vis daugiau atlaisvinimų turės įtakos? Apie tai – pokalbis su Sveikatos tarybos nariu profesoriumi Mindaugu Stankūnu. Nuo ryto džiaugiamės, kad Lietuva išėjo iš tos juodosios zonos. Prieš kelias dienas kalbėjome, kad ta trečioji banga lūžo. Girdime ir kitas žinias, kad Lietuva – antra pagal sergamumą Europoje.

Nuo pirmadienio, gegužės 24 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Žaliojo Kyšulio Respublikos, o atvykstantiems iš Kroatijos ir Nyderlandų bus taikomos įprastos izoliacijos taisyklės. Izoliacijos ir testavimo išimtys nebus taikomos vakcinuotiems ir persirgusiems COVID-19 liga keliautojams, kurie 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo į Lietuvą lankėsi Indijoje – atvykdami turės pateikti neigiamo testo rezultatą, taip pat privalės izoliuotis.

Neringa ir toliau lieka sparčiausiai skiepijančia savivaldybe šalyje, mažiausiai vieną skiepo dozę čia jau gavo du trečdaliai (66,3 proc.) gyventojų, Birštone vakcinuota beveik pusė gyventojų (48,8 proc.), rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tarp didmiesčių lyderis taip pat nesikeičia – daugiausia paskiepytų žmonių yra Kaune, čia mažiausiai vienos dozės sulaukė 37,1 proc. gyventojų.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti 72 Jungtinės Karalystės ir šeši Anykščiuose pirmąkart aptiktos COVID-19 atmainos atvejai, penktadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje ištirti 48 ėminiai, iš jų 42 atvejai priklausė britiškajai (B.1.1.7) linijai, o keturi – Anykščiuose ir kitur aptiktai (B.1.620) viruso linijai.

Nedidelis Vo‘ miestelis šiaurės Italijoje tapo vienu iš pirmųjų Europoje COVID-19 židinių 2020 m. vasarį. Po vienerių metų mokslininkai atrado, kad mieste gyvena stebėtinai daug vadinamųjų „superimuninių“ žmonių, kurie turi neįprastai daug antikūnų. Vo ' – nedidelis miestelis, esantis į vakarus nuo Venecijos, turintis apie 3200 gyventojų.

Šį sekmadienį, gegužės 23 d., Klaipėdoje nuo COVID-19 kviečiami skiepytis visi gyventojai nuo 18-os metų, rašoma pranešime spaudai. Vakcinacija vyks naujajame vakcinacijos centre Kretingos g. 36, LCC tarptautiniame universitete. Išankstinės registracijos nereikia – skiepijimas organizuojamas „gyvos eilės“ principu. Norintys pasiskiepyti klaipėdiečiai kviečiami atvykti nuo 9 iki 18 val. ir turėti asmens dokumentą. Atvykusieji galės rinktis vakciną iš tuo metu turimų vakcinavimo centre.

Pasipildė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) patvirtintų savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų, kuriuos galima atlikti namuose, sąrašas. Tikimasi, kad netrukus jais pasipildys ir prekybos vietos. Greitieji antigeno testai parodo rezultatą labai greitai – vos per 10–15 minučių, rašoma pranešime spaudai.

Skiepyti nuo koronaviruso šiuo metu gali 31 Lietuvos vaistinė, kai kurios iš jų jau pradėjo bendradarbiauti su savivaldybėmis dėl vakcinų ir vakcinacijai reikalingų priemonių skyrimo, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos teigimu, skiepijimas vaistinėje bus toks pat saugus kaip ir gydymo įstaigoje, nes visur yra taikomi tie patys paslaugų saugumo ir kokybės reikalavimai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4161 žmogus.

Pastaraisiais metais apie plastiko žala aplinkai kalbama vis dažniau. Tačiau kartais be jo panaudojimo kitaip neišsiversime. Pavyzdžiui, iš plastiko yra gaminamos ir vienkartinės medicininės kaukės, kurių dėvėjimas tapo privalomu nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Tuomet ir iškilo klausimas, ką daryti su milijonais panaudotų kaukių. Netrukus pasirodė ir pirmieji įrodymai apie jų kaukę tiek aplinkai, tiek ir per aplinką – žmonėms.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 664 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 13 tūkst. 249 molekuliniai (PGR) ir 6481 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.   Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 1141 COVID-19 pacientas, 109 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palankiai vertinantis kelių ministrų aktyvią veiklą, tarp jų – ir ekonomikos bei inovacijų ministrės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės. Tačiau jai šalies vadovas išsakė pastabų dėl sunkiai kelią besiskinančių Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektų. Interviu lrt televizijoje ketvirtadienio vakarą G. Nausėda teigė pasigendąs paramos šioms iniciatyvoms.

Visi suaugusieji Prancūzijoje galės pasiskiepyti nuo COVID-19 nuo gegužės 31 dienos – dviem savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas. Pasak ministro pirmininko, jau nuo ateinančio pirmadienio skiepytis galės „prioritetinių profesijų“ atstovai, įskaitant mokytojus, policijos pareigūnus, autobusų vairuotojus ir maisto prekių parduotuvių kasininkus.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka antroje, o pagal mirtingumą atsidūrė devintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir aštunta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 563 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 37 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ ketvirtadienį į Lietuvą pristatė ketvirtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, ją sudaro 4800 vakcinos dozių. Iki šios dienos Lietuva gavo 16,8 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o gyventojams skiepyti sunaudota 3,9 tūkst.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis Lietuva užima 2-ąją vietą pagal naujų užkrėtimų COVID-19 skaičių iš visų ES valstybių. Nepaisant to, kad sergamumo skaičius Lietuvoje neauga, kitos Europos šalys sparčiau tvarkosi su pandemija. Lietuvos situacija nekinta jau kurį laiką – pagal ECDC skaičiavimus ir per paskutines 2 savaites mes užimame antrąją vietą tarp ES ir EEE šalių. Į priekį „užleidome“ tik Švediją, nedaug atsilieka ankstesnės savaitės lyderė Kipras.

Patvirtintos COVID-19 vakcinos veiksmingos prieš visas žinomas koronaviruso atmainas, įskaitant „indiškąją“, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus direktorius.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pasirašė trečią sutartį su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl papildomų 1,8 mlrd. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 įsigijimo 2021–2023 metais. Europos Sąjunga galės įsigyti 900 mln. dabartinės ir prie naujų viruso atmainų pritaikytos vakcinos dozių, su galimybe įsigyti dar 900 mln. papildomų dozių.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 670 žmonių, antrą – 14 tūkst. 835, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 904 tūkst. 75 žmonės, abiem – 475 tūkst. 712. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 67,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 45,9 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių metų, po keturis mirusiuosius priklausė 80–89 ir 60–69 metų amžiaus grupėms. Dviem mirusiems žmonėms buvo nuo 50 iki 59-erių, vienam – nuo 40 iki 49-erių metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gerėjančiai epidemiologinei didžiausią įtaką padarė žmonių skiepijimas. „Aišku, mes labai daug testuojam pastarąjį pusantro mėnesio, testų apimtys tikrai yra labai didelės kiekvieną dieną, tai leidžia greitai nustatyti atvejus ir neleisti jiems plisti, bet manau, kad skiepijimas čia turbūt yra pagrindinis atsakymas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 865 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 18 tūkst. 364 molekuliniai (PGR) ir 6622 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1164 COVID-19 pacientai, 105 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Egiptas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusija dėl jos sukurtų vakcinų nuo COVID-19 ligos „Sputnik V“ 20 mln. dozių įsigijimo. Egipto vyriausybės pranešime pažymima, jog šios skiepų dozės bus partijomis pristatytos iki šių metų pabaigos. Be to, Egiptas pasiekė susitarimą su „Johnson & Johnson“ dėl jos COVID-19 vakcinos 20 mln. dozių pirkimo. Anksčiau ši Šiaurės Afrikos valstybė pagal COVAX programą sulaukė britų-švedų „AstraZeneca“ ir Kinijos „Sinopharm“ vakcinų siuntų.

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį sakė, kad vakcinos nuo COVID-19 pasirodė veiksmingai apsaugančios nuo žaibiškai Indijoje plintančios koronaviruso atmainos, ir paneigė, kad vyriausybė negriežtai vertina kelionių iš pandemijos „karštųjų taškų“ problemą. B. Johnsonas spaudžiamas dėl vėlavimo įvesti kelionių į Indiją ir iš jos suvaržymus praėjusį mėnesį, kai pats dar planavo vykti į viršūnių susitikimą prekybos klausimais Naujajame Delyje.

Ilgai laukta akimirka. Pagaliau prancūzai lauko kavinėse gali pasimėgauti skania kava ir kroasanais. „Aš nuolatinis lankytojas, tad labai norėjau grįžti prie savo ryto ritualų. Būti čia – lyg būti namuose. Visus čia pažįstu“, – sako Paryžiaus gyventojas Elie Ayache. Progos kavinėje išgerti kavos nepraleidžia net pats Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dar balandį šalyje paskelbęs trečiąjį visuotinį karantiną.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų karantino atlaisvinimų. Kas ir nuo kada įsigalioja? Apie tai – pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu. Visi nekantriai laukė šiandienos Vyriausybės sprendimų, kokie bus tie atlaisvinimai. Posėdis baigėsi, tai kas bus naujo?  Vyriausybėje buvo priimta nemažai karantino pakeitimų. Labiausiai matomi ir ryškūs: prekyba savaitgaliais, kuri anksčiau buvo ribojama didžiuosiuose centruose ar turgavietėse. Šio ribojimo nebelieka.

Trečiadienio vakarą – žinia iš Vilniaus miesto savivaldybės. Likus 200 nepanaudotų vakcinų skiepytis kviečiami visi pilnametystės sulaukę asmenys. Asmenys kviečiami į gyvą eilę. Bus skiepijama „Pfizer“ vakcina. „Turime 200 PFIZER vakcinų. Taigi jei esate 18+ grupės asmuo, pirmu taikymu keliaujate į LITEXPO vakcinacijos centrą. Pirmi atvykę, galės pasiskiepyti. Informaciją atnaujinsime. REGISTRUOTIS NEREIKIA - gyva eilė!“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės „Facebook“ paskyroje.

Vyriausybei trečiadienį leidus nuo kitos savaitės valanda ilgiau dirbti kavinėms ir restoranams, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas teigia nesuprantantis, kodėl laikas ribojamas ir turintiems galimybių pasą.  „Tai, kad leidžia ilgiau dirbti, mums patinka, galime daugiau suprekiauti, bet kodėl valanda – koks argumentas – negirdėjome, nežinome, nesuprantame. Kitas dalykas – galimybių pasas.

Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių vis dar išlieka sudėtinga, artėjant vasarai ir įsibėgėjus vakcinacijai ne vienas jau svarsto galimybes keliauti toliau nei prie artimiausio ežero. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad karantino metu nebūtinų kelionių rekomenduojama atsisakyti, tačiau jeigu visgi nusprendėte keliauti, patariame daryti tai atsakingai.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį susitarė, kad bloko sienos vėl turėtų būti atidarytos keliautojams, visiškai paskiepytiems nuo koronaviruso, pranešė europiečių šaltiniai. Briuselyje susitikę diplomatai taip pat susitarė padidinti sergamumo lygį, kurį viršijus šalis būtų skelbiama nesaugia. Tokia priemonė leistų atvykti į ES žmonėms iš didesnio skaičiaus šalių.

Nuo kitos savaitės pradedant veikti vadinamajam Galimybių pasui, jame dar nebus informacijos apie COVID-19 persirgusių žmonių antikūnų testus, todėl juos turintieji negalės gauti tokio dokumento. Tačiau ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis žada, kad birželio pirmoje pusėje ši informacija jau bus prieinama ir Galimybių pase.  „Rūpinamasi šiuo metu, kad papildomai būtų įtraukti ir serologiniai antikūnų testai. Gegužės 24-ąją startuosime be jų.

Gyventojai bus kviečiami pakartotiniams COVID-19 tyrimams, jei ankstesnis tyrimo PGR metodu rezultatas leido įtarti ligą, bet jos nepatvirtino, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak jos, tokiu atveju pakartotinis tyrimas turėtų būti atliktas ne ankščiau kaip po paros ir ne vėliau nei po trijų parų nuo PGR tyrimo rezultato apie įtariamą COVID-19 ligą gavimo. Gyventojai kvietimą registruotis 1808 linija telefonu ar internete pakartotinam tyrimui gaus trumpąja žinute.

Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 įgijus beveik 40 proc. visų gyventojų, panašu, perliptas trečios bangos pikas, rodo naujausia LRV duomenų apžvalga. Kaip nurodoma, pandemijos pagreitis mažėja – krenta tiek naujų atvejų skaičius, tiek teigiamų tyrimų procentas, tiek 14 dienų sergamumas. Šiuo metu daugiau nei 85 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 90–99 ir 70–79 metų, po vieną – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4136 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 9874 žmonės, antrą – 12 tūkst. 630, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,3 proc. – 75–79 metų gyventojų, 66,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,5 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 44,9 proc., 45–54 metų grupėje – 35,4 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 911 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 17 tūkst. 898 molekuliniai (PGR) ir 4273 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,2 procento.

Akivaizdu, kad „Didžiajame šeimų gynimo marše“ nesilaikyta dėl COVID-19 įvestų saugumo reikalavimų, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Kai toks renginys įvyksta pandeminiu laikotarpiu, yra ir saugumo sumetimai. Ir, mano vertinimu, visgi saugumo reikalavimų, rekomendacijų, akivaizdžiai nebuvo laikomasi šiame renginyje“, – „Žinių radijui“ sakė ji.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Singapūras pirmasis Azijoje leido „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti 12–15 metų paauglius, antradienį paskelbė pareigūnai. Miesto valstybės Sveikatos mokslų administracija, iki šiol leisdavusi šia vakcina skiepyti asmenis nuo 16 metų, naują amžiaus grupę pridėjo išstudijavusi gamintojo pateiktus klinikinių tyrimų duomenis.

Europos Sąjungoje iki antradienio suleista mažiausiai 200 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys, pateikiami valstybių narių sveikatos apsaugos tarnybų. Šis pasiekimas leidžia daryti prielaidą, kad Bendrija pasieks užsibrėžtą tikslą visiškai paskiepyti 70 proc. savo suaugusių gyventojų – apie 255 mln. iš 448 mln. – iki liepos pabaigos. AFP duomenimis, iki antradienio 11 val. 30 min.

Nuo kitos savaitės pradedant veikti vadinamajam galimybių pasui, už asmeninių švenčių dalyvių patikrą bus atsakingi jų organizatoriai. Tuo metu užsienio turistams lietuvišką galimybių pasą pradžioje atstos popierinės skiepų pažymos. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad paprastesnė situacija bus renginiuose ir maitinimo įstaigose – čia už paso patikrą bus atsakingi paslaugų teikėjai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis testavimo būdas Galimybių pasui gauti turėtų būti greitieji antigeno testai, kadangi jų rezultatų sulaukiama operatyviausiai, rašoma pranešime spaudai. Testas Galimybių pasui galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento, t. y. nuo testo atlikimo, bet ne nuo testo rezultatų įvedimo į E. sveikatos sistemą.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 263 žmonės, antrą – 4278, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 875 tūkst. 664 žmonės, abiem – 447 tūkst. 482. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 66,8 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,3 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 44,2 proc., 45–54 metų grupėje – 34,5 proc.