palestina

Kaune įvyko LGBTQ+ eitynės. Įprastai tokiose eitynėse žengia spalvingi, ryškūs ir linksmi netradicinės orientacijos dalyviai. Šį kartą pirmose eilėse, eitynininkų gretas papildė ir plasdančios Palestinos vėliavos. Atsirado tokių, kurie pasimetė ir klausė – kodėl tiek daug Paleistinos vėliavų? Šis gestas piktino žydų bendruomėnę. „Palaikau „Pride“ idėją, bet šį kartą nelabai suprantu komunikacijos: priekyje matyti Palestinos vėliavos, o ne „Pride“, – sakė eitynių dalyvis Mantas.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį paragino nutraukti pasikartojančius smurto išpuolius prieš civilius palestiniečius Vakarų Krante. „Dar kartą raginu nutraukti besitęsiantį smurtą prieš civilius palestiniečius Vakarų Krante“, – Kastel Gandolfo miestelyje netoli Romos sakė 1,4 mlrd. pasaulio katalikų galva.

„Pride“ eitynėse – dar vienas incidentas: Lukiškių aikštėje buvo pareigūnai sulaikė „Free Palestine“ skandavusią moterį. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, iš grupelės aktyvistų viena moteris su Palestinos vėliava rankose pastojo kelią „Pride“ vilkikui. Ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Kaip skelbta anksčiau, eitynių metu pareigūnai taip pat sulaikė smirdantį užtaisą paleidusį vyrą.

Penktadienio vakarą Vilniuje vyks protestas, kuriuo, pasak organizatorių, siekiama atkreipti visuomenės ir institucijų dėmesį į Palestinoje Izraelio vykdomą okupaciją, humanitarinę ir ekologinę krizę bei iškelti reikalavimą šalies institucijoms nutraukti bendradarbiavimą su Izraeliu.  „Protesto organizatoriai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra įsipareigojusi veikti prieš genocido ir karo nusikaltimų vykdytojus.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį pagrasino uždrausti kai kurias palestiniečius palaikančias eitynes, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų metu raginama pasauliniu mastu išplėsti intifadą – palestiniečių pasipriešinimą žydams. Leiboristų partijos lyderis K. Starmeris yra spaudžiamas imtis veiksmų po serijos antisemitiškų išpuolių. Šią savaitę du vyrai buvo subadyti Londono Golders Gryno rajone, kur gyvena gausi žydų bendruomenė.

Du aktyvistai iš pagalbos flotilės, kuri plaukė į Gazos Ruožą ir kurios laivus anksčiau šią savaitę tarptautiniuose vandenyse perėmė Izraelio pajėgos, buvo atvežti į Izraelį apklausai, šeštadienį pranešė žydų valstybės užsienio reikalų ministerija.

Vakarų Krante ir centrinėje Gazos Ruožo dalyje palestiniečiai šeštadienį pradėjo balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai pirmasis balsavimas nuo karo Gazos Ruože, pasižymintis siauru politiniu lauku ir plačiai paplitusiu nusivylimu. Ramaloje įsikūrusios Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Izraelio okupuotame Vakarų Krante balsuoti užsiregistravo beveik 1,5 mln. žmonių, o Gazos Ruožo Deir el Balaho rajone – 70 tūkst. žmonių. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Izraelio parlamentas pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuris leistų įvykdyti mirties bausmę palestiniečiams, nuteistiems pagal kaltinimus terorizmu dėl mirtinų išpuolių. Šis žingsnis buvo sukritikuotas kaip diskriminacinis ir iš karto buvo užginčytas teisme. Už naująjį teisės akto projektą, kurį aktyviai rėmė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras, balsavo 62 įstatymų leidėjai, o 48 buvo prieš.

Dėl prasidėjusių karo veiksmų prieš Iraną Užsienio reikalų ministerija atnaujino kelionių rekomendacijos Lietuvos piliečiams. „Visų Lietuvos piliečių prašome atsisakyti bet kokių kelionių į Izraelį ir Palestiną, nedelsiant išvykti iš Irano. Taip pat rekomenduojame susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir į kitas Artimųjų Rytų regiono šalis.

Palestinos Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad antradienį netoli vienos iš Izraelio karinių stovyklų okupuotame Vakarų Krante užlipęs ant minos žuvo palestinietis vaikas, jo žūtį patvirtino ir šaltinis iš Izraelio gynybos ministerijos. „Mūsų komandos gavo 13-mečio vaiko, kuris žuvo per minos sprogimą vienoje iš senųjų stovyklų Džiftliko mieste šiaurinėje Jordano slėnio dalyje, kūną“, – teigiama Raudonojo Pusmėnulio organizacijos pranešime.

Izraelio pajėgos Gazos Ruože ieško paskutiniojo izraeliečio įkaito kūno. Operacija, kurios tikslas yra rasti Rano Gvilio palaikus, vyksta palestiniečių teritorijos šiaurinėje dalyje, pranešė premjero biuras ir kariuomenė. Prieš tai „Hamas“ karinio sparno atstovas pareiškė, kad kovotojai tarpininkams Gazos taikos procese perdavė visą informaciją, reikalingą kūnui surasti.

Londone per demonstraciją, kuria išreikštas palaikymas įkalintiems, bado streiką paskelbusiems palestiniečių teisių aktyvistams, vietos policija antradienį sulaikė švedų aktyvistę Gretą Thunberg. „Greta Thurnberg buvo sulaikyta pagal Terorizmo įstatymą per „Prisoners for Palestine“ protestą“, – teigiama aktyvistų grupės „Prisoners for Palestine“ pareiškime.

Prie Toronto rotušės pirmadienį pirmą kartą buvo iškelta Palestinos vėliava. Tai pirmas kartas, kai palestiniečių vėliava buvo iškelta didžiausiame Kanados mieste po to, kai rugsėjį kanadiečių vyriausybė pripažino Palestinos valstybę. Kanada prisijungė prie kelių Vakarų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir Prancūziją, kurios Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažino Palestinos valstybę. Šis žingsnis sukėlė tiek Izraelio, tiek Jungtinių Valstijų pasipiktinimą.

Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas šeštadienį švenčia savo 90-ąjį gimtadienį – be jokių viešų pasirodymų ar iškilmių. M. Abbasas yra vienas iš seniausiai pareigas einančių pasaulio lyderių; vyresnis yra tik 92 metų Kamerūno prezidentas Paulas Biya. Kaip ir ankstesniais metais, jo gimtadienis nebus švenčiamas viešai – šiemet jį temdo Vakarų Krante vykstantis naujakurių smurtas ir niokojančio karo Gazos Ruože pasekmės. Lapkričio 15 d. palestiniečiai švenčia savo Nepriklausomybės dieną.

Mis Izraelis griežtai atmeta kaltinimus, kad žvilgsniu išreiškė panieką Mis Palestinai. Grožio konkurso dalyvė buvo priversta aiškintis, kai vaizdo įrašas, tariamai įrodantis jos nepalankų žvilgsnį, žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose, praneša užsienio žiniasklaida.

Palestiniečių delegatas trečiadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) paragino pasaulį užtikrinti, kad Izraelis laikytųsi teismo sprendimo leisti tiekti pagalbą į Gazos Ruožą.  „Atėjo laikas tarptautinei bendruomenei priimti iššūkį, nes žinome (...) kad Izraelis nepaklus ir nevykdys šių teismo nustatytų pareigų“, – žurnalistams teisme sakė Ammaras Hijazifkaras.

Jordanijos karalius Abdullah II pareiškė, kad jei nebus taikos proceso, kurio metu būtų sukurta Palestinos valstybė, Artimieji Rytai yra „pasmerkti“. Pirmadienio vakarą transliuotame interviu transliuotojui BBC monarchas pabrėžė, kad neišsprendus šio klausimo konfliktas vėl įsiplieks. Šias remarkas jis išsakė prieš išvykdamas į Egiptą, kur turėjo susitikti su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu Gazos karo pabaigai pažymėti.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako šiuo metu nematanti sąlygų Palestinai vystytis kaip valstybei, nes tam pirmiausiai reikia pasiekti taiką regione. „Jeigu bus taika, jeigu bus įmanomas taikus gyvenimas Vakarų krante ir Gazoje, jeigu Palestina galės vystytis normaliai kaip valstybė, tas valstybingumas natūraliai ir ateis. Dabar nematome, kad tam yra sąlygų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė. „Dabar problema, kad Palestina negali vystytis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsiminė, kad Artimųjų Rytų krizėje gali įvykti proveržis, Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse paskelbdamas, kad „visi susitarėme dėl kai ko ypatingo“. „Turime realią galimybę padaryti kažką DIDINGO ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE VISI SUSITARĖME DĖL KAI KO YPATINGO.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dar kartą pasmerkė kelių Vakarų šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, pavadindamas jį „gėdingu“. Tai paskatins terorizmą visame pasaulyje, sakė B. Netanyahu. Prancūzija, Didžioji Britanija, Australija, Kanada ir dar kelios šalys esą apdovanojo fanatikus, įvykdžiusius ir parėmusius 2023 m. spalio 7 d. žudynes.

Vis daugiau pasaulio šalių pripažįstant Palestinos valstybę, Lietuvoje vieningos nuomonės šiuo klausimu – nėra. Naujausios apklausos rodo, kad iš esmės vienoda dalis gyventojų tokį žingsnį tiek palaikytų, tiek jam prieštarautų. Rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestiną. Bene tiek pat – 35 proc. – tvirtino priešingai.

Japonijos ministras pirmininkas antradienį Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad Tokijui Palestinos valstybės pripažinimas yra tik laiko klausimas, ir teigė, kad yra pasipiktinęs naujausiais Izraelio pareigūnų komentarais. Beveik 80 proc. JT narių pripažįsta Palestinos valstybę, o po beveik dvejų metų karo Gazos Ruože prie pripažįstančiųjų šią savaitę prisidėjo naujos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą ir Prancūziją.

Palestiniečiai okupuotame Vakarų Krante antradienį šventė virtinės Vakarų šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę.  Ramalos centre vienoje aikštėje susirinko daugiau kaip šimtas žmonių, mojo Europos vėliavomis ir laikė plakatus su užrašu „Sustabdykite genocidą“. Iš garsiakalbių aidėjo nacionalistiniai šūkiai. Aukšti palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso partijos „Fatah“ ir palestiniečių savivaldos nariai šypsodamiesi spaudė vieni kitiems rankas.

Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta ir kitos šalys pirmadienį Niujorke oficialiai pripažino Palestinos valstybę – tai jau padarė dauguma Europos valstybių. Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją. Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Palestiniečių sienų agentūra pranešė, kad Izraelis nuo trečiadienio „iki atskiro pranešimo“ uždaro pagrindinę pasienio perėją tarp okupuoto Vakarų Kranto ir Jordanijos. „Palestiniečių pasienio punktų ir sienų valdymo pirmininkas Nazmi Muhanna (Nazmis Muhana) paskelbė, kad Izraelio pusė mus informavo apie Al Karamos pasienio punkto uždarymą nuo rytojaus, trečiadienio (...) iki atskiro pranešimo abiem kryptimis“, – teigiama pranešime.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad Lietuvos neutralumas Palestinos klausimu tėra tradicinės proizraelietiškos politikos tąsa. Kai kurios Europos šalys pripažįsta Palestiną, tačiau vargu, ar tai ką nors pakeis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva kol kas nemano, jog Palestinos pripažinimas padėtų užtikrinti taiką regione ir to nesiruošia daryti. Tiesa, T. Janeliūnas mano, kad taip yra todėl, kad Lietuva labiau palaiko Izraelį nei Palestiną.

Daliai Vakarų valstybių pripažįstant Palestinos valstybę, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks veiksmas Lietuvai šiuo metu neatrodo kaip užtikrinantis taiką regione. „Mes matome, kad Izraelis priešinasi tam, kad Izraeliui šita alternatyva šiandien netinka. Ar tiks rytoj, yra didelis klausimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Jungtinėse Tautose oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože. „Atėjo taikos metas – liko vos keli žingsniai iki momento, kai jos nebeįmanoma bus pasiekti,“ – kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją sakė Prancūzijos prezidentas.

Pirmadienį, kitą dieną po to, kai Jungtinė Karalystė kartu su Australija, Kanada ir Portugalija paskelbė pripažįstanti Palestinos valstybę, prie Palestinos atstovybės Londone buvo surengta vėliavos pakėlimo ceremonija. Pirmadienį Niujorke prasidedančioje kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje minėtųjų šalių pavyzdžiu pasekti bei palestiniečių valstybingumą pripažinti turėtų ir kitos valstybės, įskaitant Prancūziją.

Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija žengė istorinį žingsnį – pripažino Palestinos valstybę. Tą patį šią savaitę ketina padaryti ir Prancūzija su Belgija. Tai sprendimas, kurį palestiniečiai ir „Hamas“ teroristai sveikina, o štai Izraelis keikia ir vadina Vakarų sąjungininkų išdavyste, kurios žydai niekada nepamirš. Palestinos vėliava – bene labiausiai atpažįstamas jos simbolis, tačiau Palestina neturi nei apibrėžtų sienų, nei sostinės.

Reaguodamas į tai, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės pripažino Palestiną, Izraelis negali imti plėsti savo gyvenviečių Vakarų Krante, pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper. Ji tvirtino, kad sprendimu pripažinti Palestiną siekiama padidinti saugumą, pasiliekant galimybę siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.

Prancūzijai ketinant pripažinti Palestinos valstybę, daugiau kaip 20 merų pirmadienį ant savo rotušių iškėlė Palestinos vėliavas. Prancūzijos socialistų lyderis Olivier‘is Faure, parėmęs šį gestą, dalyvavo ceremonijoje Paryžiaus Sen Deni priemiestyje, per kurią, aidint plojimams, ant rotušės tarp Prancūzijos ir ES vėliavų suplevėsavo Palestinos vėliava. Vidaus reikalų ministras konservatorius Bruno Retailleau pagrasino sankcijomis merams, kurie dalyvaus akcijoje.

Pirmadienį prasidedant Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai, Prancūzija bei kitos valstybės ruošiasi viešai pripažinti Palestinos valstybingumą, nepaisant rizikos užsitraukti Izraelio rūstybę. Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože. Konfliktas jau kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių bei sulaukė viešo pasmerkimo iš sąjungininkų.

Po to, kai kelios svarbios JAV sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada ir kitos – pripažino Palestinos valstybingumą, Vašingtonas sekmadienį tai pavadino vaidyba. „Mūsų dėmesys išlieka ties rimta diplomatija, o ne vaidybiniais gestais. Mūsų prioritetai aiškūs: įkaitų išlaisvinimas, Izraelio saugumas, taika ir klestėjimas visame regione, galimas tik be „Hamas“, – kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga teigė JAV valstybės departamento atstovas.

Prancūzijos planuojamas Palestinos valstybės pripažinimas neapims ambasados ​​atidarymo, kol islamistų grupuotė „Hamas“ neišlaisvins Gazos Ruože laikomų įkaitų, sakė prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį transliuotame interviu. „Mums tai bus labai aiškus reikalavimas prieš atidarant, pavyzdžiui, ambasadą Palestinoje“, – ketvirtadienį įrašytame interviu „CBS News“ sakė E. Macronas.

Vienas aukšto rango islamistų grupuotės „Hamas“ pareigūnas sekmadienį gyrė Britanijos, Kanados ir Australijos sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, pavadindamas tai palestiniečių teisių pergale. „Šie įvykiai reiškia palestiniečių teisių pergalę ir mūsų siekio teisingumą bei siunčia aiškią žinią: kad ir kaip toli nueitų okupantas savo nusikaltimais, jis niekada negalės ištrinti mūsų nacionalinių teisių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mahmudas Mardawi.

Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas sekmadienį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos paskelbtas Palestinos valstybės pripažinimas yra būtinas žingsnis link ilgalaikės taikos regione. „Jo ekscelencija pagyrė Jungtinę Karalystę pripažinus nepriklausomą Palestinos valstybę, patvirtindamas, kad tai yra svarbus ir būtinas žingsnis link teisingos ir ilgalaikės taikos vadovaujantis tarptautiniu teisėtumu“, – teigiama M. Abbaso kanceliarijos pareiškime.

Didžioji Britanija, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Tai trys šalys paskelbė sekmadienį. Kanada tapo pirmąja iš didžiųjų Vakarų ekonominių valstybių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Tai pranešė ministras pirmininkas Markas Carney. Tuo pat metu apie tokį pat sprendimą paskelbė britų premjeras Keiras Starmeris.

Izraeliui stiprinant puolimą Gazos mieste, Palestinos teroristinė organizacija „Hamas“ grasina pradanginti likusius įkaitus. Šeštadienį grupuotė paskelbė fotomontažą ir 47 įkaitų nuotraukas su antrašte „Ron Arad“. R. Aradas buvo Izraelio karys, paimtas į nelaisvę po to, kai 1986 m. Libane sudužo jo karinis lėktuvas. Iki šiol spėliojama, koks buvo jo likimas, nes jo palaikai nebuvo rasti. Daugeliui izraeliečių dėl religinių ir socialinių priežasčių labai svarbu surengti orias laidotuves.

Vokietijos vyriausybė planuoja suteikti skubią finansinę pagalbą finansinių sunkumų patiriančiai Palestinos savivaldai (PA) Vakarų Krante, pareiškė šalies plėtros ministrė Reem Alabali Radovan. „Palestiniečių teritorijos išgyvena kritinį lūžio tašką, nuo kurio priklausys, ar ateityje bus ką pripažinti“, – šeštadienį laikraštis „Tagesspiegel“ citavo R. Alabali Radovan.

Portugalija sekmadienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, penktadienį pranešė portugalų Užsienio reikalų ministerija prieš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame maždaug 10 kitų šalių ketina pasekti Lisabonos pavyzdžiu. Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Prancūzija yra tarp Vakarų valstybių, planuojančių pripažinti Palestinos valstybę per Generalinę Asamblėją, kuri vyksta Izraeliui tęsiant kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Didžioji Britanija, anot žiniasklaidos, jau netrukus ketina pripažinti Palestinos valstybę.  „The Times“ rašo, kad oficialus žingsnis gali būti žengtas jau šį savaitgalį, netrukus po to, kai JAV prezidentas Domaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą baigs savo valstybinį vizitą Didžiojoje Britanijoje.  JAV yra artimiausia Izraelio sąjungininkė ir atmeta Palestinos valstybės pripažinimą šiuo metu.

 Liuksemburgas pareiškė, kad kitą savaitę Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime prisijungs prie virtinės šalių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas inicijavo siekį pripažinti Palestinos valstybę, kadangi tarptautiniu mastu auga Izraelio pasmerkimas dėl beveik dvejus metus besitęsiančio karo Gazos Ruože.

Izraelio užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė nesutiks su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu, kol Paryžius neatsisakys planų pripažinti Palestinos valstybę.  Gideonas Saaras telefonu sakė Prancūzijos aukščiausiajam diplomatui Jeanui Noeliui Barrot, jog prezidento vizitas „nėra galimas, kol Prancūzija tęs savo iniciatyvą ir pastangas, kenkiančias Izraelio interesams“, sakoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prévot antradienį pareiškė, kad jo šalis pripažins Palestinos valstybingumą JT Generalinėje Asamblėjoje vėliau rugsėjo mėnesį, tačiau su tam tikromis sąlygomis.

Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Vilniuje viešinčia Palestinos užsienio reikalų ministre Varsena Aghabekian Shahin.  Susitikimo metu K. Budrys pabrėžė Lietuvos susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože ir informavo ministrę apie Lietuvos ketinimus toliau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės siunčiamos humanitarinės pagalbos palestiniečiams.

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad Danija neatmeta galimybės pripažinti palestiniečių valstybę, jei ji bus demokratinė.  „Mes nesakome, kad nesvarstome pripažinti Palestinos valstybės“, – žurnalistams sakė ji.  „Esame už tai Pasisakome už tai jau ilgą laiką. Tai yra tai, ko mes norime. Bet, žinoma, turime būti tikri, kad tai bus demokratinė valstybė“, – pridūrė premjerė.

 Izraelio kariuomenės vadas Eyalas Zamiras dar kartą perspėjo dėl planuojamo Gazos miesto užėmimo bei paragino ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu priimti paliaubų pasiūlymą, kad būtų paleisti paskutiniai įkaitai, teigiama Izraelio žiniasklaidos publikuotuose komentaruose.