paleontologija

Galbūt tai nebuvo mums pažįstama meilė, tačiau prieš maždaug 385 mln. metų mūsų labai tolimi protėviai – šarvuotosios žuvys (Placodermi) – įgijo gebėjimą atlikti lytinį aktą. Tokią prielaidą kelia evoliuciją tiriančių mokslininkų grupė, sutelkusi dėmesį į vienos rūšies šarvuotųjų žuvų – Microbrachius dicki – fosilijas. Šios maždaug 8 cm ilgio žuvys gyveno buveinėse dabartinėje Škotijoje, kur jų pirmosios fosilijos buvo rastos 1888 metais, taip pat dabartinės Estijos ir Kinijos teritorijoje.

Vieno iš šiuolaikinių krokodilų protėvių, gyvenusio pajūrio vandenyse ir estuarijose prieš maždaug 150 mln. metų, ilgis nuo snukio iki uodegos buvo 9,26 metro, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Paleontologai iš šešių Europos šalių naujai peržiūrėjo į krokodilus panašių roplių, priskiriamų prie Machimosaurus genties, klasifikaciją.

Ilgą laiką manyta, kad didžiausias kada nors žemėje gyvenęs padaras – tai 12,5 metrų ilgio tiranozauras, tačiau paleontologijos vadovėlius teks perrašyti. Gigantišką Šiaurės Amerikos gyventoją tiranozaurą iš didžiausiojo ir grėsmingiausiojo gretų išstūmė Šiaurės Afrikos gyventojas – spinozauras. Nors šį padarą gaubia dar daug paslapčių, nemažai jų atskleidžiama spalio mėnesio žurnalo „National Geographic Lietuva“ puslapiuose.

Kinijoje atrastos voverės dydžio žinduolio fosilijos galimai perrašys gyvūnų evoliucijos teoriją. Kaip praneša livescience.com, Liaoningo provincijoje (Kinijoje) rastos fosilijos kelia prielaidą, jog žinduoliai išsivystė kur kas anksčiau ir greičiau nei manyta iki šiol – daugiau nei prieš 200 mln. metų. Liaoningo provincija garsėja fosilijų gausa. Ten jau ne kartą rasta dinozaurų ir kitų priešistorinių gyvūnų liekanų. Shenshou lui žinduolio fosilijos yra maždaug 160 mln.

2003 metais archeologai Floreso saloje Indonezijoje aptiko keistus hominidų griaučius. Dabar tyrimai rodo, kad šie „hobitai“ buvo 1 metro ūgio ir svėrė apie 35 kilogramus. Šalia jų aptikti įrankiai, pagal dydį atitinkantys jų kūnų ir rankų dydį, gali reikšti tai, kad šios būtybės turėjo kompleksines smegenis ir yra mūsų kilmės medžio dalis, rašoma portale „KnowledgeNuts“. Izoliuota salų ir jų grandinių geografinė padėtis neretai yra atsakinga už unikalių ekosistemų sukūrimą.

Šiaurinėje Meksikos dalyje esančioje dykumoje surasta 72 mln. metų senumo dinozauro uodega. Anot Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH), uodega yra ypač gerai išsilaikiusi ir greičiausiai priklausė ančiasnapiui dinozaurui – hadrozaurui. Uodega rasta po beveik 20 dienų kasinėjimų, kurį atliko antropologai ir jų studentai. Manoma, kad uodega, kurios ilgis beveik 5 metrai, sudarė apie pusę viso dinozauro ilgio. Dinozaurų uodegos randamos ypač retai.

Kinijos paleontologai nustatė, kad užpakalinės žiloje senovėje gyvenusių paukščių kojos galėjo funkcionuoti kaip papildoma sparnų pora. Apie savo tyrimą kinų mokslininkai paskelbė žurnale „Science“. Kinų paleontologai, vadovaujami Geologijos ir paleontologijos instituto mokslininko Xu Xingo, vienoje iš šalies provincijų aptiko fosilijų, patvirtinančių, kad 11 skirtingų senovėje egzistavusių paukščių rūšių atstovai turėjo plunksnomis apaugusias galines kojas.

Vykdant archeologinius tyrimus šalia Changis-sur-Marne miesto Prancūzijoje, esančio netoli Paryžiaus, buvo aptikti labai gerai išsilaikę mamuto kaulai, pranešė Prancūzijos Preventyvios archeologijos institutas (INRAP). Puikiai išsilaikęs priešistorinio gyvūno skeletas buvo atrastas maždaug 2,5 metrų gylyje karjere prie Marnos upės kranto. Ši vieta yra už maždaug 50 km nuo Paryžiaus. Pasak specialistų, Helmutu praminto gauruotojo mamuto palaikai buvo aptikti beveik atsitiktinai.

Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, jog tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas sutvėrimas, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo „pražudytojo pasaulio“ scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo. Išmirimo mastai buvo kolosalūs: 96 proc. jūros gyvybės ir 70 proc.

Krasnojarsko krašte Rusijoje aptikti itin gerai išsilaikę prieš maždaug 30 000 metų gyvenusio mamuto palaikai, pranešė „Newsru.com“. Pasak paleontologų, tokių radinių aptinkama gal kartą per 100 metų. Skelbiama, kad prešistorinio gyvūno liekanas už 3 kilometrų nuo poliarinės meteorologinės stoties „Sopkarga“ Sopočnaja Karga kyšulyje (Taimyro pusiasalis) aptiko vietinis berniukas.

Nyderlanduose aptiktas 13 metrų ilgio milžiniško roplio skeletas. Ši reptilija prieš 68 mln. metų gyveno jūroje Mastrichto regione, pranešė gamtos istorijos muziejus. Tai ko gero yra iki šiol seniausias rastas mozazauras arba artimas jo giminaitis. 1998 metais Mastrichte aptiktas mozazauras buvo pusantro milijono metų jaunesnis. Didžiulius dantis savo ekskavatoriaus kauše pastebėjo cemento fabriko eskavatorininkas. Įmonė nutraukė darbą ir apie radinį informavo muziejų.

Tarptautinės paleontologų ekspedicijos „Jana-2012“ dalyviai Jakutijos (Rusija) Ust Jansko rajone aptiko unikalių radinių, padėsiančių tirti išnykusius mamutus. Tarp jų yra ir gyvų mamuto audinių ląstelių, kurias mamuto klonavimui ketina panaudoti P. Korėjos mokslininkas. Apie svarbius paleontologų radinius Jakutijoje pranešė Rusijos Šiaurės rytų federalinis universitetas, skelbia  „Newsru.

Naujo tyrimo rezultatai neigia ligšiolinę neandertaliečių išnykimo Europoje priežastį. Tai ne ledynmmečio kaltė, teigiama tarptautinės mokslininkų grupės tyrimo išvadose. Archeologinių radinių ir fosilijų tyrimas atskleidė, kad neandertaliečių populiacija Europoje pradėjo mažėti dar gerokai iki milžiniško ugnikalnio išsiveržimo maždaug prieš 40 tūkstančių metų, kuomet Europos teritoriją padengė vulkaninių pelenų sluoksnis ir ėmė keistis klimatas.

Žmonės evoliucionavo štai iš šioje iliustracijoje matomo priešistorinio ryklio, kuris okeanų gelmes vagojo prieš 300 mln. metų, skelbia Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai. Primityvi žuvis akantodas (Acanthodes bronni) yra bendra visų žandikaulius turinčių stuburinių Žemėje, įskaitant ir mus, Homo sapiens, pramotė. Šios žuvies kaukolės fosilijų, kurioms, kaip manoma, yra apie 290 mln.

Prieš maždaug 3,5 mln. metų Kretos saloje vaikščiojo mažiausi iki šiol aptikti mamutai, kurių aukštis ties pečiais siekė vos daugiau kaip 1 metrą. Maždaug tokio dydžio būna šiuolaikinių dramblių jaunikliai, teigiama naujame tyrime. Mammuthus creticus svėrė apie 310 kilogramų ir greičiausiai neturėjo kailio, teigė tyrimo autorė Victoria Herridge.

Vieną iš garsiausių Žemės praeities mįslių, vadinamą Kambro sprogimu, mokslininkams pavyko paaiškinti išsprendus kitą Žemės praeities galvosūkį, vadinamą Didžiuoju nesutapimu. Prieš 600 mln. metų vandenynuose knibždėte knibždėjo gyvybė. Tačiau vargu ar tie minkštakūniai, nesudėtingi organizmai galėtų būti tiesioginiai nūdienos gyvūnų protėviai. Bet, kaip liudija tyrinėjimai, evoliucijoje staiga įvyko kai kas keisto.

Pasak britų mokslininko, dinozaurai buvo per dideli ir per daug svėrė, kad galėtų išgyventi sausumoje, todėl, tikėtina, kad jie išsivystė vandenyje, skelbia telegraph.co.uk. Profesorius Brianas Fordas iš Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto teigė, kad priešistorės ropliai „tiesiog negalėjo gyventi“ taip, kaip dešimtmečius tvirtino paleontologai. Pasak mokslininko, dinozaurų uodegos buvo per daug didelės ir sunkios, kad jie galėtų lengvai judėti ir vikriai medžioti.

Dinozaurai, karaliavę Žemėje prieš 150 milijonų metų, erdve dalijosi su ne ką mažiau bauginančiais parazitais – 2 cm ilgio kraujasiurbėmis blusomis. Taip tvirtina Kinijos ir Prancūzijos paleontologai, neseniai ištyrinėję devynias įspūdingas fosilijas, aptiktas Vidinės Mongolijos teritorijoje ir Liaoningo provincijoje, Kinijos šiaurės rytuose, praneša agentūra AFP. Priešistorinių blusų patelės buvo daugiau nei 20 mm ilgio, patinai kiek menkesni – 15 mm.

Paleontologai iš Žemutinės Saksonijos Vokietijoje identifikavo naują ichtiozaurų rūšį, ištyrę jų griaučius, rastus prie Kremlingeno miesto 2005 metais, rašo „Welt“. Mokslininkai iš įvairių šalių visą tą laiką tyrė radinį, jų tyrimų rezultatus sausio 3 dieną paskelbė žurnalas „PloS ONE“. Naujoji ichtiozaurų rūšis buvo pavadinta „Acamptonectes densus“ (išvertus iš lotynų kalbos – „sustingęs plaukikas“). Mokslininkai taip pavadino gyvūną dėl per daug arti išsidėsčiusių slankstelių, neleidžiančių ...

Mokslininkas Jackas Horneris tikisi naudodamas gyvus paukščius išperinti dinozaurą, rašo britų „Daily Mail“. Paleontologijos profesorius Montanos valstijos universitete mano, kad šiuolaikinio paukščio DNR yra genetinės informacijos, kurią „galima vėl įjungti“, atgaivinant seniai ramybės būsenoje esančias dinozauro savybes. Mokslininkas aiškina, kad norint sukurti dinozaurą, teiktų pradėti nuo emu genomo. „Emu turi visus bruožus, kurių mums reikia velociraptoriaus dydžio dinozaurui sukurti.

Pietų Vokietijoje rasta maždaug 15 mln. metų senumo pitono fosilija. Tai pirmasis įrodymas, kad šis roplys gyveno taip toli šiaurėje, teigia vokiečių paleontologai. Iš rastų septynių slankstelių mokslininkai nustatė, kad pitono ilgis galėjo siekti 3,5 metro, praneša naujienų agentūra AFP. Pitono, paprastai randamo tropiniuose Afrikos ir Azijos regionuose, fosiliją vokiečių ir čekų tyrėjai aptiko už maždaug 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Miuncheno „Prieš 14 mln.

Gauruotieji raganosiai ir kiti didieji priešistoriniai gyvūnai atsparumą šalčiui išsiugdė dabartiniame Tibete. Regioną mokslininkai dabar vadina evoliucijos lopšiu ledynmečio žolėdžiams. Naujas tyrimas padeda suprasti, kodėl tiek daug skirtingų gyvūnų rūšių klajojo po Šiaurės Ameriką, Europą ir Aziją per paskutinįjį ledynmetį prieš maždaug 2,8 mln. metų. Tikėtina, kad gyvūnai dar prieš stipriai atšalant orams gyveno Himalajuose ir tik vėliau pasklido po kitus regionus.

Pernai Akmenės raj. rastos roplių dantų ir kaulų liekanos priklauso phytozaurui – tai paaiškėjo po taksonomijos tyrimų. Apie tai pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorzas Niedzwiedzkis, biologijos fakulteto doktorantas, kartu su Steve'u Brusatte'u (Gamtos istorijos muziejus, Niujorkas), Richardu Butleriu (Miunchenas), Tomaszu Suleju (Varšuva) 2010 metais lankėsi Akmenės raj.

Sprendžiant iš vėlyvuoju kreidos periodu gyvenusio paukščio liekanų, šio ūgis siekė daugiau nei 3 metrus, o svoris – per pusšimtį kilogramų. Paaiškėjo, kad Pietų Kazachstano dykumoje atkasti du kaulai priklausė vienam iš pačių didžiausių paukščių, kurie kada nors sklandė Žemėje. Rastos paukščio, savo dydžiu šiek tiek primenančio strutį, kaulų dalys – apatinio žandikaulio elementai. Kaip spėjama, jis prieš šimtą milijonų metų gyveno centrinėje Azijoje kartu su dinozaurais.

Kai kuriems dinozaurams gresia dar vienas išnykimas, mat jie greičiausiai egzistavo tik paleontologų galvose, praneša „Discovery News“. Dinozaurų žinovas Johnas Horneris įtaria, kad bent jau 50 knygose aprašytų dinozaurų buvo neteisingai identifikuoti. Kaip teigiama žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje, „atėjo metas pjauti netinkamus gyvulius“. Paleontologas Michaelas J. Bentonas iš Bristolio universiteto „Science“ teigė, kad iki 51,7 proc.

Šį atradimą padarė grupė amerikiečių ir australų mokslininkų, tyrinėdami senovės jūrų nuosėdas Australijos šiaurės vakaruose, Gogo Steišno rajone. Apie jų darbus trečiadienį pranešė BBC. „375 milijonų metų senumo sluoksniuose mes aptikome embriono pėdsakus suakmenėjusiuose seniausios šarvuotųjų klasės žuvies atspauduose“, – žurnalistams teigė darbų vadovas, Los Andželo Gamtos istorijos muziejaus viceprezidentas Johnas Longas.

Ankstyviausi į dinozaurus panašūs padarai išsivystė 9 milijonais metų anksčiau nei manyta. Tokias išvadas priėjo specialistai, ištyrę 250 milijonų metų senumo pėdsakus Lenkijoje. Gyvūną, kuris šiuos pėdsakus paliko, mokslininkai pavadino Prorotodactylus. Pėdsakai labai maži: vos kelių centimetrų ilgio, todėl padaras turėjo būti maždaug katės dydžio ir svėrė kilogramą ar du. Įdomu tai, kad Prorotodactylus vaikščiojo ant keturių kojų ir buvo labai retas.

Kai kurie dinozaurai buvo bent 10 proc. aukštesni nei manyta iki šiol, tvirtina JAV paleontologai, nustatę, kad šių gyvūnų sąnariuose buvo daug kremzlių. Dinozaurų sąnarius dengė stori kremzlių sluoksniai, tad dėl to jie galėjo būti daugiau kaip 30 centimetrų aukštesni, teigia Misūrio ir Ohajo universitetų mokslininkai. Anot jų, tai galėjo daryti įtaką jų stovėsenai ir judėjimui, praneša naujienų agentūra AFP.

Paleontologai Tanzanijoje aptiko dinozaurų laikais gyvenusio į krokodilą panašaus gyvūno su žinduolių dantimis liekanas, pranešė BBC. Šis Pakasuchus kapilima rūšies atstovas prieš 144 – 65 milijonus metų gyveno dabartiniame Subsacharos regione Afrikoje. Pasak mokslininkų, rastoji fosilija patvirtina, kad krokodilų būrys senovėje pasižymėjo didesne įvairove, nei manyta, teigiama pranešime.

JAV nacionalinio Gamtos istorijos muziejaus ir Kanzaso valstijos universiteto mokslininkai priėjo išvadą, kad prielaida apie aplink Saulę skriejančią nematomą „mirties žvaigždę“ Nemezidę, kas 26 mln.

Paleontologai Peru atrado milžinišką jūros pabaisą, kuri prieš 13–12 mln. metų medžiojo už jį mažesnius banginius. Kaip praneša portalas „Live Science“, archeologai šio gyvūno fosilijas rado Peru teritorijoje. Teigiama, kad prieš 13–12 mln. metų plaukiojančio banginio ilgis svyravo nuo 13 iki 18 metrų, o vien jo kaukolė siekė 3 metrus. Milžiniško priešistorinio banginio arsenale buvo 36 centimetrų dramblio ilčių formos dantys, kuriais buvo galima auką suplėšyti į gabalus.

Brazilijos paleontologai atrado gerai išsilaikiusias plėšrūnų, gyvenusių maždaug prieš 238 mln. metų, fosilijas. Padarai, kurie vadinami prestosuchus chiniquensis, buvo apie 7 metrų ilgio, svėrė vieną toną ir gyveno triaso periodu, sakė paleontologai iš Liuteronų universiteto Brazilijoje. Mokslininkų komanda, vadovaujama paleontologo Sergio Furtado Cabreiros ir biologo Lucio Roberto da Silvos, atrado fosilijas Donos Franciskos mieste, maždaug 160 mylių nuo Porto Alegrės.

NASA mokslininkai ieško aplink Saulę skriejančios nematomos „mirties žvaigždės“, kuri į Žemę laido potencialiai katastrofiškas kometas. Žvaigždė, taip pat žinoma Nemezidės vardu, yra penkis kartus didesnė už Jupiterį, rašo telegraph.co.uk. Kai kurie mokslininkai apšaudymą tokiomis ledinėmis raketomis kaltina dėl visuotinių išnykimų, kurie, anot jų, kartojasi kas 26 mln. metų. Manoma, kad Nemezidė nuo Saulės nutolusi maždaug 25 tūkst. kartų toliau nei Žemė.