pajūris

Paplūdimys Melnragėje, molo link, oficialiai - bendrasis, degintis ir maudytis čia gali visi. Tačiau kadaise čia buvo moterų pliažas, tad iš seno įpročio moteriškės iš čia niekur trauktis neketina.   Tačiau moterų okupuotoje zonoje nesaugu kartais būna vyrams – ne vienam, tyčia ar netyčia užklydusiam čia, yra tekę bėgti. Kadangi paplūdimys – bendras, visiškai išsirengus jame galima gauti įspėjimą ar net baudą.

Gelbėtoja informacijos lentoje kabina šios dienos skaičius – vandens temperatūra – 13 laipsnių, lauke – net 24. Oras išties primena vidurvasarį. Paplūdimyje poilsiautojų išties nemažai, dar daugiau jų kopose. Kas deginasi, kas bando nedrąsiai maudytis. Poilsiautojų saugumu šiuo metu rūpinasi tik centrinėje gelbėjimo stotyje dirbantys gelbėtojai, visi 17 postų ims dirbti nuo birželio.

Planuojantys atostogas Lietuvos pajūryje jau renkasi poilsio vietas. Kurį kurortą pasirinkti kokybiškam poilsiui išleidžiant kuo mažiau pinigų nakvynei – Nidą, Palangą, Šventąją, Juodkrantę? Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, vasaros sezono metu ten prašoma nuo 20 iki 130, o kartais ir daugiau eurų už parą. „Dabar vienas palankus metas užsisakyti butą nuomai pajūryje. Pasirinkimas dar tikrai nemažas.

Sulaukus vasariškos šilumos atkuto ir labai nemalonūs vabalai. Grambuoliai arba vadinami karkvabaliai pasirodo kas keletą metų, nuo didžiojo jų antplūdžio praėjo treji. Šių vabalų lervos ypač kankina sodininkus ir naikina derlių. Grambuoliai arba kitaip vadinami karkvabaliai pasirodo kas keletą metų. Nėra aiškių duomenų, kas kiek metų tiksliai jų ciklas kiaušinėlis-lerva-lėliukė-vabalas kartojasi, kalbama apie trejus – penkerius.

Ties Europa kovoja dvi jėgos: debesuotus ir lietingus orus lemiantis du centrus turintis ciklonas žemyno vakaruose ir aukšto slėgio sritis rytuose. Ji lemia mažai debesuotus orus tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Lietus baigia pranykti jau ir Turkijoje, o Lietuvoje rytoj bus ramūs, saulėti orai. Palis tik kai kur. Artimiausią naktį Lietuvoje numatomas nepastovus debesuotumas. Šiandien dangų nusėjo balti kamuoliniai debesys, kurie neskubės tirpti vakare.

Dabar besimaudančių drąsuolių dar tik vienas kitas, bet netrukus į pajūrį patrauks minios. Tad gelbėtojai treniruojasi, kad visi poilsiautojai jaustųsi saugūs. Trečiakursė kineziterapijos studentė plaukimo trenerė Laura dirbs Smiltynės paplūdimyje.   „Jau bus ketvirti metai, kai dirbsiu gelbėtoja, šiaip įdomus darbas, vasarą praleidi prie jūros, prižiūri žmones, saugai vaikus, kitų gyvybes“, - sako gelbėtoja Laura.

Dainininkas Ruslanas Kirilkinas kartu su močiute Zina – labai artimi. Jau nuo pat vaikystės juos siejo glaudus ryšys – ne viename interviu atlikėjas yra pasakojęs, kad tai yra vienas brangiausių žmonių jo gyvenime, kuris, nepaisant gyvenimo negandų, visada palaikė ir buvo šalia. Naujausios socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotos nuotraukos tik patvirtina faktą, kad juos sieja itin stiprus ryšys.

Nors orai už lango vasaros karščių dar neprimena, pajūryje gelbėtojai jau komplektuoja komandas. Aiškėja, kad milijonų poilsiautojų gyvybes už minimalų atlygį vasarą sergės atostogaujantys studentai. „Gintaro“ baseine karšta – nuo pat ankstaus ryto čia treniruojasi tie, kurie šią vasarą paplūdimiuose sergės mūsų gyvybes. Į baseiną šoka ir naujokai, ir jau penktą ar šeštą sezoną gelbėtojais norintys dirbti vaikinai. Studentas Dainius skęstančius poilsiautojus gelbėti nori jau penktą sezoną.

Du vasaros mėnesius įvažiavimas į Neringą lengvajam automobiliui kainuos 20 eurų. Kurorto savivaldybės taryba pritarė, kad nuo birželio 20-sios iki rugpjūčio 20-osios įvažiavimo mokestis, lyginant su dabartiniu, padvigubėtų - siektų ne 10 eurų, kaip buvo numatyta iki šiol, bet 20 eurų. Tuo laikotarpiu už namelį ant ratų reikės mokėti nebe 20 eurų, o 30 eurų.

Kol jūs dar tik planuojate savo vasaros atostogas, patogiu jūsų poilsiu besirūpinančios tarnybos pluša ir peties. Štai Palangos komunalinio ūkio darbininkai baigia sutaisyti ir perdažyti 80 persirengimo kabinų ir 130 suoliukų. Atnaujinami ir takai, vedantys prie jūros. Po žiemos pajūryje - daugybė darbų. Kai ką nuniokojo stiprūs vėjai ar didelės bangos. Tenka remontuoti ir gendančią įrangą.

Už minkštutę pagalvę nakčiai – vienas euras. Tiek nuo balandžio pirmosios turės sumokėti kurorto svečiai, nakčiai apsistojantys Palangoje. Tiesa, 18-os metų neturintys poilsiautojai eurą galės išleisti ledams – jiems rinkliava netaikoma. Būstus nuomojantys savininkai jau dabar suka galvą, kaip reikės tuos eurus iš poilsiautojų išprašyti, mat kas trečias jokių pagalvės mokesčių nemoka. Būstus nuomojantys palangiškiai sako, kad protinga suma būtų buvusi pusė euro, o euras – per brangu.

Palangoje karaliauja stintos. Jau tryliktą kartą rengiama šventė į kurortą priviliojo minias – kaip karščiausią vasaros dieną. Šventės pagrindinės varžytuvės – stintų žvejyba ant Jūros tilto – baigėsi rekordu. Palangoje Basanavičiaus gatvėje žmonių – lyg karščiausią vasaros dieną. Minias čia sutraukė agurkais kvepiančios žuvelės. Nepakeičiama Stintų šventės tradicija – meškeriojimo varžybos ant Jūros tilto. Šiemet sugauta rekordiškai daug žuvies.

Šeštadienį Palangoje organizuojama stintų šventė, kviesianti žvejoti, ragauti šią žuvį ir kitaip pramogauti. Kurorto savivaldybė pranešė, kad tryliktą kartą rengiama šventė „Palangos stinta“ šeštadienio rytą prasidės meškeriojimo varžybomis. „Jose savo jėgas galės nemokamai išbandyti visi norintieji, subūrę dviejų žmonių komandą, turintys meškeres su penkių kabliukų sistema bei pasirūpinę tinkamu masalu“, - teigia savivaldybė.

Pajūrį talžo smarki audra. Vietomis vėjas siekia ir 28 metrus per sekundę. Gyventojai gelbėtojų prašo pašalinti nuvirtusius medžius – vienas jų apgriovė namą Šilutės rajone. Vėjas tikrina ir uostininkų budrumą – ribojama laivyba. O kai kurie Klaipėdos regiono gyventojai šiuo metu nemato ir mūsų žinių – juos audra paliko be elektros. Žiemą pajūris tiek dėmesio sulaukia tik per audras: šėlstantis vėjas ir didelės bangos smalsuolius prie molo atvilioja net su mažiausiomis atžalomis.

Pajūryje ledai traiško Europos Sąjungos milijonus, už kuriuos vos prieš porą metų atlikta Mingės pylimų rekonstrukcija. Pakilus vandens lygiui Minijoje, ledonešis ėmė traiškyti ne tik upėje žiemai paliktus laivus, bet ir pontoninius lieptus ir tiltus. Esą žmonės jau atpratę nuo didelių potvynių ir ledonešių, tad ir nesisaugo. Daugiau nei keturi milijonai litų. Tiek prieš porą metų kainavo Mingės pylimų rekonstrukcija.

 Šakių „Vyčio“ krepšininkai prieš 2016 metų kovas laiką leido pajūryje įsikūrusiame „Atostogų parke“. Vyrai nepamiršo ne tik poilsio, bet ir darbo. „Vytis“ atidavė nemažai laiko treniruotėms, kuriose išliejo daug prakaito, o taip pat konferencijų salėje skyrė dėmesį rungtynių analizėms. Tai davė vaisių – pasikrovę baterijas šakiškiai toliau žengia pergalių keliu. Kaip atrodė Šakių klubo laikas „Atostogų parke“, žiūrėkite vaizdo reportaže.

  Po kelių labai aktyvių mėnesių Šakių „Vyčio“ komandos vyrai išvyko atgauti jėgas į pajūryje įsikūrusį „Atostogų parką“. Jame vyrukai turėjo progą pasimėgauti vandens pramogomis, dirbtinės saulės šviesa, masažais ir spa malonumais. „Atostogų jau labai reikėjo“, – vieningai tvirtino visi komandos nariai. Kaip „Vyčiui“ sekėsi laiką leisti prie jūros, galite pamatyti paruoštame vaizdo reportaže.

Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa. 50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“ „Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų.

 Estijoje Lietuvos valdininkai susižavėjo įrengtais milžiniškais megafonais. Jie pagarsina miško ošimą, paukščių čiulbėjimą bei visus kitus natūralios gamtos skleidžiamus garsus. Gali būti, kad jau kitąmet juos turėsime ir Kuršių nerijoje, nes Nacionalinio parko direkciją estų idėja sužavėjo.   „Studentai architektai sukūrė tokį labai įdomų garsintuvą.

Klaipėdos rajono savivaldybė pagaliau ima prisiminti, kad savo valdose turi ir pajūrio ruožą: Karklėje įrengiama automobilių aikštelė. Tiesa, čia tilps vos 25 mašinos, kai vasarą pakelėse jų būna sugrūdama šimtai. Tikimasi, kad kitąmet dėmesio sulauks ir jokios civilizacijos neturintys paplūdimiai bei dviratininkai, kaskart priversti rizikuoti gyvybe nardydami tarp automobilių. Deryboms, kad regioniniame parke aikštelė atsirastų, prireikė kone dešimtmečio.

Įprasta, jog keliautojai, prasukę pro Lietuvos pajūrį, būtinai suvalgys šviežios rūkytos žuvies ir nusipirks ar bent jau pasigrožės tradiciniais ir moderniais gintaro dirbiniais. Šie Baltijos jūros “perlai” traukia ne tik užsieniečių bei lietuvių dėmesį, o daliai vietos gyventojų tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Pajūrio verslininkai pusę šiltojo šių metų sezono verkšleno, jog dėl rekordiškai mažo poilsiautojų skaičiaus liūdnesnės vasaros nėra buvę. Esą, kaipgi jiems teks pražiemoti, neužsiauginus papildomos „ringės“ papilvėje? Vis dėlto, staigiai atšilus orams, pajūrį užplūdę poilsiautojai taip įnirtingai šluoja parduotuves bei maitinimo įstaigas, jog badauti verslininkams tikrai neteks.

Pajūrio lankytojai turi daug nusiskundimų dėl viešųjų tualetų: esą jie įrengti per toli nuo paplūdimio, o paplūdimiuose sustatyti kavinėms priklausantys mokami biotualetai bėga per kraštus. Tuo tarpu tualetus prižiūrintys darbuotojai kraupsta nuo vis baisiau besielgiančių žmonių: šie vagia tualetinį popierių ir muilą, laužo santechniką, tyčiojasi iš darbuotojų ir pridergia taip, kad į tualetą bent pusdienį niekas užsukti nebegali.

 Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji nevengia pasidžiaugti medūzomis – jas netgi gaudo. Dabar drebučius primenančių gyvių Lietuvos pajūryje ypač daug. Paklausti apie medūzas poilsiautojai tviritna jas tikrai pastebėję. „Žinoma, mačiau, keliolika yra. Žmona sako, kad jos pavojingos, todėl aš saugaus. Jos tokios skaidrios ir su keturiais rožiniais taškeliais”, - tvirtina poilsiautojas iš Baltarusijos Antonas. Vis tik gelbėtojai ragina jas apžiūrinėti per atstumą.

 Šilutės pakraštyje po vidurdienio užsiliepsnojo žuvies rūkykla. Pirminiais duomenimis, gaisras žuvies perdirbimo ceche kilo nuo apšvietimo lempos – užsidegusi ji įkrito į katilą su verdančiu aliejumi, šis akimirksniu pliūptelėjo ugnimi. Ceche žuvis ir rūkoma, ir kepama. Gesintuvais ugnies nepavykus užgesinti, darbuotojai iškvietė ugniagesius ir išbėgo į lauką. Žmonės puolė gelbėti asmeninius daiktus ir produkciją: rizikuodami stengėsi išnešti kuo daugiau daiktų ir žuvies.

Projekto „Kitokios“ narės Greta Lebedeva ir Indrė Burlinskaitė saulės voniomis mėgaujasi Lietuvoje. Įspūdingas nuotraukas iš žinomų merginų viešnagės Lietuvos pajūryje jos viešina socialinių puslapių paskyrose. Dvidešimt penkių laipsnių šilumą Greta ir Indrė bando įveikti pasipuošusios seksualiais maudymosi kostiumėliais, išryškinančiais dailias jų figūras.

 Sekmadienio vakarą iš pajūrio grįžtantys poilsiautojai „užkimšo“ magistralę Vilnius-Kaunas. Kamštis siekia maždaug dešimt kilometrų. Dėl intensyvaus transporto priemonių eismo srauto susidarė spūstis magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 193-203 kilometruose Kauno kryptimi, pranešė Eismo informacijos centras. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pajūryje atostogaujantys poilsiautojai keiksnoja orą – nei saulės, nei šilumos. Vasara jau nusivylė ir verslininkai: gražių dienų tebuvo kelios, o per jas visiems metams neužsidirbsi. Į Palangą iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, Airijos ar net Ispanijos atostogų suvažiavę lietuviai purkštauja: nors vasara jau įpusėjo, šiltos ir saulėtos tebuvo kelios dienos. Pajūryje apsiniaukę, lyja ir gan vėsu: ore ir vandenyje – apie 16 laipsnių. Į tokį orą Kamilė pataikė tiesiai iš karštosios Ispanijos.

Lietuva turi apie 100 km pajūrio ruožo. Sutapimas ar ne, bet poilsis piečiausiame ir šiauriausiame krašte taip pat skiriasi 100 eurų. Pasidomėjome, kiek gi kainuoja savaitgalio poilsis 3 asmenų šeimai Šventojoje, Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje. Kelionė bene populiariausiu Lietuvoje dyzeliniu automobiliu su 2 litrų darbinio tūrio varikliu, kuris 100 km sunaudoja apie 7 litrus kuro, sudaro beveik trečdalį viso atostogų biudžeto.

 Karščio bangoms atėjus į Lietuvą, šalies vandens telkinių krantus apgulė atgaivos ištroškę poilsiautojai. Palangos pajūris sulaukė ypatingo dėmesio, o dar labiau – paplūdimyje palaidais plaukais lakstančios, maudymosi kostiumėlius vilkinčios merginos. Atplėšti akis nuo pajūrio gražuolių – sunkiai įmanoma misija visiems vyrams, tarp jų ir... aktoriui Džiugui Siaurusaičiui. Kultinio lietuviško serialo „Moterys meluoja geriau“ žvaigždė buvo užfiksuota pusnuogių merginų apsuptyje.

Panašu, kad kito žmonių antplūdžio pajūris dar kartą sulauks šio mėnesio pabaigoje – Jūros šventėje. Tad nieko nelaukdami dėl geresnės vietos prekiauti Klaipėdoje, įsitaisę ant žvejų kėdučių su užkandžiais rankose, prie kasos langelio verslininkai eilėse lūkuriuoja net Vilniuje. Šioje eilėje besibūriuojantys žmonės ne bilietų į koncertą laukia. Tai prekybininkai. Iš visos Lietuvos į sostinę jie sugužėjo įsigyti prekybos vietų jūros šventėje.

Nors darbo netrūko nei gelbėtojams, nei policijai, nei medikams, didelių nelaimių pavyko išvengti. Tiesa, karštyje galvas pametę poilsiautojai sugebėjo su užtrauktukais persipjauti gyslas, nepastebėti apie pavojus jūroje įspėjančių ženklų ir šokti į akmenuotą dugną. Pamatykite, kaip po savaitgalio apgulties Klaipėdos, Neringos ir Palangos paplūdimiai atrodo šiandien: pakilęs vėjas, regis, visus tiesiog iššlavė. Vaikštinėja vos vienas kitas poilsiautojas.

Kaitra į užsienio bei Lietuvos kurortus išginė ir pramogų pasaulio gražuoles. Socialiniuose tinkluose pasirodė ne viena įspūdinga žinomų šalies merginų paviešinta nuotrauka, kurioje jos pasipuošusios figūras išryškinančiais maudymosi kostiumėliais.

Kai pajūryje – sausakimša, klesti nelegali prekyba. Palangoje vis dar pirmauja čeburekų ir žuvies pardavėjai, neturintys leidimų tokiai prekybai. Maisto inspektoriai įspėja, kad pirkėjai labai rizikuoja susirgti maitindamiesi kuo papuola. Tokie pardavėjai turbūt niekada nesugebėtų laikytis maisto inspektorių reikalavimų. Mat maisto produktas iš tešlos, kurios viduje – mėsos gabalėlis, turi būti laikomas ir patiekiamas 68 laipsnių temperatūroje.

Palanga šį savaitgalį žada tapti milijonierė: būtent tiek poilsiautojų tikimasi sulaukti vienintelį ilgąjį ir išties karštą šios vasaros savaitgalį. Jau šiandien norint gauti nakvynę teko gerokai paplušėti – likę vos keli laisvi kambariai. O ir tų pačių kainos pašokusios. Atsargas kaupia ir maitinimo įstaigos – poilsiautojams reikia parūpinti gerokai daugiau ne tik maisto, bet ir gėrimų. Budėjimą suintensyvinti žada ir gelbėtojai.

Regis, šiemet orai „prisitaikė“prie švenčių – laukia karštas ilgasis pirmas liepos savaitgalis. Tad neabejotinai nemažai žmonių patrauks prie jūros. Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas netgi tikino, kad Lietuvos pajūryje gali apsilankyti iki milijono žmonių. Tuo metu Palangos turizmo informacijos centro direktorė Egidija Smilingienė.

 Palanga nuo kitų metų atsisako vadinamojo pagalvės mokesčio, o jį keis vienkartinė įvažiavimo rinkliava, kurią teks mokėti tik vasarą. Palangos savivaldybės taryba nusprendė, kad vykstantieji automobiliais į Palangą nuo kito birželio mokės tik vienkartinę vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra. Nepriklausomai nuo viešnagės Palangoje trukmės, ji sieks 5 eurus, pranešė savivaldybė.

Pajūryje saulės vonioms neatsispiria ir tie, kuriems kaitros reikėtų vengti: net kone dvigubai didesnis už normalų kraujospūdis nuo pagulėjimo ant saulutės neatgraso. Pajūryje budintys medikai per karščius sako vos spėjantys gaivinti saulės aukas. Tuo tarpu poilsiautojai atostogaudami tarsi pamiršta, kokiomis ligomis serga. Didelis karštis, šaltas jūros vanduo pažadina ir daugiau ligų. Sutrinka kraujotaka, nualpstama net pačioj jūroj.

Pajūryje atostogaujantys lietuviai vis dar nesupranta, ką reiškia raudona vėliava ir net jai kabant brenda į audringą jūrą. Dėl to gelbėtojams daugėja darbo. Net ir vėsią dieną, kai ir vandenyje, ir lauke – po penkiolika laipsnių, o bangavimas siekia 4 balus, pajūryje gelbėtojai intensyviai dirba: ir tokiu oru atsiranda išmėginančių bangas, neretai tai – alkoholio sušildyti narsuoliai.

Pajūrio verslininkai susiėmę už galvų – birželis tragiškas – poilsiautojų nedaug, o ir tie patys labai jau taupūs. Keletą kartų mažiau nei pernai į Palangą atvažiavo ir turtingesnių užsieniečių. Viską lemia oras, o šis – lyg pavasarį ar rudenį: šaltas ir lietingas. Prekybininkai graužia nagus: tarkim, vieta metams prekiauti paveikslais jiems kainuoja per 2 tūkstančius eurų.

 Šį vakarą ir artimiausią naktį Lietuvoje numatomi mažai debesuoti orai. Kai kur pasitaikys aukštų plonų debesėlių, bet jie greitai atplauks, greitai ir nuplauks. Lietaus, žinoma, nebus, o žvaigždes stebėti galėsime, galima sakyti, netrukdomai. Vėjas vakarų krypčių, bet silpnutis, dėl to daug kur suboluos rūkas. Kai kur gana tirštas. Ilgai jis neboluos, tik patekėjus saulei pakils ir išsisklaidys. Visą dieną debesų beveik nebus, vyraus giedras dangus, dėl to lietaus nebus.

Prie Danės upės įrengtoje rūkykloje suvertos supasi įvairiausios žuvys. Viename paviljonų – šviežia, kitame – rūkyta žuvis. Maždaug du trečdaliai – Lietuvoje auginta ar mūsų žvejų sugauta.   Prekeiviai tikina, kad žuvis – ne senesnė nei dviejų parų ir aiškina, kaip atskirti, pavyzdžiui, šviežią menkę: reikia visada žiūrėti į akis: šios turi būti skaidrios. Tiesa, geresnė žuvis - ne kiekvieno kišenei.

 Vakaras Lietuvoje daugelyje rajonų giedras ir gana šiltas, tačiau naktį jau atvės. Temperatūra nukris iki 8 laipsnių. Rytą staigiai šoktels iki dvidešimties, tačiau iš kaimynų lenkų ir baltarusių atslinks debesys, kurie užklos visą pietinę Lietuvos dalį. Tiesa, prasta žinia jau pradėjusiems atostogas ir nusprendusiems poilsiauti mūsų pajūryje. Rytoj atvės net iki dvylikos laipsnių, tad jei saulės neuždengs debesys, degintis bus galima nebent kopose.

 Vasaros sezoną pradėjo jau visi pajūrio miestai. Tačiau Palangos dalis – Šventosios gyvenvietė sezoną pasitinka savotiškai: su apkasais miestelio pagrindinėje gatvėje. Čia visu pajėgumu rekonstruojama Jūros gatvė ir kol kas nei poilsiautojams, nei vietiniams verslininkams vasara, poilsiu ir pajamomis dar nekvepia. Vienas po kito atriedėję automobiliai netrukus apsisuka: prie išsinuomotų namelių neįmanoma privažiuoti.

Kai šyla oras ir mintys pradeda suktis apie atostogas, pajūryje treniruotes pradeda tie, kurie vasaromis įtemptai dirba: sergsti mūsų gyvybes. Palangos, Klaipėdos ir Neringos gelbėtojai pradeda rinkti savo komandas. Nors gelbėtojams siūlomas minimalus atlygis, įšokti į gelbėtojų šortus norinčiųjų netrūksta. Kol Baltijos jūros vanduo dar labai šaltas ir išsimaudyti drįsta tik sveikuoliai, pajūryje vasarą dirbsiantys gelbėtojai komplektuoja komandas.

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų. Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros.

 Šiandien rytą į Klaipėdą atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas visą dieną skirs svarbiausioms pajūrio problemoms. Po susitikimo su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ministras lankysis Kuršių nerijoje. Ten jo laukia susitikimai su Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojais, miškininkais. „Šiuo metu, prieš prasidedant vasaros sezonui, mums, aplinkosaugininkams, karščiausi pajūrio reikalai yra arčiausiai kūno.

Asta Kažukauskienė, LRT Radijas, LRT.lt Audros „Feliksas“ nusiaubtiems pajūrio paplūdimiams tvarkyti telkiami savanoriai. Penktadienį talka vyko Kuršių nerijoje, šeštadienį rengiama Klaipėdoje. Specialistai sako, kad po audros paplūdimius nuklojusias šiukšles, šakas, įvairias nuolaužas pašalinti būtina kuo skubiau, antraip jas užneš smėliu, ir tai padaryti bus dar sunkiau.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Drevernoje baigtas statyti senovinis kuršių laivas. XIX-XX amžiuje tokiais laivais buvo gabenami kroviniai. Dabar juo bus plukdomi turistai. Daugiau kaip 17 metrų ilgio laivas, pastatytas iš pušies ir ąžuolo, jau nuleistas į vandenį Drevernos mažųjų laivų uoste. Laivadirbiams liko tik uždengti viršutinį denį ir iškelti bures. Tai senovinė plokščiadugnė kuršių valtis, kuria XIX-XX amžiuje buvo gabenami kroviniai.