pajamos

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.  Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, teigiama ministerijos pranešime.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.

Vis netyla kalbos apie kylančias kainas. Ekspertai teigia, kad kilo tiek būtiniausių prekių, tiek nekilnojamo turto ar paslaugų kainos. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti gatvėje sutiktų vilniečių, ar jie jaučia kainų šuolį. Ne vienas sutiktųjų teigė, kad jaučia pakilusias kainas ir kad dėl to padidėjo jų asmeninės išlaidos.  „Brango praktiškai visi. Neskaičiavau, kiek padidėjo išlaidos, bet tikrai turėjo padidėti apie 10 proc.“, – pasakojo vaikinas.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 112,409 mln. eurų – tai 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (101,5 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas didėjo 27,4 proc. iki 17,375 mln. eurų (13,642 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais rekordiškai didelei daliai gyventoju, daugiau nei 1 mln., kurie laiku ir teisingai pateikė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 270,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, rašoma pranešime spaudai. Dar 35 tūkst. gyventojų patikslinę savo pajamų mokesčio deklaracijas susigrąžintų apie 10 mln. eurų GPM permokų.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kuomet pajamų deklaracijas pateikę šalies gyventojai gali tikėtis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukti pinigų. Jie grąžinami už Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. VMI duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį įstaiga sulaukė virš 1 mln. pajamų deklaracijų. Daliai pajamas deklaravusių asmenų priklauso GPM permokos, kurias VMI turi grąžinti iki liepos 31 d.  „Liepos 27 d. duomenimis, už šį laikotarpį VMI 1,023 mln.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Finansų ministerija siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per šešis šių metų mėnesius gavo 201,3 mln. eurų pajamų – 6,3 proc. daugiau negu per pirmąjį 2020 metų pusmetį, kai pardavimai siekė 189,3 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6,2 proc. iki 25,4 mln. eurų (23,9 mln. eurų), pranešė bendrovė.  Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 4,4 proc. iki 68,8 mln. eurų (65,9 mln.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų šešis mėnesius buvo 184,287 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų šešis mėnesius padidėjo 6,1 proc. iki 118,418 mln. eurų, alaus – sumenko 2,7 proc. iki 41,065 mln. eurų, vyno – išaugo 12,3 proc. iki 21,658 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,7 proc. iki 3,146 mln. eurų.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas spaudos konferencijoje apžvelgė 2020–2021 m. sezoną bei klubo finansinę situaciją, praėjusio sezono inovacijas ir artėjantį sezoną. Kauniečiai Eurolygos sezone iškovojo 17 pergalių ir patyrė lygiai tiek pat pralaimėjimų. Pergalių skaičius atrodo neblogas, tačiau „Žalgiris“ į atkrintamųjų traukinį jau praėjusiame sezone neįšoko.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota, ir 991,9 mln. eurų (25,2 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų penkis mėnesius gauta 3,995 mlrd. eurų, tai yra 849,5 mln. eurų (27 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta apie 3,65 mlrd. eurų, arba 765,4 mln. eurų (26,5 proc.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.  Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų. „Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

Beveik prieš mėnesį baigėsi galimybė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoti savo metines pajamas. Kai kuriuos šis procesas kasmet nudžiugina – inspekcija daliai gyventojų grąžina permokas. Kitiems ši procedūra – galvos skausmas, nes mokesčių inspekcijai tenka sumokėti iki tol nesumokėtus mokesčius. Pasibaigus mokesčių deklaravimui tik kai kuriuos permokos jau pasiekė. Inspekcija atskleidžia, kad jau grąžinta beveik 200 mln.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Valstiečiai siūlo vietoj tėvų leisti gauti vaiko priežiūros išmoką ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės. Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-kovo mėnesiais mėnesį pajamų gavo 247 mln. eurų (10 proc.) daugiau nei planuota bei 180,3 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų tris mėnesius gauta 2,215 mlrd. eurų – 8,2 proc. (167,4 mln. eurų) daugiau nei 2020 metų sausio-kovo mėnesiais, pajamų iš mokesčių gauta 2,115 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. (173,1 mln. eurų) daugiau, pranešė Finansų ministerija.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti. Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus? Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Įprasta sakyti, kad pinigai laimės neatneša. Laimė yra individualus dalykas ir daugybei žmonių pinigai jai nėra reikalingi. Lygiai taip pat yra daug turtingų ir nelaimingų žmonių. Bet kokių yra dauguma? 162 šalių tyrimas atskleidė tai, ką tikriausiai ir taip nujautėte. Šis tyrimas –  tai 5 anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, įtraukusi 1,6 milijonus žmonių iš 162 šalių. Mokslininkai norėjo pažiūrėti, kokios emocijos yra siejamos su žemesnių ar aukštesniu pajamų lygiu.

Lietuvoje oficialiai startavo visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Ir, nepaisant to, kad su pandemija gyvename antrus metus ir mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, žmonės vis vien bando į juos patekti. Tenka apsisukti ir, kad ir kaip kai kuriems nesinorėtų, bandyti deklaruoti pajamas internetu. Tiesa, ir čia nepatogumai – dėl didelio gyventojų srauto deklaravimas internetu stringa.

Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai, jis vyks du mėnesius ir tik elektroniniu būdu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninėje deklaravimo sistemoje pateiks informaciją 2,3 mln. gyventojų apie jų pajamas ir išlaidas už 2020 metus: 1,74 mln. gyventojų užteks deklaracijas patvirtinti ir pateikti.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Remiantis naujais žurnalo „Journal of Biosocial Science“ tyrimais, mažesnes pajamas gaunančios motinos per pirmąjį nėštumo trimestrą išskiria daugiau estrogeno, todėl vaisius sumoteriškėja. Ir atvirkščiai, didesnes pajamas gaunančios motinos išskiria didesnį testosterono kiekį, todėl vaisius suvyriškėja, o visa tai atsispindi vaikų pirštų ilgio pokyčiuose.

Dėl pandemijos ribojimų praėjusiais metais kino teatrų pajamos ir žiūrovų skaičius mažėjo beveik trigubai, teigia Lietuvos kino centras. Anot jo, prieš koronaviruso pandemiją kas mėnesį vidutiniškai 300 tūkst. lankytojų sulaukdavę Lietuvos kino teatrai, 2020-uosius prisimins, kaip vienus blogiausių. Kino centro duomenimis, 2019 metais šalyje parodyti 383 filmai, parduota 4,1 mln. bilietu ir surinkta 22,495 mln. eurų, Pernai kino rodytojų pajamos tesiekė 8,4 mln. eurų, parduota 1,5 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), informuoja, kad iki 2021 m. vasario 15 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalo pateikti duomenis apie 2020 metais gyventojams sumokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.  „Norint užtikrinti sklandų metinių pajamų deklaravimo procesą gyventojams yra reikalingi tikslūs duomenys iš mokesčius išskaičiuojančių asmenų. Tai pavyksta pasiekti, kai visi duomenys apie A ir B klasės išmokas būna pateikti iki numatyto termino ir yra teisingi.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Prieš savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą griežtinti karantino ribojimus. Vienas jų – drausti kontaktinių paslaugų teikimą, taigi nuo gruodžio 16 iki sausio 31 dienos yra sustabdyta grožio salonų ir kirpyklų veikla. Bene žymiausias Kauno plaukų stilistas Karolis Murauskas teigia, kad šis Vyriausybės sprendimas yra ne kas kita, o pasityčiojimas, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Siuntų įmonių pajamos šiemet augo 20–30 proc., o didžiausią įtaką tam, be abejo, turėjo internetu gyventojus pirkti išmokiusi koronaviruso pandemija, rašo portalas vz.lt.  Prognozuojama, kad kitąmet siuntų srautai nebeaugs tokiu tempu, bet ir nekris žemiau dabartinio lygio, o tai paskutinės mylios logistikos bendrovėms leis toliau didinti pajamas.

Nepaisant to, kad daugelis įmonių turėjo sustabdyti veiklą, o jų darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas arba iš viso neteko darbo, vidutinės darbuotojų pajamos per metus gerokai išaugo. Tačiau kiek buvo tokių, kurie galėjo džiaugtis didesne alga ir kam ji sumažėjo? Kodėl moterys dėl koronaviruso ir karantino nukentėjo labiau nei vyrai? Pokalbis apie tai – su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.

Seimo antradienį premjere patvirtinta Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžetas turi būti realistiškas, į jį įtraukiant išlaidas pensijų indeksavimui bei koronaviruso situacijos suvaldymui. Ji tikina, kad dabartinis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas yra pernelyg ambicingas.  „Yra buvę atvejų, kaip per mėnesį buvo keičiamas biudžetas labai stipriai – 2008 metais, buvo labai sunkūs metai, buvo labai mažai laiko ir buvo visai kita situacija.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Latvijoje savarankiškai dirbantys asmenys, uždirbantys mažiau už oficialiai nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), nuo ateinančių metų mokės 10 proc. faktinių pajamų dydžio mokesčius. Tokį susitarimą pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios partijos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame vilniečiai motina ir sūnus yra kaltinami neteisėtai praturtėję bemaž milijonu eurų.  Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyras per aštuonerius metus galėjo gauti daugiau kaip 516 tūkst. eurų neteisėtų pajamų, už kurias įsigijo du erdvius butus sostinėje bei pirko automobilius ir nekilnojamą turtą savo artimiesiems.