pagalbinis apvaisinimas

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

„Žinia apie Indrės Burlinskaitės ligą man kirto kaip perkūnas iš giedro dangaus. Sužinojusi, kad ji serga ketvirtos stadijos vėžiu, aš ir pati suskubau tikrintis pas medikus, ieškojau lyg nusiraminimo, jog aš esu sveika. Bet kai išgirdau visą Indrės istoriją, man pasidarė dar baisiau“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Karolina. Vakar laidoje ji iškėlė versiją, kad vėžys galėjo pradėti vystytis po trijų nesėkmingų pagalbinių apvaisinimų.

Balandžio 17 d., pirmadienį, Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pateikė registracijai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kurios leis pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti vienišoms moterims ir nesusituokusioms nevaisingoms poroms, partneriams.

11 300 – tiek susilaukti vaikelio siekiančių žmonių per šešerius metus pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiama galimybe nemokamai gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus. Šioms išlaidoms padengti prireikė 14 mln. eurų. fondo lėšų. Ligonių kasos primena, kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos ir kur poroms dėl jų kreiptis.

Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.

Seime toliau juda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir siūlymas panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus. Parlamentarai po svarstymo pritarė tam, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. Taip pat neliktų amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Antradienį iš 98 užsiregistravusių parlamentarų 63 balsavo „už“, 14 buvo „prieš“ ir 21 susilaikė.

Lietuvoje daugėja pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tam pernai Ligonių kasos skyrė daugiau nei 6 mln. eurų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Matome, kad kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoja vis daugiau žmonių, ir džiaugiamės už kiekvieną porą, turinčią šią galimybę pabandyti tapti tėvais, sumažinant galimą finansinę naštą“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Šiandien Romenos Orlenko namuose klega netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsianti dukrelė Roana, tik jos kelias į šį pasaulį buvo kiek kitoks – mergaitė pasaulį išvydo po pagalbinio apvaisinimo. Skausminga žinia apie nevaisingumą, ilgos sveikatos problemų paieškos ir nepakeliamas stresas yra tik dalis to, ką teko iškęsti 39-erių vilnietei, kol galiausiai išgirdo džiugią žinią: „Sveikinu, jūs laukiatės!” ir prie krūtinės galėjo priglausti savo pirmagimę.