oro tarša

Per Lietuvą slenkant pavojingoms Sacharos dulkėms, pranešama, kad šiuo metu oro tarša Lietuvoje yra padidėjusi. Todėl, nors šalį ir užklupo vasariška šiluma, gyventojai turėtų saugiai įvertinti praleidžiamo laiko lauke kiekį. Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti atkeliavusios Sacharos dulkės ir kaip nuo jų apsisaugoti dalinasi gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Kietųjų dalelių koncentracija šalyje pirmadienį yra nedidelė, tačiau antradienį ji gali padidėti, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus. „Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.

Lietuvą pasiekė Sacharos dulkės, dėl kurių pablogėja oro kokybė. Gyventojams, turintiems alergijų ar kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pasisaugoti ir vengti veiklų lauke. Sekmadienį oro kokybė Lietuvoje dar buvo gera. Ateinančiomis dienomis, kaip rodo skaičiavimai, ji suprastės, tik ne visur vienodai. „Remiantis dabartiniais skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje. Antradienį oro tarša išaugs visoje šalyje.

Vilniaus automobilių sąvartyne kilus gaisrui, keliuose sostinės rajonuose ženkliai padidėjo oro tarša. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė rekomendavo daliai ugdymo įstaigų veiklą tęsti nuotoliu. Dauguma jų siūlymu pasinaudojo ir ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Tuo metu sostinės savivaldybė praneša, kad rekomendacija pamokas vesti nuotoliniu būdu galios ir rytoj.

Lietuva stovi prieš naują iššūkį – oro taršą, kurią mokslininkai vadina „pasauline sveikatos katastrofa“. Oro tarša Lietuvoje net iki trijų kartų viršija saugią normą, paaiškėjo naujausioje Šveicarijos oro kokybės technologijų bendrovės „IQAir“ ataskaitoje. Joje pažymima, kad praėjusiais metais vos septynios pasaulio šalys atitiko saugų oro užterštumo lygį. Paskelbtoje Pasaulio oro kokybės ataskaitoje remiamasi duomenimis, gautais iš daugiau kaip 30 tūkst.

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Higienos institutas, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą, informuoja, kad kovo 20 d. kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijo nustatytas Kauno Dainavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat šio teršalo koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi ir kituose šalies miestuose, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai.  Kovo 21–22 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Europos aplinkos agentūra (EAA) penktadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl smulkių kietųjų dalelių taršos 2021 metais bloko šalyse mirė daugiau kaip 250 tūkst žmonių. Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas. Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką. „Naujausiais EAA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst.