oro balionai

Sostinės pasididžiavimo – virš miesto skraidančių oro balionų likimas pakibo ant plauko. Verslininkai piktinasi, kad nuo birželio pradėjusios galioti taisyklės jų skrydžių skaičių sumažino net 4-5 kartus. Tad kelionės tapo nebeprognozuojamos: 10 minučių iki skrydžio dėl vėjo krypties jos gali būti atšauktos, o keleiviai – palikti ant ledo.  „Pagal naują tvarką, organizuoti skrydžius virš miesto pasidarė faktiškai neįmanoma.

 Klaipėdoje trečiadienį turėtų prasidėti Lietuvos karšto oro balionų čempionatas ir tarptautinės varžybos „Memel Balloon Trophy“, tačiau skrydžius paskutinę akimirką nulems vėjo stiprumas. Pasak organizatorių, šis renginys turėtų tapti vienu ryškiausių šiųmetės 64-osios Jūros šventės programos vizualinių ir turinio akcentų. Jame dalyvaus 30 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Pirmasis skrydis turėtų vykti trečiadienį, 19 val. Kitomis dienomis jie numatyti 6 val. ir 19 val.

Birželį atnaujinus skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, per šį laiką įvyko devyni skrydžiai iš 42 galimų, teigia oreiviai. Taisykles dar ruošiamasi tobulinti, tačiau navigacijos koordinatoriai sako, jog sostinės oro erdvėje dėl intensyvėjančios aviacijos tampa ankšta, o skrydžių saugumas yra prioritetas.  Po naujosios tvarkos įsigaliojimo skrydžių startas mieste tapo sunkiai prognozuojamas, sako Lietuvos oreivių federacijos vadovas Vytautas Sviderskis.

Vilniuje gali kone dvigubai išbrangti kelionės oro balionais. Nuo birželio įsigalioja nauja karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka, dėl kurios, pasak verslininkų, gali perpus sumažėti skrydžių skaičius ir gerokai šoktelėti kainos. Esą vienam žmogui už šią pramogą vasarą gali tekti paploti ir 200 eurų. Naują tvarką valdžia priėmė dėl saugumo, kad balionai netrukdytų oro uostui, tačiau verslininkai šia logika stebisi. Esą sostinėje skrydžiai saugiai vyko jau tris dešimtmečius.

Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis.   „Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia.

Birželį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis sako, kad skrydžiams bus daugiau ribojimų, tačiau pakeitimus jis vadina kompromisu. „Vertiname kaip kompromisinį variantą, džiaugiamės, kad pavyko jį per žiemą pasiekti, nes iniciatyvos pernai metais buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Sviderskis.

Už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.

Paskraidyti oro balionu – tikras malonumas aukščio fanatikams, kurie įspūdingais vaizdais nori grožėtis kuo ilgiau. O Šveicarijoje baigėsi varžybos, kuriose ir reikia kuo ilgiau nenusileisti – skrendi tiek, kiek pakanka vandenilio. Ten varžėsi ir lietuvių komanda. Sent Galeno miestas Šveicarijoje baltuoja nuo oro balionų – vyksta jau 65-asis Gordono Beneto taurės – prestižiškiausios oreivystės – varžybos.

Vilniaus padangėje jau netrukus gali beveik nelikti vizitine miesto kortele tapusių oro balionų. To baiminasi oreiviai, jie piktinasi skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ kurpiamaIs taisyklių pakeitimais. Pasak oreivių, nauja tvarka ne tik perpus sumažintų skrendančių balionų grupės dydį, bet ir išvis uždraustų skrydžius, jei vėjas pučia į oro uosto pusę. „Oro navigacija“ aiškina, kad taip bando užtikrinti lėktuvų keleivių saugumą.