organų donorystė

Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės. Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikę reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti šešiems žmonėms. Organų transplantacijai tiko mirusiojo širdis, abu inkstai, ragenos ir kepenys. Tai jau 25 efektyvus organų donoras šiais metais.

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant smegenų mirtį gydytojų laukia nelengva užduotis – ne tik pranešti artimiesiems apie mylimo žmogaus netektį, bet ir juodžiausią gyvenimo akimirką kreiptis į juos dėl organų dovanojimo kitiems.

Grupė parlamentarų siūlo pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisos nustatytų, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Paciento mirtis visuomet skaudi ne tik jo artimiesiems, tačiau ir jį gydantiems gydytojams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologei reanimatologei Gabrielei Slunksnienei tenka itin sunki užduotis – diagnozuoti smegenų mirtį. Smegenų mirtis reiškia, kad už žmogaus organų koordinavimą ir aplinkinio pasaulio suvokimą atsakingas smegenų kamienas yra miręs.

Ir visuomenėje, ir Seime bręsta dar vienas iečių laužymo maratonas. Lietuvos vyskupų konferencija skelbia, kad priešinasi naujam organų donorystės modeliui, kurio siekia ir Transplantacijos biuras, ir valdantieji. Jei Seimas priimtų naują tvarką, potencialiu organų donoru taptų kiekvienas, kuris raštiškai to neatsisakė. Kunigai tai vadina prievarta, esą tokiu būdu organus žmonės galimai dovanotų iš nežinojimo, o ne laisvos valios.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc.

Trijų vaikų mama Inesa, prabėgus beveik trejiems metams, nepamiršta savo šviesaus atminimo vyro, kurio gyvybę pasiglemžė baisi nelaimė. Tačiau vilties suteikia žinojimas, kad priimtas kilnus sprendimas išgelbėjo net šešių žmonių gyvybes. Ukmergiškė su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasidalinti savo jaudinančia istorija ir sako nė sekundės nesigailėjusi priėmusi sprendimą paaukoti vyro organus donorystei, nes kažkam tai suteikė šansą gyventi.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį, gegužės 12 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 16 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje. Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkamos donoro kepenys ir vienas inkstas – tai šansą į gyvenimą suteiks dviems žmonėms.

Medikai kiekvieną dieną padeda žmonėms silpniausiomis jų gyvenimo akimirkomis – o tai daro jų darbą itin prasmingu ir sudėtingu. Medikams neretai tenka didelė atsakomybė ne tik gelbėti kito žmogaus gyvybę, bet taip pat pranešti artimiesiems ir apie žmogaus mirtį, jei vis dėlto gyvybės išsaugoti nepavyko.

Dovanojančiųjų žuvusių artimųjų širdį, plaučius, inkstus ar kitus organus vis dar katastrofiškai mažai. Nacionalinis transplantacijos biuras paskaičiavo, kad daugiau kaip ketvirtadalis tinkamų organų palaidojami į žemę. Jų taip ir nesulaukia kiekvieną dieną dėl įvairių ligų silpstantys pacientai. Specialistai tikisi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ims veikti numanomo sutikimo donorystė, kai žmogus automatiškai taptų organų donoru po mirties ir giminės kištis negalės.

Vienas sunkiausių momentų medikų darbe – pranešti artimiesiems apie žmogaus mirtį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbantis gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas tą plonytę ribą tarp gyvybės ir mirties mato kasdien. Svarbi jo darbo dalis yra ne tik perduoti liūdnas žinias, bet ir kalbėtis su mirusiojo artimaisiais apie organų donorystę.

Kauno klinikų medikai nuogąstauja, kad teks stabdyti planines operacijas, mat donorinio kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą. O jos pildosi sunkiai, mat donorų per pandemiją sumažėjo beveik 4 kartus. O kone kasdien pasitaiko ligonių, kuriems tenka sulašinti ir ne vieną maišelį kraujo. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė rodo pustuštes lentynas, sparčiai senka taip reikalingos ligoniams kraujo atsargos. O kai kurių kraujo grupių belikę vos keli maišeliai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos ministerijos informuoja, kad vasario 8 dieną buvo registruoti du potencialūs donorai – vienas Kaune, kitas – Vilniuje. Antradienį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose mirusio žmogaus artimieji sutiko donorystei paaukoti jo inkstus. Toks kilnus šeimos narių sprendimas padės dviem inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Jiems transplantacijos bus atliktos Vilniaus Santaros klinikose.

Dar tik siūlomas Lietuvoje įtvirtinti naujas organų donorystės modelis jau spėjo pakurstyti prieštaringas nuomones. Nors donorystės svarba niekas neabejoja, kai kurie politikai įžvelgia galimas naujo modelio rizikas ir mato dar neišnaudotus pozityvaus skatinimo būdus. Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę.

Organų donorystė – sritis, kurioje itin svarbus komandinis darbas, efektyvi koordinacija ir komunikacija. Tam, kad transplantacijos procesai vyktų sklandžiai yra reikalingos ne tik profesionalių medikų ir koordinatorių komandos, bet svarbus ir kitų įstaigų įsitraukimas į procesą. Neretai norint viską atlikti sėkmingai, prireikia kariuomenės, pasieniečių, policijos ir greitosios pagalbos profesionalų. Kęstutis Šimkus jau 30 metų dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotoju.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos ministerijos (NTB) užsakyta gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau lietuvių palaiko organų donorystę. 72 proc. tyrimo dalyvių atsakė pritariantys organų donorystei, o 54 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų apsisprendimą tapti organų donoru lemtų donorystės prasmės suvokimas. „Spinter“ lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 72 proc.

Organų donorystė visuomenės vis dar apipinta daugeliu mitų – neva gydytojai tuomet nesistengs išgelbėti gyvybės ar kažkas specialiai kėsinsis ją atimti. Vis tik pažymima, kad, kaip rodo apklausos, organų donorais sutiktų tapti didesnė žmonių dalis, tik ne visi prisiruošia pasirašyti sutikimą. Dėl šios priežasties siūloma keisti dabartinį donorystė modelį ir potencialiais donorais laikyti visus, nebent jie raštu išsakytų tam nepritarimą.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad lapkričio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo registruotas antrasis donoras šią savaitę. Gavus mirusio vyro artimųjų sutikimą paaukoti organus donorystei, buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami vyro inkstai ir ragenos. Kitiems organams tinkamų recipientų nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse rasti nepavyko.

Viena jautriausių temų visame pasaulyje – organų donorystė. Sveiki žmonės dažnai net nesusimąsto, kad kažkur šalia gyvena tie, kurie kasdien kenčia ir kaip išganymo laukia transplantacijos. Kai kurių laimingųjų svajonė išsipildo vos po kelių dienų ar savaičių, kiti laukia kelerius mėnesius ar metus, tačiau yra ir tokių, kurie iškeliauja reikiamo organo taip ir nesulaukę. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 425 recipientai – žmonės, kurie tikisi organo transplantacijos sulaukti kuo greičiau.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose šiandien, spalio 29 d., buvo registruotas jau trečiasis donoras šią savaitę – garbaus amžiaus moteris. Po pokalbio su artimaisiais, gydytojai gavo sutikimą dovanoti moters organus donorystei. Nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami donorės inkstai, kepenys ir ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad spalio 27 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo registruotas potencialus 66 metų donoras. Mirusio vyro artimieji skausmingą netekties akimirką priėmė kilnų sprendimą – paaukoti jo organus donorystei. Medikai nustatė, kad transplantacijai yra tinkami donoro kepenys ir inkstai. Kepenys buvo transplantuotos 63 metų moteriai, kuri donoro laukė kiek daugiau nei metus.

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Toks donoras šiais metais – ketvirtasis. Gavus artimųjų sutikimą transplantuoti mirusiojo organus ir atlikus tyrimus nustatyta, kad transplantuoti tinkamos donoro ragenos. Jos kol kas saugomos Audinių banke, artimiausiu metu bus transplantuotos donoro ragenų laukiantiems recipientams, rašoma pranešime spaudai.

Per penkias paras Kauno klinikose atliktos net aštuonios inkstų persodinimo operacijos, viena kepenų ir viena širdies transplantacija. Iš viso per mažiau nei savaitę Kauno klinikose atlikta 10 organų transplantacijų – tai išskirtinai didelis šių sudėtingų operacijų skaičius per tokį trumpą laiką. „Džiaugiamės, kad kaip rudeninis lietus pasipylė galimybės mūsų pacientams, laukusiems donorinių inkstų.

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.

Jurbarko rajone gyvenanti 34 metų Sigutė prieš 1,5 metų gavo dovaną, kuri, kaip pati sako, visiškai pakeitė tiek jos, tiek jos šeimos gyvenimo kokybę. Beveik metus naujo inksto laukusi moteris prisimena, jog labai troško sugrįžti į įprastą gyvenimą, todėl nė kiek nedvejojo dėl transplantacijos ir vos gavusi žinią apie potencialų donorą sutiko gyvenimą pakeitusiai operacijai. Dabar, net ir persirgusi COVID-19 infekcija, moteris džiaugiasi gyvenimu.

Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti net 7 žmonių gyvybes. Donoro kortelę galima įsigyti gyvai arba internetu užpildžius Asmens sutikimo, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, formą. Ši kortelė – tai simbolinis patvirtinimas, kad savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantuoti. Svarbiausia apie šį savo sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais.

Skaitytojų klausėme, kokios priežastys turi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus. Apklausoje dalyvavo 89 žmonės.  Pusė apklausos dalyvių (54 proc.) žinojo teisingą atsakymą: nėra priežasčių, kurios darytų įtaką pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus.  26,5 proc. manė, kad gauti Donoro kortelę gali sutrukdyti persirgtos ligos, 14,9 proc. – amžius, o 4,6 proc. – vartojami vaistai.  Dėkojame dalyvavusiems ir siūlome naują apklausą.

Penktadienį, spalio 9-ąją, Pasaulio ir Europos organų donorystės dienai paminėti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ surengė tradicinę akciją – Vilniaus Katedros aikštėje uždegtos 1779 žvakelės, po vieną kiekvienam organų donorui pagerbti. Smalsumo vedami praeiviai stabteli pasižiūrėti į įspūdingą širdies forma sudėliotų degančių žvakučių jūrą, kai kurie organizatoriams padeda uždegti žvakeles.

Su Sigita Varanauskaite susitikome pasikalbėti dar tada, kai ji kone kas antrą dieną vykdavo į Vilnių darytis tyrimų. Kaunietė buvo ką tik įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, tačiau nepaisant sunkių minčių ir vis prastėjančios sveikatos tryško energija, o nuo veido nė akimirkai nedingo šypsena.

„ir nutiko tai“ – pirmoji Lietuvoje tinklalaidė apie organų donorystę. Čia šiltai ir atvirai bendraujame su gydytojais, psichologais, filosofais bei mėginame pažvelgti į šią gyvybiškai svarbią temą iš įvairių kampų. Plėskime donorystės suvokimo ribas kartu!“ – kreipiasi laidos kūrėjai Karolina Dačkutė ir Aistis Žekevičius.

Artėjant Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia prasmingo pokalbio apie mirtį. Pašnekovė – psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.  „Žinote, būsiu atvira: ne kartą girdėjau, jog daug žmonių laukia donoro ir jų gyvybė priklauso tik  nuo to, ar artimiausiu metu bus paaukotas jiems tinkamas organas.

Spalio 18-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuotame Padėkos renginyje organų donorams, jų artimiesiems ir medikams pagerbti pristatyta paroda „2gyvenimai“, skirta organų donorystės idėjai ir jos prasmei viešinti.  „Mums labai svarbi organų donorystės idėjos sklaida pačiomis įvairiausiomis formomis, kai pasiekiama vis platesnė visuomenės dalis, – po parodos atidarymo kalbėjo „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė.

Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos 24 padėkos už kilnų sprendimą ir besąlyginį atsidavimą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė didžiulį palaikymą organų donorystei ir iškėlė ją kaip vieną svarbiausių sveikatos politikos prioritetų.

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šiemet ši diena – spalio 12-oji. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, parodos ir bus pagerbiami donorai, jų šeimos ir medikai, kurie sunkiai dirba dėl kitų žmonių gyvybės.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena vilniečiui Rimvydui Vekerotui – neeilinė. Beveik prieš du dešimtmečius, būdamas 33 metų, jis pateko į klastingos širdies ligos žabangus. Iki tol jaunas vyras nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, medicininė knygelė bylojo tik apie vieną peršalimą ir vairuotojo pažymėjimui gauti privalomas sveikatos patikras.

Visuomet skaudu matyti sunkiai sergančius artimus žmones. Atrodo, kad galėtume padaryti bet ką, kad palengvintume juos užklupusias bėdas, net atiduotume dalelę savęs. Vidai (42 m.) ir Dariui (46 m.) Svetlikauskams, tai nėra tik skambi metafora. Susirgus vyrui, Vida nusprendė jį išgelbėti pati – dovanoti jam savo inkstą. Darius visą laiką gyveno Ukmergėje, o Vida – Varėnos rajone esančiame Matuizų kaime, bet kas vasarą vasarodavo pas močiutę Ukmergėje.

Netikėtai susirgęs kiekvienas išgyvena visą spektrą emocijų – nuo ligos neigimo, pykčio („Kodėl man?“) iki savęs ir kitų kaltinimo, nusivylimo ir kt. Vis dėlto ilgainiui tenka priimti ligą ir mokytis gyventi su ja. O kaip jaučiasi šalia sergančiojo esantis žmogus? Juk jis taip pat suserga, tik ne fiziškai – išgyvena dėl savo artimojo sveikatos, perima jo emocijas, jaudinasi dėl ateities.

Daug vaikų svajoja tapti superherojais ir išgelbėti tuos, kuriems būna sunku. 11-metis Liangas Yaoyi neturėjo jokių ypatingų galių, tačiau jo poelgis visus sužavėjo tiek, kad vaikas jau tapo istorinio įvykio dalyviu. Nuotrauka, kurioje medikai lenkiasi mirusiam pacientui, dažnai dalijamasi socialiniuose tinkluose, kaip herojiško elgesio pavyzdį.

Jau nuo 2020-ųjų visi Anglijos gyventojai oficialiai taps organų donorais, nebent patys pasirinktų kitą galimybę. Naujasis įstatymas, kurį praėjusį penktadienį pasirašė karalienė Elžbieta, numato žmonėms galimybę rinktis nebūti organų donorais, vietoje dabar galiojusios atvirkštinės tvarkos. Naujasis įstatymas pavadintas „Maxo ir Keiros“ vardu. Automobilio katastrofoje žuvusios devynmetės Keiros Bell širdis buvo paaukota 10-mečiui Maxui Johnsonui.

Kas gali būti donoru, kada galima organų donorystė, kaip organizuojamas šis procesas ir koks čia visuomenės vaidmuo – visi šie klausimai vis dar kelia daug diskusijų ir neaiškumų svarstantiems pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų donoru. Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete organizuotoje paskaitoje apie organų donorystę, į kurią susirinko medicinos mokslų studentai ir kiti, besidomintys šia tema.

Nuo 2018 metų lapkričio pradžios inksto, širdies, plaučių, kasos ar kepenų persodinimo operacijos laukiantys žmonės gyvena nežinioje dėl ateities. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda pavaldžių įstaigų pertvarką, kuri numatyta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

Kriogeninis užšaldymas, arba kriokonservacija, laikomas perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu. Po ilgų tyrimų, bandymų su gyvūnais ir diskusijų medikų rasti keli variantai, kurie, kaip teigia JAV mokslininkai, atrodo gana perspektyvūs ir galėtų ateityje sumažinti tam tikrų organų laukiančių pacientų sąrašą. Trumpas transportavimo laikas – viena didžiausių kliūčių Priežastys, kodėl laukiančiųjų sąrašas toks ilgas – įvairios.

Ar žinojote, 1999 metais, Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis? Tai didžiulė pažanga medicinos srityje, kadangi Lietuvoje labai trūksta donorų. Pasak medikų, dirbtinė širdis yra tarsi tiltas laukiant donoro širdies.

Vilnietei Linai (32) dar ankstyvoje vaikystėje teko susidurti su tokiais gyvenimo mestais iššūkiais, kuriuos dažnai sunkiai atlaiko net suaugę. Sunki operacija dar būnant vos pusantrų metukų, trys inkstų transplantacijos, viena iš jų – nesėkminga ir tai tik dalis sunkumų, ką šios istorijos herojei teko patirti kovojant dėl gyvybės. Šiandien Lina stebina savo aktyvumu ir neblėstančia šypsena.

Organų donorystė suteikia naujo gyvenimo viltį, kurios Lietuvoje laukia keli šimtai žmonių. Vis dėlto, kol su tuo nesusiduriama tiesiogiai, atrodo, tai tolima ir svetima, tačiau nei vienas nėra užtikrintas, kad neatsidurs gyvenimo vilties laukiančiųjų sąraše. Vilnietė Aldona Beloborodovienė (56) laukianti inkstų transplantacijos dar visai neseniai buvo gilioje depresijoje, praradusi gyvenimo viltį ir džiaugsmą.

Anksčiau visą gyvenimą besidžiaugianti pavydėtina rega vilnietė Loreta Majauskienė (51) kartą iš medikų išgirdo šokiruojančią diagnozę. Moteriai dėl genetinių priežasčių deformavosi ragena, Loretos regėjimas ėmė sparčiai prastėti, o gydytojai sakė nieko negalintys padėti ir vienintelė išeitis – transplantacija, kurios tikriausiai teks laukti eilę metų. „Viskas įvyko daugiau nei prieš dešimt metų.Net neturėjau minties, kad kas nors panašaus man gali nutikti, nes visuomet turėjau stiprias akis.